1315 m. rugsėjį Vytenis apsupo Kristmemelio pilį ir 17 dienų ją puldinėjo su dviem apgulos mašinomis bei daugybe šaulių.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 212
rugsėjo 30—spalio 11 Tų pačių metų rugsėjo mėnesį Vytenis, lietuvių karalius, subūrė visus tinkamus karui savo karalystės vyrus ir apsupo Kristmemelio pilį, kurią 17 dienų iš visų pusių smarkiai puldinėjo su dviem apgulos mašinomis ir daugybe šaulių. Todėl broliai, šitai matydami, sudegino savo pilies papilį, norėdami išvengti galimų pavojų. Tuo metu, kai šitai dėjosi, atplaukė iš Sembos šiai piliai padėti 10 brolių ir 150 vyrų, tačiau lietuviai taip sumaniai užstojo visus kelius bei visas prieigas į šią pilį, kad niekas negalėjo į ją pakliūti, nors ir ne kartą mėgino šitai padaryti.
Kristmemelis panemunyje buvo pastatytas siekiant praplėsti krikščionių žemes.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 30
Jo nuomone, Marienverderio pilis pavyslyje pastatyta, „kad dievas palaimintų mums kelią į kaimynines netikėlių žemes“ (III, 9), t. y. į vakarines prūsų žemes, o Kristmemelis panemunyje — norint „praplėsti krikščionių žemes“ (III, 315), t. y. užgrobti lietuvių žemes.
Kristmemelio pilis greičiausiai stovėjo Maštaičių arba Norkūnų piliakalnyje kairiajame Nemuno krante žemiau dabartinio Gelgaudiškio.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 207
Apie Bisenės pilies puolimą 1313 metais 567 D.— edificavit castrum Cristmemelam, Jer.— Cristmemil; Kirsmemela — SRP, 1, p. 280; Kirsmomel — SRP, 2, p. 478, plg. pr. kirsa ‘virš’ ir vok. Memel (Nemunas), XV a. šnekamoje kalboje pavirto Skirsnemune (1449 — Kersmemel, Skersnemen — SZM, p. 217—218; plg. GAO, p. 64). Ordino pilis buvusi greičiausiai Maštaičių (Norkūnų) piliakalnyje kair. Nemuno krante žemiau dab. Gelgaudiškio, priešais Skirsnemunę. Greta piliakalnio išlikę keli įtvirtinti papiliai (LAA. 2. p. 105; plg. Zajączkowski S.. Studya..., p. 37).
Po to jie nuvyko į Kristmemelio pilį ir atstatė viską, ką ten lietuviai buvo sugriovę.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 213
spalio 12 Tuo tarpu brolis Karolis, didysis magistras, rūpindamasis savo žmonių gyvybe ir sielodamasis dėl minėtosios pilies apgulos, subūrė didelę kariuomenę, ketindamas ją išvaduoti. Kelyje sužinojęs, kad šie jau nutraukė apgulą, paleido kariuomenę, išskyrus šešis tūkstančius vyrų, su kuriais naktį nuplaukė prie Junigedos pilies ir, įsiveržęs į jos papilį, nukovė daug žmonių, 78 paėmė į nelaisvę, o jį sudegino ligi pamatų. Po to jie nuvyko į Kristmemelio pilį ir atstatė viską, ką ten lietuviai buvo sugriovę.
Petras Dusburgietis pažymėjo, kad 1328 m. vasarą kryžiuočiai apleido Kristmemelio pilį prie žemutinio Nemuno.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 29
Pažymėjęs, jog kryžiuočiai 1328 m. vasarą apleido Kristmemelio pilį prie žemutinio Nemuno, jis nutyli, kad ją sunaikino lietuviai146. Lyginant Dusburgiečio duomenis apie Gedimino krikštą, pastebėta ne tik bendrybių su to meto dokumentais, bet kur kas didesnių skirtumų, kurie, tendencingai nukreipti prieš Lietuvą, faktus pateikia Ordino interesų dvasia.
Kristmemelio išlaikymas, Teodoro Narbuto vertinimu, sustiprėjus Lietuvai ir pagausėjus Panemunės pilims, tapo bent jau brangus, nes prieš srovę plukdyti reikmenis buvo sunku.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 448
Nūnai dėl sustiprėjusios lietuvių tautos, išlaikytų ir pagausėjusių Panemunės pilių, išdėstytų aukščiau ir žemiau Kristmemelio, ypač Veliuonos, gal jau Vytenio valdymo pabaigoje pastatytos, Kristmemelio išlaikymas pasidarė jeigu ne visiškai nenaudingas, tai brangus, kadangi plukdyti prieš srovę sunku, be to, patogu pulti lietuvių laivams, aukštupiu pagal vandens tėkmę plaukiantiems.
Kristmemelyje įvyko stiprus žemės drebėjimas: vieni pastatai įgriuvo, kitiems grėsė sugriūti, todėl pilis buvo skubiai ištuštinta.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 448
Tą pačią kitų metų dieną Kristmemelyje įvyko stiprus žemės drebėjimas; vieni pastatai įgriuvo, kitiems tai grėsė. Todėl paskubėta tą pilį ištuštinti, kol visiškai nesugriuvo1.
Didysis magistras, lydimas vyskupų, maršalkos Konrado Valenrodo ir kitų Ordino pareigūnų bei riterių, Nemunu atplaukė į iš naujo atstatytą Kristmemelį.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 294
Atėjus sutartam laikui, didysis magistras atplaukė Nemunu į Kristmemelį (iš naujo atstatytą), lydimas vyskupų: Henriko - Varmijos ir Jono - Pamedės, maršalkos Konrado Valenrodo ir daugelio kitų įvairaus rango ordino vyresniųjų bei riterių.
1328 metų vasarą kryžiuočiai apleido Kristmemelio pilį prie žemutinio Nemuno.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 29
Pažymėjęs, jog kryžiuočiai 1328 m. vasarą apleido Kristmemelio pilį prie žemutinio Nemuno, jis nutyli, kad ją sunaikino lietuviai146.
1313 metais Kristmemelio pilis buvo pastatyta Nemuno pakrantėje aukščiau Ragainės.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 207
1313 viešpaties metais, per velykas (balandžio 8—22), brolis Karolis, magistras, dievo bei jo motinos garbei ir šlovei, be to, norėdamas praplėsti krikščionių žemes, subūrė visą savo kariuomenę ir Nemuno pakrantėje, per šešias mylias aukščiau Ragainės, pastatė Kristmemelio