Kristmemelis

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

rugsėjo 30—spalio 11\n\n Tų pačių metų rugsėjo mėnesį Vytenis, lietuvių karalius, subūrė visus tinkamus karui\nsavo karalystės vyrus ir apsupo Kristmemelio pilį, kurią 17 dienų iš visų pusių smarkiai\npuldinėjo su dviem apgulos mašinomis ir daugybe šaulių. Todėl broliai, šitai matydami,\nsudegino savo pilies papilį, norėdami išvengti galimų pavojų. Tuo metu, kai šitai dėjosi,\natplaukė iš Sembos šiai piliai padėti 10 brolių ir 150 vyrų, tačiau lietuviai taip sumaniai\nužstojo visus kelius bei visas prieigas į šią pilį, kad niekas negalėjo į ją pakliūti, nors ir\nne kartą mėgino šitai padaryti.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Jo nuomone, Marienverderio pilis pavyslyje pastatyta,\n„kad dievas palaimintų mums kelią į kaimynines netikėlių žemes“ (III, 9), t. y. į vakarines\nprūsų žemes, o Kristmemelis panemunyje — norint „praplėsti krikščionių žemes“ (III,\n315), t. y. užgrobti lietuvių žemes.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Bisenės pilies puolimą 1313 metais 567 D.— edificavit castrum Cristmemelam, Jer.— Cristmemil; Kirsmemela — SRP, 1, p. 280; Kirsmomel — SRP, 2, p. 478, plg. pr. kirsa ‘virš’ ir vok. Memel (Nemunas), XV a. šnekamoje kalboje pavirto Skirsnemune (1449 — Kersmemel, Skersnemen — SZM, p. 217—218; plg. GAO, p. 64). Ordino pilis buvusi greičiausiai Maštaičių (Norkūnų) piliakalnyje kair. Nemuno krante žemiau dab. Gelgaudiškio, priešais Skirsnemunę. Greta piliakalnio išlikę keli įtvirtinti papiliai (LAA. 2. p. 105; plg. Zajączkowski S.. Studya..., p. 37).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

spalio 12\n\n Tuo tarpu brolis Karolis, didysis magistras, rūpindamasis savo žmonių gyvybe ir\nsielodamasis dėl minėtosios pilies apgulos, subūrė didelę kariuomenę, ketindamas ją\nišvaduoti. Kelyje sužinojęs, kad šie jau nutraukė apgulą, paleido kariuomenę, išskyrus\nšešis tūkstančius vyrų, su kuriais naktį nuplaukė prie Junigedos pilies ir, įsiveržęs į jos\npapilį, nukovė daug žmonių, 78 paėmė į nelaisvę, o jį sudegino ligi pamatų. Po to jie\nnuvyko į Kristmemelio pilį ir atstatė viską, ką ten lietuviai buvo sugriovę.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Pažymėjęs, jog kryžiuočiai 1328\nm. vasarą apleido Kristmemelio pilį prie žemutinio Nemuno, jis nutyli, kad ją sunaikino\nlietuviai146. Lyginant Dusburgiečio duomenis apie Gedimino krikštą, pastebėta ne tik\nbendrybių su to meto dokumentais, bet kur kas didesnių skirtumų, kurie, tendencingai\nnukreipti prieš Lietuvą, faktus pateikia Ordino interesų dvasia.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4

Nūnai dėl sustiprėjusios lietuvių tau­\ntos, išlaikytų ir pagausėjusių Panemunės pilių, išdėstytų \naukščiau ir žemiau Kristmemelio, ypač Veliuonos, gal jau \nVytenio valdymo pabaigoje pastatytos, Kristmemelio iš­\nlaikymas pasidarė jeigu ne visiškai nenaudingas, tai \nbrangus, kadangi plukdyti prieš srovę sunku, be to, pa­\ntogu pulti lietuvių laivams, aukštupiu pagal vandens tėk­\nmę plaukiantiems.