maršalas

PDF 39-40

BAU\n=\nS 8\nS\nm\ne-+\n>\nos\n2%\n\n## Puslapis 40\n\nSUS os\n\n: i Paha\n“| KARALYS'\n\nMūšio priešistorė\n\nTesiantis Lietuvos karui su Vokiečių or-\ndinu, 1355 m. pradžioje didelė Kryžiuočių\nkariuomenė, vadovaujama maršalo, įsi-\nveržusi penketą dienų niokojo centri-\n\nnę Žemaitijos Medininkų žemę, po to\nVaikius (vakariau Raseinių), Ariogalą\nprie Dubysos. Tais metais į Lietuvos pie-\ntines žemes veržėsi Lenkijos ir Vengrijos\njėgos, nuo 1356 m.

PDF 39

„[1348 m. Ordino] maršalas brolis Zygfridas iš Da[he]nfeldo ir didysis komtūras brolis\nVinrichas iš Kniprodės dalyvavo mūšyje prie Strėvos, narsiai kaudamiesi. Dieną prieš\n[Šventojo] Pauliaus Atsivertimo šventę [sausio 24 d.

PDF 39

„[1348 m. Ordino] maršalas brolis Zygfridas iš Da[he]nfeldo ir didysis komtūras brolis\nVinrichas iš Kniprodės dalyvavo mūšyje prie Strėvos, narsiai kaudamiesi. Dieną prieš\n[Šventojo] Pauliaus Atsivertimo šventę [sausio 24 d.

PDF 131

Sukvietus Kernavėje didikų sueigą, Germanto vyresnysis sūnus Giliginas buvo paskelbtas Lietuvos valdovu, jo broliui Trobiui patikėta Žemaitija su ta są­ lyga, kad jis bus pavaldus Lietuvos didžiajam kunigaik­ ščiui. Rūmų maršalas, para­ ginęs vieną bei kitą siekti ir karo, ir taikos metu tokios pat santarvės bei šlovės, kokią paveldėjo iš protėvių, įteikė Giliginui kalaviją bei lazdą. Šitoks nesudėtingas tada buvo vainikavimo paprotys, kuriuo valdovui suteikdavo aukščiausiąją ga­ lią žiūrėti valstybės reikalų ir viduje, ir svetur.

PDF 151

Kartą Traidenis sugrįžo iš žygio į Prūsiją ir pamatė tarp kitų berniukų Vytenį, kurio gražus vei­ das jį patraukė ypatingu kilnumu (dažniausiai paskiri didelių asmenybių bruožai esti taurūs), jis pradėjo ati­ džiau jį stebėti, o ilgainiui, sakytum paskatintas kažin kokios slaptos galios, aiškiau suvokė savo busimąsias viltis, kurių gerai nė pats nesuprato. Netrukus, tėvams mielai sutinkant, mažametis Vytenis atsidūrė Traide­ nio šeimoje; kadangi jo dvasinė stiprybė ryškėjo die­ na iš dienos, vos suaugęs tapo miegamojo patarnauto­ ju, o susilaukęs vyro metų,— rūmų pareigūnu, kurį paprastai vadina maršalu. Anksti įtikęs valdovui Traide­ niui, jis tapo jo patarėju, karo žygių bendrininku, kol galop Lauras jį pasiūlė sosto paveldėtoju.

PDF 418

Po to prasidėjo ilgos tarpusavio rietenos, kurias\nnuolat kurstė ir Vytautas, ir\nlenkai, siuntinėdami žygūnus:\nLietuvos didysis kunigaikštis\nstengėsi iš lenkų išgauti suti­\nkimą, o šie — priversti Vy­\ntautą atsisakyti savo sumany­\nmo. Į Korčino seimą Vytautas iš pradžių nusiuntė Vil­\nniaus vaivadą Goštautą bei Lietuvos maršalą Rumbaudą.\nLuomų susirinkime jie trumpai, bet aiškiai išdėstė val­\ndovo reikalavimus.