Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Grupė

Ponų taryba

institucija

18 teiginių28 įrašai31 ryšys

Vikipedijos įžanga

Ponų taryba, Viešpačių taryba arba Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės taryba – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinės valdžios organas, kilęs iš Vytauto įsteigtos Didžiojo kunigaikščio tarybos, 1569 m. pagal Liublino unijos nuostatus kartu su Lenkijos karaliaus taryba (Rada królewska) tapusi Abiejų Tautų Respublikos senato dalimi.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Ponų taryba buvo viena iš aukščiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės institucijų, nuo XV a. pabaigos veikusi kaip svarbus politinis organas. Diduomenės vidinės konsolidacijos laikotarpiu ji tapo šios socialinės grupės politiniu atstovu. Taryba dalyvavo sprendžiant valdovo teismo bylas: Ldk Aleksandras kartu su ja įsakė Stanislovą už smurtą atiduoti rotušei nubausti, o 1504 m. Brastos seime išteisino valdovo išdavyste kaltintą Eustachijų Daškovičių. 1505 m. po konflikto su Aleksandru Lietuvos Ponų tarybos nariai suvažiavo Naugarduke, parodydami institucijos politinį savarankiškumą ir gebėjimą telktis. Išskirtinis jos vaidmens pavyzdys – Brastoje taryba pakėlė karalaitį Kazimierą Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, nors tuo metu jam buvo ne daugiau kaip trylika metų.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

AleksandrasAstikasGoštautas (vyskupas, XV a.)Jurgis NosutaKęsgailaKiškaStanislovas KiškaZaberezinskisDrohičino ir Melniko perėjimasMykoliuko pusėn bei Jono Goštautoatsakomasis žygisLDK Ponų Taryba (institucija, XV a.)LenkaiLenkijos ponų tarybaLenkų ponų taryba (institucija)LietuviaiLietuvos Didžioji KunigaikštijaBrastaLenkijaLietuvaMazovijaMelnikasMiroRadomasTrakaiVilniusdidysis kunigaikštiskunigaikščiaimaršalasponaiseniūnasPonų taryba
Sprendimas yra įvilktas į privilegijos formą, privilegija jis buvo vadinamas ir vė­ liau, įvairiuose Kauno miesto dokumentų sąrašuose. Tekstas surašytas pergamente ir sutvirtintas valdovo/valstybės antspaudu dalyvaujant Ponų tarybos nariams. Doku- mento dispozija susideda iš 23 straipsnių, kuriuose reglamentuojamos įvairiausios miesto gyvenimo sritys.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) · c-184827

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
SudėtisŠaltinių nesutarimas
  • Ponų tarybą sudarė kunigaikštis Jurgis Alšėniškis, Vilniaus kaštelionas, Žemaičių seniūnas Kęsgaila, Jonas Goštautas, Mikalojus Nemiravičius ir krašto maršalas Astikas.
  • Ponų taryboje buvo didžiojo kunigaikščio dvaro aukštieji dignitoriai; joje taip pat buvo kunigaikščių.
  • Bychovco kronikos pasakojime apie Kazimiero iškėlimą Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Brastoje.
  • A. Šapokos redaguotos Lietuvos istorijos autoriaus aprašymas, aptariant Lietuvos ponų tarybos narių padėtį ir nepatekimą į senatą.
StruktūraŠaltinių nesutarimas
  • Ponų taryba tapo diduomenės socialinės grupės politiniu organu.
  • Ponų taryba nurodoma kaip viena iš aukščiausių LDK valstybės institucijų nuo XV a. pabaigos.
  • Lituanistikos šaltinio autoriaus apibendrinimas apie diduomenės vidinę konsolidaciją.
  • A. Bumblausko pateiktas LDK valstybės institucijų aprašymas.
  • Lituanistika-5702-Bajoru-suvažiavimai
  • 01-bumblauskas-ldk-ir-jos-tradicija
Tikslai
  • Ponų taryba sumanė visos Lietuvos ir Lenkijos unijos reikalą.
  • Šaltinyje aprašomas 1398 m. Lenkijos ponų tarybos vaidmuo protestuojant prieš Lietuvos ir Lenkijos santykių eigą.
VeiklaŠaltinių nesutarimas
  • 1398 m. Ponų taryba kartu su Jadvyga pakėlė protesto balsą prieš Lietuvos ir Lenkijos santykių eigą.
  • Radome Ponų taryba davė garantiją, kad Vytautui nebus atimta Lietuvos didžioji kunigaikštija.
  • Ponų taryba prašė Žygimantą Senąjį kreiptis į bernardinų vienuolijos generolą dėl komisaro, kuris atskirtų Lietuvos ir Lenkijos bernardinų vienuolynus.
  • Ponų taryba kartu su LDK Aleksandru įsakė Stanislovą atiduoti rotušei nubausti už smurtą.
  • 1504 m. Brastos seimo metu Ponų taryba kartu su LDK Aleksandru išteisino Eustachijų Daškovičių, kaltintą valdovo išdavyste.
  • Ponų tarybos nariai 1505 m. po konflikto su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Aleksandru suvažiavo Naugarduke.
  • Ponų taryba Brastoje pakėlė karalaitį Kazimierą Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.
  • Iš Ponų tarybos buvo pašalinti Jonas Zaberezinskis, Vilniaus vyskupas Vaitiekus Taboras, etmonas Stanislovas Kiška ir Žemaičių seniūnas Stanislovas Jonaitis Kęsgaila.
  • Šaltinio autoriaus pasakojimas apie 1398 m. įvykius; kalbama apie Lenkijos ponų tarybą.
  • Šaltinyje aprašomas Lenkų ponų tarybos veiksmas Radome.
  • Kauno istorijos šaltinyje aprašomas Lietuvos bernardinų atsiskyrimo siekis.
  • Šaltinio autoriaus pateiktas teismo sprendimo aprašymas Aleksandro valdymo laikotarpiu.
  • Lituanistikos šaltinyje aprašytas 1504 m. Brastos seimas.
  • Bychovco kronikos pasakojimas apie 1505 m. įvykius; šaltinyje ši aplinkybė pateikiama kronikos teksto komentare.
  • Bychovco kronikos pasakojimas apie Kazimiero iškėlimą; tuo metu Kazimierui buvo ne daugiau kaip trylika metų.
  • Bychovco kronikos pasakojimas apie šių asmenų pašalinimą iš tarybos.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-002vidutinis

Lenkų ponų taryba Radome garantavo, kad Vytautui nebus atimta Lietuvos didžioji kunigaikštija.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Lenkų ponų taryba Radome davė garantiją, kaip lietuv. bajorai Vilniuj lenkams, kad Vytautui nebus atimta d. Lietuvos kunigaikštija. Lietuvių bajorų aktas leidžia jiems daryti spaudimą į Vytautą, jei šis nesilaikytų unijos; taip pat lietuviai, mirus Vytautui, gauna teisę dalyvauti naujo kun. elekcijoj. Lenkų bajorija turėjo tą teisę seniau.
t-003vidutinis

Lietuvos metraštis pasakoja, kad Aleksandras ir Olbrachtas su savo Tarybų ponais 1496 m. Parčeve dvi savaites dalyvavo seime.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

Septyni tūkstančiai ketvirtaisiais metais, o nuo Kristaus gimimo tūkstantis keturi šimtai devyniasdešimt šeštaisiais didysis kunigaikštis Aleksandras išvyko į Brastą \ o karalius Olbrachtas su jų broliu, karalaičiu Zigmantu — į Liubliną 5 . Paskui abi šalys su visais savo Tarybų ponais suvažiavo į Parčevą 6 dalyvauti seime, ir visi išbuvo Parčeve dvi savaites; ką vieni su kitais sumanė ir nutarė — visa tai paliko didelė paslaptis 7 , Ir išvažinėjo savais keliais; Olbrachtas j Krokuvą ® , o didysis kunigaikštis Aleksandras — į Vilnių9 . Septyni tūkstančiai penktaisiais metais nuo pasaulio sutvėrimo, o nuo Kristaus gimimo tūkstantis keturi šimtai devyniasdešimt septintųjų metų vasarą Lenkijos karalius Olbrachas sutelkė galybę savo kariuomenės ir su visomis Lenkijos karalystės jėgomis, su paruoštais žirgais ir ginklais išžygiavo prieš Moldavijos vaivadą Steponą l0 .
t-001vidutinis

Lenkijos ponų taryba prisidėjo prie 1398 m. protesto prieš Lietuvos ir Lenkijos santykių eigą ir buvo sumaniusi unijos reikalą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Lenkai stengėsi pastoti tam kelią. 1398 m. pirmą kartą pasigirdo iš Lenkijos protesto balsas prieš tokią Lietuvos su Lenkija santykių eigą. Tą balsą, kaip ir pirma dėl Podolijos, pakėlė Jadvyga, kuri rūpinosi, kad jos padaryta auka nenueitų niekais, ir ponų taryba, kuri sumanė visos unijos reikalą^1 ).
t-004vidutinis

Jonas Zaberezinskis, Vaitiekus Taboras, Stanislovas Kiška ir Stanislovas Jonaitis Kęsgaila buvo pašalinti iš Ponų tarybos.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

4T Iš Jono Zaberezinskio buvo atimta n e tik Trakų vaivados, bet laikinai ir krašto maršalo vieta. Be to, jis drauge su Vilniaus vyskupu Vaitiekumi Taboru, etmonu St. Kiška ir Žemaičių seniūnu Stanislovu Jonaičiu Kęsgailą buvo pašalintas iš Ponų Tarybos.
t-005vidutinis

Lietuvos ponų taryboje buvę kunigaikščiai ilgai reikalavo vietos senate, bet dėl Lietuvos ponų pasipriešinimo į jį nepateko.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Bet į senatą nepateko dalis didžiojo kunigaikščio tarybos narių — jo dvaro aukštieji dignitoriai, kokių Lenkijoje iš viso nebuvo arba kurie ten nebuvo senatoriais. Bet jie dėl to nekėlė triukšmo; tik ilgai spyrėsi, reikalaudami sau vietos senate, Lietuvos ponų taryboje buvusieji kunigaikščiai. Bet kadangi Lietuvos ponai buvo jiems priešingi, tai jie vis dėlto nepateko į senatą.
t-009vidutinis

Gavęs Ponų tarybos prašymą kreiptis į bernardinų vienuolijos generolą dėl komisaro, kuris atskirtų Lietuvos ir Lenkijos bernardinų vienuolynus, jis šį prašymą įvykdė.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

Lietuvos bernardinų atsiskyrimo siekius ėmė remti ir Žygimantas Senasis. Gavęs Ponų tarybos prašymą kreiptis į bernardinų vienuolijos generolą dėl komisaro, kuris atskirtų Lietuvos ir Lenkijos bernardinų vienuolynus, jis šį prašymą įvykdė. Atskiru raštu Žygimantas Senasis paragino Kauno vaitą ir tarybą tuo atveju, jei į Kauną atvyktLĮ iš Lenkijos siųstas bernardinLĮ vyresnysis ir norėtLĮ Kauno vienuolyne šeimininkauti, neleisti jam to daryti iki atvykstant generolo komisarui.
t-010vidutinis

Tekstas surašytas pergamente ir sutvirtintas valdovo/valstybės antspaudu dalyvaujant Ponų tarybos nariams.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

Sprendimas yra įvilktas į privilegijos formą, privilegija jis buvo vadinamas ir vėliau, įvairiuose Kauno miesto dokumentų sąrašuose. Tekstas surašytas pergamente ir sutvirtintas valdovo/valstybės antspaudu dalyvaujant Ponų tarybos nariams. Dokumento dispozija susideda iš 23 straipsnių, kuriuose reglamentuojamos įvairiausios miesto gyvenimo sritys.
Visi teiginiai ir įrodymai (18 teiginiai, 28 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

siuntė į:
Drohičino ir Melniko perėjimas Mykoliuko pusėn bei Jono Goštauto atsakomasis žygis
Puslapio nuorodos:
AleksandrasAstikasGoštautasJurgis NosutaKiškaKęsgailaStanislovas KiškaZaberezinskisLDK Ponų TarybaLenkaiLenkijos ponų tarybaLenkų ponų tarybaLietuviaiLietuvos Didžioji KunigaikštijaBrastaLenkijaLietuvaMazovijaMelnikasMiroRadomasTrakaiVilniusdidysis kunigaikštiskunigaikščiaimaršalasponaiseniūnasVilniusponai

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)—56
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)—311
Lituanistika-67929-Mirties-bausmes-vykdymas-valdovo-isdavikams — Mirties bausmės vykdymas valdovo išdavikams Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1447-1529 m.—33
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)—24
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)—22
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija—11
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo ištakos: didžiojo kunigaikščio taryba ir bajorų suvažiavimai XIV–XV a.—11