Žygimantas

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Naujojon jo rezidencijon ėmė rinktis Kęstučio ir jo paties šalininkai, ar Jogailos persekiojamieji. Čia atvykęs, jo brolis Žygimantas buvo pakrikštytas. Susirinko ir kiti giminės, kunigaikščiai: Eišiškių Sudemantas, Alšėniškis.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Savo galvas tolimose stepėse paliko ir vieninteliai du lietuviai-kryžiuočiai Jonas ir Tomas Sur­ vilos. Pačiam Vytautui nakties tamsoje, drauge su jaunu broliu Žygimantu ir Švitrigaila, pasisekė pabėgti. Už išsigelbėjimą, pagal seną tradiciją, jis įkūrė pranciškonų vienuolynus Kaune ir Ašme­ noje^39.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Vėliau nušuoliavo prie upės ir iš užpakalio\nužpuolė pakrantėje išstatytas saugas, atverdami savo\nvyrams kelią. Karalius su kitais kariais laukė, kuo vis­\nkas baigsis; pastebėjęs savo vėliavas kitame krante,\njis drąsiai pavarė žirgą į upę ir, vienur briste brisda­\nmas, kitur plaukte plaukdamas, pirmas nusigavo į kitą\nkrantą, pervesdamas be jokių nuostolių visus raitelius.\nKol pėstininkai persikėlė plaustais, saulė pakrypo į va­\nkarus.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Tačiau Vasilijus, negalėda­\nmas užmiršti imperatoriaus bei kryžiuočių pažadų ir\ntikėdamasis užgrobti visą Lietuvą, apie taiką nenorėjo\nnė galvoti. Žygimantas, netekęs vilties pasiekti taikos,\nkuo greičiausiai išsiuntė skitams pagal sutartį paža­\ndėtą atlyginimą, manydamas, kad šie privers priešą\nlikti savo žemėje. Gavę pinigų, skitai užpuolė su di­\ndele\nkariuomene\nMaskvos\nS k ita i u žp u o la M ask-\nkunigaikštystę ir smarkiai ją\nv o s k u n ig a ik šty stę\nnuniokojo.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Prie Smolensko įkūręs stovyklą ir pasilikęs čia su dvi­\ndešimt tūkstančių karių, pasiuntė į Lietuvą aštuonias­\ndešimt tūkstančių, įsakydamas, užėmus Oršą bei Druc-\nką, traukti tiesiai į Lietuvos sostinę Vilnių. Žygiuojan­\nčią į priekį kariuomenę sustabdė žinia, jog karalius\nŽygimantas prie Borisovo su trisdešimt tūkstančių rink­\ntinių karių įkūrė stovyklą.\nTuo tarpu Glinskis suvo-\nT ia g išk a s\nM y k o lo\nkė, jog visos jo viltys bergž-\nG lin sk io g a la s\ndžios ir tuščios, nes Vasili­\njus, žodžiu pažadėjęs jam ati­\nduoti Smolenską ir šitaip atsilyginti už paramą, nė\nnesirengė to daryti.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Galop jis pa­ prašė leisti laisvai sugrįžti į Maskvą tiems pirkliams ir žygūnams, kurie buvo sulaikyti, kai maskvėnai su­ ėmė karališkuosius teisėjus. Sugrįžęs iš Maskvos, Jes- manas išvydo karalių bei ka­ ralienę Vilniuje. Karalius, su­ laukęs senyvo amžiaus, nuo­ gąstavo, kad, jam staiga mi­ rus, jo sūnus Augustas, dar visai vaikas, beje, tokio am­ žiaus, kada nepajėgiama valdyti valstybės, gali netekti Lenkijos sosto, o sudarius lenkams bei lietuviams nau­ ją susitarimą,— ir Lietuvos kunigaikštystės.