Varmė

PDF 91

Nors popiežiaus buvo primygtinai prašoma, kad savo ga­\nnytojišku žodžiu tą sutartį pripažintų ir patvirtintų0, jis bet­\ngi nenorėjo to prašymo patenkinti be tolesnio nagrinėjimo, \ngal to priežastis buvo naujesnės žinios iš Prūsijos.\nVos tik čionai atėjo žinia apie tą sutartį, Varmės vysku­\npas Eberhardas, Sembos vyskupas Jonas, Pomezanijos vys­\nkupas Rudolfas (kadangi Mikolajus Kulmietis neseniai buvo \nmiręs), kartu su savo diecezijos klebonais Elblionge bemat \nsurengė pasitarimą ir pasiuntė laišką vyskupui į Eželį, Ry­\ngos, Eželio, Dorpato ir Revelio kapituloms, Livonijos ma­\ngistrui ir visam Ordinui, Danijos karaliaus vietininkui ir \nvisiems Livonijos bei Estijos didikams ir vasalams, daly­\nvavusiems taikos sutartį sudarant, ir paskelbė tą sutartį \nesant velnio žabangomis, visam krikščioniškajam pasau­\nliui gėda, neabejotinai užtrauksiančia pražūtį Prūsijai ir kai­\nmyniniams kraštams. Jie rašo: „Tie velnio sūnūs savo suk­\ntybėmis klastingai sandėriais taikosi jus ir mus pražudytip.

PDF 7

Petro iš Dusburgo kronikoje visa Prūsijos žemė (terra Prussiae) skirstoma į 11 dalių,\natskirų žemių. Pirmoji — Kulmo bei Lubavo (Colmensis et Lubovia), toliau: Pamedẽ\n(Pomesania), Pagudẽ (Pogesania), Varmė (Warmia), Nótanga (Nattangia), Sémba\n(Sambia), Nadruvà (Nadrowia), Skalvà (Scalowia), Sūduvà (Sudowia), Galìnda (Galindia),\nBárta ir Plikoji Bárta (Bartha et Plicka Bartha) (III, 3)2.

PDF 390-391

1514. 374 ## Puslapis 391 IV KNYGA I \ Po to, kai, neprisilaikydami mūsų teisės, [bet] užkirsda- mi kelią būsimiems sunkumams, sutikome su Varmės baž­ nyčios kapitulos prašymu pripažinti galiojančiu be mūsų pri­ tarimo įvykusį didžiai gerbiamo Kristuje pono Fabijono paskyrimą dabartiniu Varmės vyskupu, pateikiame kai ku­ riuos artikulus, kuriais numatoma, kad ateityje kokiu nors būdu esant vakuojančiai vietai, vyskupas privalo būti išrink­ tas be mūsų ir mūsų įpėdinių nesutarimų su kapitula. No­ rėdami, kad vėliau čia negalėtų įvykti kas nors panašaus, kas pakenktų bažnyčios, kurios globėjas mes esame, padė­ čiai ir kad tokios rūšies teiginiai, išdėstyti į artikulus, pritarus šventajam Apaštalų Sostui, būtų tvirti ir nekeičiami, nutarė­ me išrūpinti Šventojo Tėvo patvirtinimą.

PDF 91

Nors popiežiaus buvo primygtinai prašoma, kad savo ga­\nnytojišku žodžiu tą sutartį pripažintų ir patvirtintų0, jis bet­\ngi nenorėjo to prašymo patenkinti be tolesnio nagrinėjimo, \ngal to priežastis buvo naujesnės žinios iš Prūsijos.\nVos tik čionai atėjo žinia apie tą sutartį, Varmės vysku­\npas Eberhardas, Sembos vyskupas Jonas, Pomezanijos vys­\nkupas Rudolfas (kadangi Mikolajus Kulmietis neseniai buvo \nmiręs), kartu su savo diecezijos klebonais Elblionge bemat \nsurengė pasitarimą ir pasiuntė laišką vyskupui į Eželį, Ry­\ngos, Eželio, Dorpato ir Revelio kapituloms, Livonijos ma­\ngistrui ir visam Ordinui, Danijos karaliaus vietininkui ir \nvisiems Livonijos bei Estijos didikams ir vasalams, daly­\nvavusiems taikos sutartį sudarant, ir paskelbė tą sutartį \nesant velnio žabangomis, visam krikščioniškajam pasau­\nliui gėda, neabejotinai užtrauksiančia pražūtį Prūsijai ir kai­\nmyniniams kraštams. Jie rašo: „Tie velnio sūnūs savo suk­\ntybėmis klastingai sandėriais taikosi jus ir mus pražudytip.

PDF 22

Teutonų ordinas, XIII amžiuje pavergęs prūsus ir prislopinęs lietuvių pa­ gonybę, Baltijos pakrantėse pagausino miestų ir pilių. 1255 me­ tais iškilo Karaliaučius, įkurtas padedant Čekijos karaliui Oto­ kami; Torunę -1235 metais, Malburgas [Marienburgas] -1281 metais, pastatyti kryžiuočių; galiausiai XIV amžiuje buvo įkurti bemaž visi Varmės miestai. Tuo pačiu keliu kaip Henrikas Paukštininkas Vokietijoje, tik amžiumi vėliau, Lenkijoje pasuko vienas galingiausių anų lai­ kų karalių - Boleslovas Didysis, pramintas Narsiuoju.

PDF 390-391

1514. 374 ## Puslapis 391 IV KNYGA I \ Po to, kai, neprisilaikydami mūsų teisės, [bet] užkirsda- mi kelią būsimiems sunkumams, sutikome su Varmės baž­ nyčios kapitulos prašymu pripažinti galiojančiu be mūsų pri­ tarimo įvykusį didžiai gerbiamo Kristuje pono Fabijono paskyrimą dabartiniu Varmės vyskupu, pateikiame kai ku­ riuos artikulus, kuriais numatoma, kad ateityje kokiu nors būdu esant vakuojančiai vietai, vyskupas privalo būti išrink­ tas be mūsų ir mūsų įpėdinių nesutarimų su kapitula. No­ rėdami, kad vėliau čia negalėtų įvykti kas nors panašaus, kas pakenktų bažnyčios, kurios globėjas mes esame, padė­ čiai ir kad tokios rūšies teiginiai, išdėstyti į artikulus, pritarus šventajam Apaštalų Sostui, būtų tvirti ir nekeičiami, nutarė­ me išrūpinti Šventojo Tėvo patvirtinimą.

PDF 22

Teutonų ordinas, XIII amžiuje pavergęs prūsus ir prislopinęs lietuvių pa­ gonybę, Baltijos pakrantėse pagausino miestų ir pilių. 1255 me­ tais iškilo Karaliaučius, įkurtas padedant Čekijos karaliui Oto­ kami; Torunę -1235 metais, Malburgas [Marienburgas] -1281 metais, pastatyti kryžiuočių; galiausiai XIV amžiuje buvo įkurti bemaž visi Varmės miestai. Tuo pačiu keliu kaip Henrikas Paukštininkas Vokietijoje, tik amžiumi vėliau, Lenkijoje pasuko vienas galingiausių anų lai­ kų karalių - Boleslovas Didysis, pramintas Narsiuoju.

PDF 187

Vytenis, nese­ niai laimėjęs, o štai dabar pralaimėjęs, ir niršo, ir py­ ko, nebemokėdamas nei vilties, nei skausmo tramdyti: jis siautėjo ir ginkluodamasis rengėsi karui. Sutelkta keturi tūkstančiai rinktinių karių; su šia kariuomene balandžio mėnesį Vytenis užpuolė Varmės žemę, po siaubingo nuniokojimo' visame krašte nieko nebeliko, tik pusiau apdegusios Heilsbergo ir Varmės pilys: kaimai, miestai, bažnyčios — viskas sudeginta ir su žeme sulyginta. Lietuviai nuvedė prisiplėšusius grobio karius į Bartos žemę, kur atvirame lauke sustojo pailsėti.