Santrauka
Tradiciškai manoma, kad Lietuvos valstybės branduolys – Lietuvos žemė siaurąja prasme ankstyvaisiais istoriniais laikais buvo tarp Nemuno ir Neries upių.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Tradiciškai manoma, kad Lietuvos valstybės branduolys – Lietuvos žemė siaurąja prasme ankstyvaisiais istoriniais laikais buvo tarp Nemuno ir Neries upių. | c-001 | |
| t-002 Per kovas prie Vilniaus plačiai išsiliejusi Neris ir vandens pilni grioviai kliudė galutinai laimėti. | c-002 | |
| t-003 Neris anksčiau vadinta ir Panerta, nes, žiūrint nuo aukštų kalnų, atrodė tarsi panirusi. | c-003 | |
| t-004 Prūsijos dokumentuose Neris XIII a. buvo vadinama Neria. | c-004 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Tradiciškai manoma, kad Lietuvos valstybės branduolys – Lietuvos žemė siaurąja prasme ankstyvaisiais istoriniais laikais buvo tarp Nemuno ir Neries upių.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Tradiciškai manoma, kad Lietuvos valstybės bran- duolys – Lietuvos žemė siaurąja prasme ankstyvaisiais istoriniais laikais buvo tarp Nemuno ir Neries upių.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Per kovas prie Vilniaus plačiai išsiliejusi Neris ir vandens pilni grioviai kliudė galutinai laimėti.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Dieną ir naktį ėjo mūšiai prie Vilniaus sienų. Pa galiau griuvo mūrai ir bokštai į Neries bangas. Daugelyje vie tų sutvirtinimai buvo išlaužti. Bet plačiai išsiliejusi Neris ir pilni grioviai vandens kliudė galutinai laimėti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Neris anksčiau vadinta ir Panerta, nes, žiūrint nuo aukštų kalnų, atrodė tarsi panirusi.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Anksčiau kitaip buvo vadinama arba turėjo ir kitą vardą - Neris, nuo to rasi, kad glū dėjo tarp iškilių kalnų arba tikriausia, kad žiūrinčiajam nuo aukštų kalnų atrodė tarsi panirusi - lietuviškai - Panerta, nuo ko ją supantys kalnai ir mūsų laikais vadinami Paneriais. Upė Nerige, dažnai minima senovi niame Lietuvos kelių aprašyme, esančiame Kryžiuočių archyve, yra dabartinė Vilija.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Prūsijos dokumentuose Neris XIII a. buvo vadinama Neria.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Prūsijos dokumen tuose dar XIII amžiuje ji vadinta Ne ria. Tad, manau, jog lietuviai seniau vadino Vilija, Neris arba Neria to dėl, kad ši upė išrausė sau gilią va gą, suformuodama aukštas smėlin gas pakrantes. Mūsų kaimiečiai lietuviai taria „Niaris” ir sako, esą lenkiškai jų puikioji upė vadinama Wilja.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |