Santrauka
Lenkijoje prie karaliaus buvo ponų taryba, vadinama senatu, — panaši didžiojo kunigaikščio, arba ponų taryba atsirado ir Lietuvoje. Tai ir buvo vadinamoji didžiojo kunigaikščio taryba. Kazimiero viešpatavimo metu taryba taip sutvirtėjo, jog, išrinkusi Aleksandrą, pareikalavo, kad jis nustatytų jos kompetencijos ribas.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Ponų taryba buvo nuolatinė aukštesniųjų valstybės urėdų grupė, sprendusi valstybės reikalus. | c-001 | |
| t-002 Kazimiero viešpatavimo metu Ponų taryba sustiprėjo ir, išrinkusi Aleksandrą, pareikalavo nustatyti jos kompetencijos ribas. | c-002 | |
| t-003 Ponų taryboje kiekvienam buvo suteikta laisvė kalbėti, o didysis kunigaikštis pasižadėjo nebausti už jam nemalonų patarimą. | c-003 | |
| t-004 Valstybės politikoje didįjį kunigaikštį varžė įsigalėjusi Ponų taryba ir seimai. | c-004 | |
| t-005 Tą balsą, kaip ir pirma dėl Podolijos, pakėlė Jadvyga, kuri rūpinosi, kad jos padaryta au ka nenueitų niekais, ir ponų taryba, kuri sumanė visos unijos reikalą^1 ). | c-005 | |
| t-006 Lenkų ponų taryba Radome davė garantiją, kaip lietuv. | c-006 | |
| t-007 Taryboje buvo suteikta laisvė kiekvienam visiškai laisvai kalbėti; didysis kunigaikštis pasižadėjo nebausti net tų, kurių patarimas būtų ir nemalonus jam. Vis dėlto šia privilegija taryba tebebuvo tik patariamasis organas: jos sprendimai negalėjo varžyti. | c-007 | |
| t-008 Visa tai jis galėjo daryti laisvai; tačiau valstybės politikoje jį varžė įsigalėjusi ponų taryba ir seimai (žiūr. | c-008 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Ponų taryba buvo nuolatinė aukštesniųjų valstybės urėdų grupė, sprendusi valstybės reikalus.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Todėl tuo laiku at- sirado nuolatinė grupė aukštesniųjų valstybės urėdų, kurie spręsdavo visus valstybės reikalus. Tai ir buvo vadinamoji didžiojo kunigaikščio taryba.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kazimiero viešpatavimo metu Ponų taryba sustiprėjo ir, išrinkusi Aleksandrą, pareikalavo nustatyti jos kompetencijos ribas.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Kazimiero viešpatavimo metu taryba taip sutvirtėjo, jog, išrinkusi Aleksandrą, pareikalavo, kad jis nustatytų jos kompe- tencijos ribas. Aleksandras tatai padarė savo 1492 m. privilegi- joje, kuria jis pirmiausia pasižadėjo tartis su taryba, siųs- damas į užsienius pasiuntinius.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Ponų taryboje kiekvienam buvo suteikta laisvė kalbėti, o didysis kunigaikštis pasižadėjo nebausti už jam nemalonų patarimą.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Taryboje buvo suteikta laisvė kiekvienam visiškai laisvai kal- bėti; didysis kunigaikštis pasižadėjo nebausti net tų, kurių patarimas būtų ir nemalonus jam.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Valstybės politikoje didįjį kunigaikštį varžė įsigalėjusi Ponų taryba ir seimai.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Visa tai jis galėjo daryti laisvai; tačiau valstybės politikoje jį varžė įsigalėjusi ponų taryba ir seimai (žiūr. 198—201 psl.).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tą balsą, kaip ir pirma dėl Podolijos, pakėlė Jadvyga, kuri rūpinosi, kad jos padaryta au ka nenueitų niekais, ir ponų taryba, kuri sumanė visos unijos reikalą^1 ).
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Lenkai stengėsi pastoti tam kelią. 1398 m. pirmą kartą pasigirdo iš Lenkijos protesto balsas prieš tokią Lietuvos su Lenkija santykių eigą. Tą balsą, kaip ir pirma dėl Podolijos, pakėlė Jadvyga, kuri rūpinosi, kad jos padaryta au ka nenueitų niekais, ir ponų taryba, kuri sumanė visos unijos reikalą^1 ).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lenkų ponų taryba Radome davė garantiją, kaip lietuv.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Lenkų ponų taryba Radome davė garantiją, kaip lietuv. bajorai Vilniuj len kams, kad Vytautui nebus atimta d. Lietuvos kunigaikštija. Lie tuvių bajorų aktas leidžia jiems daryti spaudimą į Vytautą, jei šis nesilaikytų unijos; taip pat lietuviai, mirus Vytautui, gauna teisę dalyvauti naujo kun. elekcijoj. Lenkų bajorija turėjo tą teisę seniau.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Taryboje buvo suteikta laisvė kiekvienam visiškai laisvai kalbėti; didysis kunigaikštis pasižadėjo nebausti net tų, kurių patarimas būtų ir nemalonus jam. Vis dėlto šia privilegija taryba tebebuvo tik patariamasis organas: jos sprendimai negalėjo varžyti.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Taryboje buvo suteikta laisvė kiekvienam visiškai laisvai kal- bėti; didysis kunigaikštis pasižadėjo nebausti net tų, kurių patarimas būtų ir nemalonus jam. Vis dėlto šia privilegija ta- ryba tebebuvo tik patariamasis organas: jos sprendimai nega- lėjo varžyti didžiojo kunigaikščio; išklausęs tarybos nuomonės, jis galėjo ir visiškai priešingai pasielgti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Visa tai jis galėjo daryti laisvai; tačiau valstybės politikoje jį varžė įsigalėjusi ponų taryba ir seimai (žiūr.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Visa tai jis galėjo daryti laisvai; tačiau valstybės politikoje jį varžė įsigalėjusi ponų taryba ir seimai (žiūr. 198—201 psl.).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |