Valstybės politikoje didįjį kunigaikštį varžė įsigalėjusi Ponų taryba ir seimai. Didysis kunigaikštis pasižadėjo be ponų tarybos patarimo nebedalyti valstybinių vietų. Lenkijos ponų taryba prisidėjo prie 1398 m. protesto prieš Lietuvos ir Lenkijos santykių eigą ir buvo sumaniusi unijos reikalą.
Lenkų ponų taryba Radome davė garantiją, kaip lietuv. bajorai Vilniuj len kams, kad Vytautui nebus atimta d. Lietuvos kunigaikštija. Lie tuvių bajorų aktas leidžia jiems daryti spaudimą į Vytautą, jei šis nesilaikytų unijos; taip pat lietuviai, mirus Vytautui, gauna teisę dalyvauti naujo kun. elekcijoj. Lenkų bajorija turėjo tą teisę seniau.
Lenkų ponų taryba Radome davė garantiją, kaip lietuv. bajorai Vilniuj len kams, kad Vytautui nebus atimta d. Lietuvos kunigaikštija. Lie tuvių bajorų aktas leidžia jiems daryti spaudimą į Vytautą, jei šis nesilaikytų unijos; taip pat lietuviai, mirus Vytautui, gauna teisę dalyvauti naujo kun. elekcijoj. Lenkų bajorija turėjo tą teisę seniau.
Septyni tūkstančiai ketvirtaisiais metais, o nuo Kris\ntaus gimimo tūkstantis keturi šimtai devyniasdešimt \nšeštaisiais didysis kunigaikštis Aleksandras išvyko \nį Brastą \\ o karalius Olbrachtas su jų broliu, karalai\nčiu Zigmantu — į Liubliną 5 . Paskui abi šalys su visais \nsavo Tarybų ponais suvažiavo į Parčevą 6 dalyvauti sei\nme, ir visi išbuvo Parčeve dvi savaites; ką vieni su ki\ntais sumanė ir nutarė — visa tai paliko didelė paslap\ntis 7 , Ir išvažinėjo savais keliais; Olbrachtas j Kroku\nvą ® , o didysis kunigaikštis Aleksandras — į Vilnių9 .\nSeptyni tūkstančiai penktaisiais metais nuo pasaulio \nsutvėrimo, o nuo Kristaus gimimo tūkstantis keturi šim\ntai devyniasdešimt septintųjų metų vasarą Lenkijos ka\nralius Olbrachas sutelkė galybę savo kariuomenės ir \nsu visomis Lenkijos karalystės jėgomis, su paruoštais \nžirgais ir ginklais išžygiavo prieš Moldavijos vaivadą \nSteponą l0 .
Septyni tūkstančiai ketvirtaisiais metais, o nuo Kris\ntaus gimimo tūkstantis keturi šimtai devyniasdešimt \nšeštaisiais didysis kunigaikštis Aleksandras išvyko \nį Brastą \\ o karalius Olbrachtas su jų broliu, karalai\nčiu Zigmantu — į Liubliną 5 . Paskui abi šalys su visais \nsavo Tarybų ponais suvažiavo į Parčevą 6 dalyvauti sei\nme, ir visi išbuvo Parčeve dvi savaites; ką vieni su ki\ntais sumanė ir nutarė — visa tai paliko didelė paslap\ntis 7 , Ir išvažinėjo savais keliais; Olbrachtas j Kroku\nvą ® , o didysis kunigaikštis Aleksandras — į Vilnių9 .\nSeptyni tūkstančiai penktaisiais metais nuo pasaulio \nsutvėrimo, o nuo Kristaus gimimo tūkstantis keturi šim\ntai devyniasdešimt septintųjų metų vasarą Lenkijos ka\nralius Olbrachas sutelkė galybę savo kariuomenės ir \nsu visomis Lenkijos karalystės jėgomis, su paruoštais \nžirgais ir ginklais išžygiavo prieš Moldavijos vaivadą \nSteponą l0 .
Lenkai stengėsi pastoti tam kelią. 1398 m. pirmą kartą pasigirdo iš Lenkijos protesto balsas prieš tokią Lietuvos su Lenkija santykių eigą. Tą balsą, kaip ir pirma dėl Podolijos, pakėlė Jadvyga, kuri rūpinosi, kad jos padaryta au ka nenueitų niekais, ir ponų taryba, kuri sumanė visos unijos reikalą^1 ).
4T Iš Jono Zaberezinskio buvo atimta n e tik Trakų vaivados, \nbet laikinai ir krašto maršalo vieta. Be to, jis drauge su Vilniaus \nvyskupu Vaitiekumi Taboru, etmonu St. Kiška ir Žemaičių seniūnu \nStanislovu \nJonaičiu \nKęsgailą buvo pašalintas iš Ponų Tarybos.
Bet į senatą nepateko dalis didžiojo kunigaikščio tarybos narių — jo dvaro aukštieji digni- toriai, kokių Lenkijoje iš viso nebuvo arba kurie ten nebuvo senatoriais. Bet jie dėl to nekėlė triukšmo; tik ilgai spyrėsi, reikalaudami sau vietos senate, Lietuvos ponų taryboje buvusieji kunigaikščiai. Bet kadangi Lietuvos ponai buvo jiems prie- šingi, tai jie vis dėlto nepateko į senatą.
Kai tik jis išgirdo, kad karalaitis Kazimieras pakel tas didžiuoju kunigaikščiu, o Mykoliukas Zygimantailis pabėgo į Mazoviją, nusprendė su tais miestais pereiti Mykoliuko Zygimantaičio tarnybon ir dar prikalbėjo daugelį lenkų miestų atsiskirti nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Ir su visais tais miestais prisijungė prie Mazovijos ir ėmė tarnauti Mykoliukui Išgirdę apie tai tikrą žinią, didysis kunigaikštis Ka zimieras ir Didžiosios Kunigaikštystės Ponų Taryba skubiai siunčia su kariuomene Joną Goštautą, kurį, įke liant Kazimierą į sostą, buvo paskyrę didžiojo kuni gaikščio globėju, nes kunigaikštis Kazimieras dar bu vo mažametis. Ir tas Goštautas didžiojo kunigaikščio įsakymu nuvyko į tuos miestus, ir juos įveikė ginklo jėga, ir visus pilnutinai sugrąžino Didžiajai Kunigaikš tystei o Jurgis Nosuta pabėgo į Mazoviją, nes jis LlHuvoi 129 ## Puslapis 125 buvo mozūrų kilmės.
Lituanistika-67929-Mirties-bausmes-vykdymas-valdovo-isdavikams — Mirties bausmės vykdymas valdovo išdavikams Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1447-1529 m.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)