Santrauka
rijenburgas.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 1384 m. liepos 9 d. Vytautas sudegino Nemuno Marienburgą ir sunaikino dar dvi jam valdyti pavestas pilis. | c-001 | |
| t-002 1401 m. sausio mėnesį į patį Marienburgą nuvykęs Žemaičių bajorų būrys ne tik ieškojo patvirtinimo savo turimoms luominėms teisėms, bet ir patys krikštijosi. | c-002 | |
| t-003 Henrikui von Plauenui Marienburge surinkus apie 5000 vyrų įgulą, liepos 25 d. atvykę pusbroliai tvirtovės nebepajėgė paimti. | c-003 | |
| t-004 Vytauto kariuomenę išretino ne tik Žalgirio kautynės, bet ir prie Marienburgo prasidėjusios ligos. | c-004 | |
| t-005 Skirgaila Marienburge buvo draugiškai ir vaišingai priimtas, nes Ordinas žinojo arba nujautė jo pasiuntinystės tikslus. | c-005 | |
| t-006 Vaidyla, turimomis žiniomis, kelis kartus slaptai keliavo į Marienburgą ir iš Vokiečių ordino magistro gavo sutikimą sudaryti naują sutartį. | c-006 | |
| t-007 1384 m. liepos 9 d. Vytautas sudegino Nemuno Marienburgą ir sunaikino Jurgenburgą bei Naująjį Bajerburgą. | c-007 | |
| t-009 Vytauto kariuomenę stipriai išretino ne tik Žalgirio kautynės, bet ir prie Marienburgo prasidėjusios ligos. | c-009 | |
| t-010 Tuomet Marienburgo dailidžių meistras Markvardas sugalvojo ir pastatė mašiną, arba sienodaužį (vokiškai tumeler), kuriuo išgriovė kampinį priešpilio bokštą iš Nemuno pusės. | c-010 | |
| t-011 Gavus žvalgų duomenis, koks pilies sienų aukštis, kryžiuočių sostinėje Marienburge buvo pagaminti atitinkamo aukščio šturmo bokštai. | c-011 | |
| t-012 Slaptai suruošto žygio metu didysis magistras iš Marienburgo laivais išplaukė Vysla ir per jūros įlanką įplaukė į Nemuną. | c-012 | |
| t-013 1576 m. rugsėjo 23 d. iš Marienburgo rašytame laiške karalius pareiškė muitą nustatysiąs tik gavęs prie jo buvusios Senato tarybos sutikimą. | c-013 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: 1384 m. liepos 9 d. Vytautas sudegino Nemuno Marienburgą ir sunaikino dar dvi jam valdyti pavestas pilis.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Nuo 1384.VII.9 d. vykdydamas savo plačiai išgar sintą «išdavystę» (Verrat), Vytautas, vikriai užsimaskavęs, sude gino Nemuno Marienburgą ir sunaikino dar kitas dvi jam valdyti pavestas pilis (Jurgenburgą, Naująjį Bajerburgą = Neuhaus)^24.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1401 m. sausio mėnesį į patį Marienburgą nuvykęs Žemaičių bajorų būrys ne tik ieškojo patvirtinimo savo turimoms luominėms teisėms, bet ir patys krikštijosi.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Kalėdoms į Karaliaučių nuvykę kilmingieji buvo apdovanoti druska ir vilnoniais audiniais^12 , t. y. to meto Lietuvos branginamomis importo prekėmis. 1401 m. sausio mėnesį į patį Marienburgą nuvykęs Žemaičių bajorų būrys ne tik ieškojo patvirtinimo savo turimoms luominėms teisėms, bet ir patys krikštijosi. Jie prašė pakrikštyti ir įkaitais paimtus jų vaikus, kurie Prūsuose turėjo sunkią dalį^13.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Henrikui von Plauenui Marienburge surinkus apie 5000 vyrų įgulą, liepos 25 d. atvykę pusbroliai tvirtovės nebepajėgė paimti.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Po pirmo katastrofos smūgio ordinas tačiau ėmė atsipeikėti. Kai Schwetzo komtūras Henrikas von Plauen į Marienburgą surinko apie 5000 vyrų įgulos, tik liepos 25 teatvykę pusbroliai tvirtovės jau nebeįstengė paimti. Buvo laikoma Vytauto svarbiu laimėjimu, kad jis su Livonijos ordinu atskirai padarytomis paliaubomis Livonijos kryžiuočius sulaikė nuo dalyvavimo Žalgirio kautynėse.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytauto kariuomenę išretino ne tik Žalgirio kautynės, bet ir prie Marienburgo prasidėjusios ligos.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Yra duomenų spręsti, kad Jogaila ir Vytautas yra veikę drauge ir sutartinai^34. Vytauto kariuomenė buvo stipriai išretinta ne tik Žalgirio kautynėse, bet ir prie Marienburgo prasidėjusių ligų^35. Be to, didelis nuovargis ir maisto trukumas vertė Vytautą grįžti atgal.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Skirgaila Marienburge buvo draugiškai ir vaišingai priimtas, nes Ordinas žinojo arba nujautė jo pasiuntinystės tikslus.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Ordinas, matyti, apie Skirgailos pasiuntinystės tikslus žinojo ar bent nujautė, nes jis Marienburge buvo draugiš kai ir vaišingai priimtas. Nors jo kelionės tikslas sunku aiškiai nusakyti, bet vis dėlto jis negalėjo neturėti ryšio su tais santy kiais, kuriuos vėliau Jogaila užmezgė su Vokiečių Ordinu.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vaidyla, turimomis žiniomis, kelis kartus slaptai keliavo į Marienburgą ir iš Vokiečių ordino magistro gavo sutikimą sudaryti naują sutartį.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Yra žinių, kad Vaidyla keletą kartų slaptai kelia vęs į Marienburgą ir iš Vokiečių Ordino magistro gavęs suti kimą sudaryti naują sutartį. Norėdamas paslėpti nuo Kęstučio savo paskutinius suma nymus, Jogaila padarė Dovydiškiuose neva medžioklę^4 ).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1384 m. liepos 9 d. Vytautas sudegino Nemuno Marienburgą ir sunaikino Jurgenburgą bei Naująjį Bajerburgą.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Nuo 1384.VII.9 d. vykdydamas savo plačiai išgar sintą «išdavystę» (Verrat), Vytautas, vikriai užsimaskavęs, sude gino Nemuno Marienburgą ir sunaikino dar kitas dvi jam valdyti pavestas pilis (Jurgenburgą, Naująjį Bajerburgą = Neuhaus)^24.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Henrikui von Plauenui Marienburge surinkus apie 5000 vyrų įgulą, liepos 25 d. atvykę pusbroliai tvirtovės nebepajėgė paimti.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Kai Schwetzo komtūras Henrikas von Plauen į Marienburgą surinko apie 5000 vyrų įgulos, tik liepos 25 teatvykę pusbroliai tvirtovės jau nebeįstengė paimti. Buvo laikoma Vytauto svarbiu laimėjimu, kad jis su Livonijos ordinu atskirai padarytomis paliaubomis Livonijos kryžiuočius sulaikė nuo dalyvavimo Žalgirio kautynėse.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytauto kariuomenę stipriai išretino ne tik Žalgirio kautynės, bet ir prie Marienburgo prasidėjusios ligos.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Vytauto kariuomenė buvo stipriai išretinta ne tik Žalgirio kautynėse, bet ir prie Marienburgo prasidėjusių ligų^35. Be to, didelis nuovargis ir maisto trukumas vertė Vytautą grįžti atgal.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tuomet Marienburgo dailidžių meistras Markvardas sugalvojo ir pastatė mašiną, arba sienodaužį (vokiškai tumeler), kuriuo išgriovė kampinį priešpilio bokštą iš Nemuno pusės.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Tuomet Marienburgo dailidžių meistras Markvardas sugalvojo ir pastatė mašiną, arba sienodaužį (vokiškai tumeler), kuriuo išgriovė kampinį priešpilio bokštą iš Nemuno pusės. [Kitą] visiškai panašią [mašiną] pastatė Karaliaučiaus dailidžių meistras Motiejus, kuria visai sudaužė [priešpilio] bokštą stovėjusį prie Neries.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Gavus žvalgų duomenis, koks pilies sienų aukštis, kryžiuočių sostinėje Marienburge buvo pagaminti atitinkamo aukščio šturmo bokštai.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Gavus žvalgų duomenis, koks pilies sienų aukštis, kryžiuočių sostinėje Marienburge buvo pag- aminti atitinkamo aukščio šturmo bokštai. Kartu Nemunu buvo plukdomos visos pagrindinės to meto puolimo mašinos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Slaptai suruošto žygio metu didysis magistras iš Marienburgo laivais išplaukė Vysla ir per jūros įlanką įplaukė į Nemuną.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
52 Tas žygis buvo paskubomis ir slap ta suruoštas, ir todėl didysis magist ras tuokart mažai teturėjo svetimša lių, juk nesigarsino po visą Europą, o slapčia iš Marienburgo išplaukė Vysla laivais, paskui jūros įlanka įplaukė į Nemuną. Mūsų istorikai bendrais bruožais ir ne taip išsamiai apie šitai pasakoja.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1576 m. rugsėjo 23 d. iš Marienburgo rašytame laiške karalius pareiškė muitą nustatysiąs tik gavęs prie jo buvusios Senato tarybos sutikimą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Viename tų laiškų, rašytame iš Marienburgo 1576 metų rugsėjo 23 dieną Vilniaus vyskupui ir Vilniaus vaivadai, Lie tuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriui Radvilai, kara lius pareiškia jokio muito nenustatysiąs kitaip - tik su Sena to tarybos, prie jo esančios ir žinančios skubiausiai tvarkytinus Respublikos reikalus, sutikimu. Tačiau sutinkąs atidėti šio muito rinkimą iki būsimo seimo, įsakęs Lietuvos iždininkui įrašyti tik į sąrašus tai, kas priklausys nuo pre kių, kad vėliau, po seimo sprendimo, būtų žinoma, ko gali ma reikalauti iš pirklių, o ko reikėtų atsisakyti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |