1355 m. pradžioje maršalo vadovaujama Kryžiuočių kariuomenė penketą dienų niokojo centrinę Žemaitijos Medininkų žemę.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 39-40
BAU = S 8 S m e-+ > os 2% ## Puslapis 40 SUS os : i Paha “| KARALYS' Mūšio priešistorė Tesiantis Lietuvos karui su Vokiečių ordinu, 1355 m. pradžioje didelė Kryžiuočių kariuomenė, vadovaujama maršalo, įsiveržusi penketą dienų niokojo centrinę Žemaitijos Medininkų žemę, po to Vaikius (vakariau Raseinių), Ariogalą prie Dubysos. Tais metais į Lietuvos pietines žemes veržėsi Lenkijos ir Vengrijos jėgos, nuo 1356 m.
1348 m. Ordino maršalas Zygfridas iš Dahenfeldo dalyvavo Strėvos mūšyje kartu su didžiuoju komtūru Vinrichu iš Kniprodės.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 39
„[1348 m. Ordino] maršalas brolis Zygfridas iš Da[he]nfeldo ir didysis komtūras brolis Vinrichas iš Kniprodės dalyvavo mūšyje prie Strėvos, narsiai kaudamiesi. Dieną prieš [Šventojo] Pauliaus Atsivertimo šventę [sausio 24 d.
1348 m. Ordino maršalas brolis Zygfridas iš Dahenfeldo dalyvavo Strėvos mūšyje ir narsiai kovėsi.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 39
„[1348 m. Ordino] maršalas brolis Zygfridas iš Da[he]nfeldo ir didysis komtūras brolis Vinrichas iš Kniprodės dalyvavo mūšyje prie Strėvos, narsiai kaudamiesi. Dieną prieš [Šventojo] Pauliaus Atsivertimo šventę [sausio 24 d.
Kernavėje rūmų maršalas įteikė Lietuvos valdovu paskelbtam Giliginui kalaviją ir lazdą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 131
Sukvietus Kernavėje didikų sueigą, Germanto vyresnysis sūnus Giliginas buvo paskelbtas Lietuvos valdovu, jo broliui Trobiui patikėta Žemaitija su ta sąlyga, kad jis bus pavaldus Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. Rūmų maršalas, paraginęs vieną bei kitą siekti ir karo, ir taikos metu tokios pat santarvės bei šlovės, kokią paveldėjo iš protėvių, įteikė Giliginui kalaviją bei lazdą. Šitoks nesudėtingas tada buvo vainikavimo paprotys, kuriuo valdovui suteikdavo aukščiausiąją galią žiūrėti valstybės reikalų ir viduje, ir svetur.
Vytenis, suaugęs Traidenio šeimoje, tapo rūmų pareigūnu, kurį paprastai vadino maršalu.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 151
Kartą Traidenis sugrįžo iš žygio į Prūsiją ir pamatė tarp kitų berniukų Vytenį, kurio gražus veidas jį patraukė ypatingu kilnumu (dažniausiai paskiri didelių asmenybių bruožai esti taurūs), jis pradėjo atidžiau jį stebėti, o ilgainiui, sakytum paskatintas kažin kokios slaptos galios, aiškiau suvokė savo busimąsias viltis, kurių gerai nė pats nesuprato. Netrukus, tėvams mielai sutinkant, mažametis Vytenis atsidūrė Traidenio šeimoje; kadangi jo dvasinė stiprybė ryškėjo diena iš dienos, vos suaugęs tapo miegamojo patarnautoju, o susilaukęs vyro metų,— rūmų pareigūnu, kurį paprastai vadina maršalu. Anksti įtikęs valdovui Traideniui, jis tapo jo patarėju, karo žygių bendrininku, kol galop Lauras jį pasiūlė sosto paveldėtoju.
Vytautas į Korčino seimą nusiuntė Vilniaus vaivadą Goštautą ir Lietuvos maršalą Rumbaudą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 418
Po to prasidėjo ilgos tarpusavio rietenos, kurias nuolat kurstė ir Vytautas, ir lenkai, siuntinėdami žygūnus: Lietuvos didysis kunigaikštis stengėsi iš lenkų išgauti sutikimą, o šie — priversti Vytautą atsisakyti savo sumanymo. Į Korčino seimą Vytautas iš pradžių nusiuntė Vilniaus vaivadą Goštautą bei Lietuvos maršalą Rumbaudą. Luomų susirinkime jie trumpai, bet aiškiai išdėstė valdovo reikalavimus.