Istorinis objektas

Bombardos

5 teiginiai5 įrašai10 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 5 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–5 iš 5 teiginių

t-001aukstas

Per apgultį meistras Hermanas pilies angoje pastatė bombardą prieš lietuvius, bet lietuviai tokiu pat pabūklu jį užmušė.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 53

Po keturių savaičių apgulties, po daugelio susidūrimų meistras Hermanas vienoje pilies angoje pastatė bombardą prieš lietuvius, tačiau lietuviai, priešpriešiais įtaisę tokį pat pabūklą, užmušė minėtą meistrą. Po sunkių kovų buvo „pilyje daug brolių sužeistų, netinkamų gynybai , tačiau juos keitė sveikieji.
t-002aukstas

1383 m. rugsėjo 11 d. apsuptos Trakų pilies mūrai po kelių dienų atakos buvo sugriauti bombardomis, o įgula pasidavė.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 55

Tačiau kiti, 1383 metai, atnešė Vilniui dar didesnę nelaimę. Didelė kryžiuočių kariauna, vadovaujama Ordino didžiojo magistro ir maršalo Konrado Valenrodo, išvien su Vytautu ir jo šalininkais atžygiavę atsiimti Skirgailos užvaldyto šio paveldo, rugsėjo 11-ą apsupo Trakų pilį. Nepaisant įnirtingos gynybos, kelias dienas užsitęsus atakai, mūrai buvo bombardų sugriauti, įgula priversta pasiduoti.
t-003vidutinis

Po keturių savaičių apgulties meistras Hermanas pilies angoje pastatė bombardą prieš lietuvius, bet lietuviai priešais įtaisė tokį pat pabūklą ir užmušė Hermaną.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 53

Tačiau lietuviai sunaikino pilies priešakinius įtvirtinimus ir užpylė griovius, kryžiuočiai iš papilio buvo priversti trauktis į pačią pilį. Po keturių savaičių apgulties, po daugelio susidūrimų meistras Hermanas vienoje pilies angoje pastatė bombardą prieš lietuvius, tačiau lietuviai, priešpriešiais įtaisę tokį pat pabūklą, užmušė minėtą meistrą. Po sunkių kovų buvo „pilyje daug brolių sužeistų, netinkamų gynybai , tačiau juos keitė sveikieji.
t-004vidutinis

1384 m. rudenį Jogaila ir Vytautas su bombardomis apgulė Kauno Marienwerderį.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 286

O 1384 m. rudenį abu pusbroliai su bombardomis apgulė Kauno Marienwerderi. Viskuo gerai aprūpinta pilis atlaikė keliolikos savaičių apgniimą ir tik 1384.XI.6 d. tekrito.
t-005vidutinis

Primityvus apgulos bombardų lafetas — nejudamai prie žemės pritvirtinta masyvi medinė dėžė.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 53

Metalinis vamzdis, nukaltas iš atskirų segmentų. Primityvus apgulos bombardų lafetas — nejudamai prie žemės pritvirtinta masyvi medinė dėžė. Apgulos metu perkelinėti ugnies nereikėdavo, buvo šaudoma į tą pačią sienos vietą, kol ši sugriūdavo.