Varmės vyskupas Eberhardas Elbinge su kitais vyskupais surengė pasitarimą dėl taikos sutarties.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 91
Nors popiežiaus buvo primygtinai prašoma, kad savo ganytojišku žodžiu tą sutartį pripažintų ir patvirtintų0, jis betgi nenorėjo to prašymo patenkinti be tolesnio nagrinėjimo, gal to priežastis buvo naujesnės žinios iš Prūsijos. Vos tik čionai atėjo žinia apie tą sutartį, Varmės vyskupas Eberhardas, Sembos vyskupas Jonas, Pomezanijos vyskupas Rudolfas (kadangi Mikolajus Kulmietis neseniai buvo miręs), kartu su savo diecezijos klebonais Elblionge bemat surengė pasitarimą ir pasiuntė laišką vyskupui į Eželį, Rygos, Eželio, Dorpato ir Revelio kapituloms, Livonijos magistrui ir visam Ordinui, Danijos karaliaus vietininkui ir visiems Livonijos bei Estijos didikams ir vasalams, dalyvavusiems taikos sutartį sudarant, ir paskelbė tą sutartį esant velnio žabangomis, visam krikščioniškajam pasauliui gėda, neabejotinai užtrauksiančia pražūtį Prūsijai ir kaimyniniams kraštams. Jie rašo: „Tie velnio sūnūs savo suktybėmis klastingai sandėriais taikosi jus ir mus pražudytip.
Petro Dusburgiečio kronikoje Varmė įtraukta tarp vienuolikos Prūsijos žemės dalių.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 7
Petro iš Dusburgo kronikoje visa Prūsijos žemė (terra Prussiae) skirstoma į 11 dalių, atskirų žemių. Pirmoji — Kulmo bei Lubavo (Colmensis et Lubovia), toliau: Pamedẽ (Pomesania), Pagudẽ (Pogesania), Varmė (Warmia), Nótanga (Nattangia), Sémba (Sambia), Nadruvà (Nadrowia), Skalvà (Scalowia), Sūduvà (Sudowia), Galìnda (Galindia), Bárta ir Plikoji Bárta (Bartha et Plicka Bartha) (III, 3)2.
Varmės bažnyčios kapitula prašė pripažinti Fabijono paskyrimą dabartiniu Varmės vyskupu.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 390-391
1514. 374 ## Puslapis 391 IV KNYGA I \ Po to, kai, neprisilaikydami mūsų teisės, [bet] užkirsdami kelią būsimiems sunkumams, sutikome su Varmės bažnyčios kapitulos prašymu pripažinti galiojančiu be mūsų pritarimo įvykusį didžiai gerbiamo Kristuje pono Fabijono paskyrimą dabartiniu Varmės vyskupu, pateikiame kai kuriuos artikulus, kuriais numatoma, kad ateityje kokiu nors būdu esant vakuojančiai vietai, vyskupas privalo būti išrinktas be mūsų ir mūsų įpėdinių nesutarimų su kapitula. Norėdami, kad vėliau čia negalėtų įvykti kas nors panašaus, kas pakenktų bažnyčios, kurios globėjas mes esame, padėčiai ir kad tokios rūšies teiginiai, išdėstyti į artikulus, pritarus šventajam Apaštalų Sostui, būtų tvirti ir nekeičiami, nutarėme išrūpinti Šventojo Tėvo patvirtinimą.
Varmės vyskupas Eberhardas Elblionge surengė pasitarimą dėl gautos žinios apie taikos sutartį.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 91
Nors popiežiaus buvo primygtinai prašoma, kad savo ganytojišku žodžiu tą sutartį pripažintų ir patvirtintų0, jis betgi nenorėjo to prašymo patenkinti be tolesnio nagrinėjimo, gal to priežastis buvo naujesnės žinios iš Prūsijos. Vos tik čionai atėjo žinia apie tą sutartį, Varmės vyskupas Eberhardas, Sembos vyskupas Jonas, Pomezanijos vyskupas Rudolfas (kadangi Mikolajus Kulmietis neseniai buvo miręs), kartu su savo diecezijos klebonais Elblionge bemat surengė pasitarimą ir pasiuntė laišką vyskupui į Eželį, Rygos, Eželio, Dorpato ir Revelio kapituloms, Livonijos magistrui ir visam Ordinui, Danijos karaliaus vietininkui ir visiems Livonijos bei Estijos didikams ir vasalams, dalyvavusiems taikos sutartį sudarant, ir paskelbė tą sutartį esant velnio žabangomis, visam krikščioniškajam pasauliui gėda, neabejotinai užtrauksiančia pražūtį Prūsijai ir kaimyniniams kraštams. Jie rašo: „Tie velnio sūnūs savo suktybėmis klastingai sandėriais taikosi jus ir mus pražudytip.
XIV a. buvo įkurti beveik visi Varmės miestai.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 22
Teutonų ordinas, XIII amžiuje pavergęs prūsus ir prislopinęs lietuvių pagonybę, Baltijos pakrantėse pagausino miestų ir pilių. 1255 metais iškilo Karaliaučius, įkurtas padedant Čekijos karaliui Otokami; Torunę -1235 metais, Malburgas [Marienburgas] -1281 metais, pastatyti kryžiuočių; galiausiai XIV amžiuje buvo įkurti bemaž visi Varmės miestai. Tuo pačiu keliu kaip Henrikas Paukštininkas Vokietijoje, tik amžiumi vėliau, Lenkijoje pasuko vienas galingiausių anų laikų karalių - Boleslovas Didysis, pramintas Narsiuoju.
Varmės bažnyčios kapitula prašė pripažinti galiojančiu Fabijono paskyrimą Varmės vyskupu.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 390-391
1514. 374 ## Puslapis 391 IV KNYGA I \ Po to, kai, neprisilaikydami mūsų teisės, [bet] užkirsdami kelią būsimiems sunkumams, sutikome su Varmės bažnyčios kapitulos prašymu pripažinti galiojančiu be mūsų pritarimo įvykusį didžiai gerbiamo Kristuje pono Fabijono paskyrimą dabartiniu Varmės vyskupu, pateikiame kai kuriuos artikulus, kuriais numatoma, kad ateityje kokiu nors būdu esant vakuojančiai vietai, vyskupas privalo būti išrinktas be mūsų ir mūsų įpėdinių nesutarimų su kapitula. Norėdami, kad vėliau čia negalėtų įvykti kas nors panašaus, kas pakenktų bažnyčios, kurios globėjas mes esame, padėčiai ir kad tokios rūšies teiginiai, išdėstyti į artikulus, pritarus šventajam Apaštalų Sostui, būtų tvirti ir nekeičiami, nutarėme išrūpinti Šventojo Tėvo patvirtinimą.
XIV amžiuje buvo įkurti beveik visi Varmės miestai.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 22
Teutonų ordinas, XIII amžiuje pavergęs prūsus ir prislopinęs lietuvių pagonybę, Baltijos pakrantėse pagausino miestų ir pilių. 1255 metais iškilo Karaliaučius, įkurtas padedant Čekijos karaliui Otokami; Torunę -1235 metais, Malburgas [Marienburgas] -1281 metais, pastatyti kryžiuočių; galiausiai XIV amžiuje buvo įkurti bemaž visi Varmės miestai. Tuo pačiu keliu kaip Henrikas Paukštininkas Vokietijoje, tik amžiumi vėliau, Lenkijoje pasuko vienas galingiausių anų laikų karalių - Boleslovas Didysis, pramintas Narsiuoju.
Kojelavičiaus pasakojime Vytenis balandžio mėnesį su keturiais tūkstančiais rinktinių karių užpuolė Varmės žemę ir ją siaubingai nuniokojo.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 187
Vytenis, neseniai laimėjęs, o štai dabar pralaimėjęs, ir niršo, ir pyko, nebemokėdamas nei vilties, nei skausmo tramdyti: jis siautėjo ir ginkluodamasis rengėsi karui. Sutelkta keturi tūkstančiai rinktinių karių; su šia kariuomene balandžio mėnesį Vytenis užpuolė Varmės žemę, po siaubingo nuniokojimo' visame krašte nieko nebeliko, tik pusiau apdegusios Heilsbergo ir Varmės pilys: kaimai, miestai, bažnyčios — viskas sudeginta ir su žeme sulyginta. Lietuviai nuvedė prisiplėšusius grobio karius į Bartos žemę, kur atvirame lauke sustojo pailsėti.
Ketvirta — Varmė194, kurioje [gyveno] varmiai.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 58
Ketvirta — Varmė194, kurioje [gyveno] varmiai.