Santrauka
Tradiciškai manoma, kad Lietuvos valstybės branduolys – Lietuvos žemė siaurąja prasme ankstyvaisiais istoriniais laikais buvo tarp Nemuno ir Neries upių.
Pagrindinis atvaizdas
Neris Vilniuje, apie 1895 m.
TiesioginisVaizdasPirminis
Licencija: Public domain
Eiti į galeriją (Neris) Atidaryti šaltinį
8 vaizd. / 8 tiesiog. / 0 susij.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Neris buvo siejama su žodžiu „Panerta“, nes žiūrint nuo aukštų kalnų atrodė tarsi panirusi. |
| t-002 Vilnius buvo įsikūręs dviejų upių, Vilijos arba Neries ir Vilnios, santakoje. |
| t-003 Prūsijos dokumentuose Neris XIII a. buvo vadinama Neria. |
| t-004 1390 m. Vladislovo Jogailos privilegijoje, kuria Vilniaus kapitulai dovanoti Paneriai, Vilija pavadinta Vigilia. |
| t-005 Taip pat kunigas Sirvydas savo žodyne Vilijos upę, lotyniškai Vilia, lietuviškai vadina Nerimi (Neris). |
| t-006 Narbutas cituoja apostrofą Vilijos upei, kurioje Neris prašoma pranešti dievams lyrinio kalbėtojo kančias ir sielvartą. |
| t-007 Kronikininkai Vygandas ir Lindenblattas Nerį vadino vardais Nerga, Nerge, Nerye ir Neria. |
| t-008 Totorių vartų pavadinimas siejamas su vieta, kur slėnyje į Viliją įtekėjo Vingrių šaltinis. |
| t-009 Kryžiuočių archyve esančiame sename Lietuvos kelių aprašyme minima Nerige yra dabartinė Vilija. |
| t-010 Vilniaus pirklių vytinėms buvo leista laisvai plaukioti Vilijos upe. |
| t-011 Latopisiec Litewski nurodo, kad mūšis vyko prie Vilijos upės, ties Horodoku, vietovėje, vadinamoje Weyiszczuszki. |
| t-012 Baliński teigė, kad Vilniaus vardas kilo nuo į Viliją įtekančios Vilnios, todėl pirmykštė gyvenvietė turėjo būti prie Vilnios. |
| t-013 Neris anksčiau vadinta ir Panerta, nes, žiūrint nuo aukštų kalnų, atrodė tarsi panirusi. |
| t-014 Iš Žemutinės pilies vakarinių vartų kelias ėjo per Vilnią ir Vingrių upokšnį link kelto per Viliją. |
| t-015 Artėjanti žiema grėsė Vilijos upėje stovėjusiems kryžiuočių laivams užkirsti kelią grįžti į Prūsiją. |
| t-016 Žemiau Vilniaus Vilijos pakrantėse gyvenę lietuviai kaimiečiai šią upę vadino Nerimi. |
| t-017 Gedimino pastatydinta mūro tvirtovė stovėjo ant kalno ties vieta, kur Vilnelė įteka į Viliją. |
| t-018 Perkėlimai plaustais per Viliją buvo uždrausti tarp Verkių kaimo ir Vilniaus kapitulai priklausiusio Panerių kaimo. |
| t-019 Per mūšius prie Vilniaus plačiai išsiliejusi Neris ir vandens pilni grioviai trukdė galutinai laimėti. |
| t-020 Barboros rūmai stovėjo prie Vilijos, tarp sodų, prie pat Žemutinės pilies. |
| t-021 Vilija galėjo būti vadinama Nerimi arba Neria dėl gilios vagos ir aukštų smėlingų pakrančių. |
| t-022 Kitoje Vilijos pusėje, prie Visevaldės pilies netoli senojo Kauno, buvo įrengta Skirgailos stovykla. |
| t-023 Dabartinio Antakalnio užuomazgos buvo trobos, išsidėsčiusios palei Viliją tarp Aukštutinės pilies ir Antakalnio šventyklos. |
| t-024 Neris arba Neria galėjo būti taip vadinama dėl gilios upės vagos ir aukštų smėlingų pakrančių. |
| t-025 Baliński spėjo, kad Vilijos vardas lietuviškai galėjo kilti iš „vilioju“ arba „vylius“ ir reikšti Vilioklę. |