Po keturių savaičių apgulties, po dauge-\nlio susidūrimų meistras Hermanas vienoje\npilies angoje pastatė bombardą prieš lie-\ntuvius, tačiau lietuviai, priešpriešiais įtaisę\ntokį pat pabūklą, užmušė minėtą meistrą.\nPo sunkių kovų buvo „pilyje daug brolių\nsužeistų, netinkamų gynybai , tačiau juos\nkeitė sveikieji.
Tačiau kiti, 1383 metai, atnešė Vilniui dar didesnę nelaimę. Didelė kryžiuočių kariauna, vadovauja ma Ordino didžiojo magistro ir maršalo Konrado Valen rodo, išvien su Vytautu ir jo šalininkais atžygiavę atsiimti Skirgailos užvaldyto šio paveldo, rugsėjo 11-ą apsupo Tra kų pilį. Nepaisant įnirtingos gynybos, kelias dienas užsi tęsus atakai, mūrai buvo bombardų sugriauti, įgula pri versta pasiduoti.
Po keturių savaičių apgulties meistras Hermanas pilies angoje pastatė bombardą prieš lietuvius, bet lietuviai priešais įtaisė tokį pat pabūklą ir užmušė Hermaną.
Tačiau lietuviai sunaikino pilies priešakinius įtvir- tinimus ir užpylė griovius, kryžiuočiai iš papilio buvo priversti trauktis į pačią pilį. Po keturių savaičių apgulties, po dauge- lio susidūrimų meistras Hermanas vienoje pilies angoje pastatė bombardą prieš lie- tuvius, tačiau lietuviai, priešpriešiais įtaisę tokį pat pabūklą, užmušė minėtą meistrą. Po sunkių kovų buvo „pilyje daug brolių sužeistų, netinkamų gynybai , tačiau juos keitė sveikieji.
O 1384 m. rudenį abu pusbroliai su bombardomis apgulė Kauno Marienwerderi. Viskuo gerai aprūpinta pilis atlaikė keliolikos savaičių apgniimą ir tik 1384.XI.6 d. tekrito.
Metalinis vamzdis, nukaltas iš atskirų segmentų. Primityvus apgulos bombardų lafetas — nejudamai prie žemės pritvirtinta masyvi medinė dėžė. Apgulos metu perkelinėti ugnies nereikėdavo, buvo šaudoma į tą pačią sienos vietą, kol ši sugriūdavo.