Lietuvos istorijos žinių lobynas
vieta
19 teiginiai20 įrašai5 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Marienburge kryžiuočiai pagamino šturmo bokštus pagal žvalgų nustatytą puolamos pilies sienų aukštį. 1401 m. sausio mėnesį į patį Marienburgą nuvykęs Žemaičių bajorų būrys ne tik ieškojo patvirtinimo savo turimoms luominėms teisėms, bet ir patys krikštijosi. 1576 m. rugsėjo 23 d. iš Marienburgo rašytame laiške karalius pareiškė muitą nustatysiąs tik gavęs prie jo buvusios Senato tarybos sutikimą.
Patikrinti teiginiai
1401 m. sausio mėnesį į patį Marienburgą nuvykęs Žemaičių bajorų būrys ne tik ieškojo patvirtinimo savo turimoms luominėms teisėms, bet ir patys krikštijosi.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
to meto Lietuvos branginamomis importo prekėmis. 1401 m. sausio\nmėnesį į patį Marienburgą nuvykęs Žemaičių bajorų būrys ne tik\nieškojo patvirtinimo savo turimoms luominėms teisėms, bet ir patys\nkrikštijosi.
Marienburge kryžiuočiai pagamino šturmo bokštus pagal žvalgų nustatytą puolamos pilies sienų aukštį.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Žygiui ruoštasi visus metus. Gavus žvalgų duomenis, koks pilies sienų aukštis, kryžiuočių sostinėje Marienburge buvo pag- aminti atitinkamo aukščio šturmo bokštai. Kartu Nemunu buvo plukdomos visos pagrindinės to meto puolimo mašinos.
1576 m. rugsėjo 23 d. iš Marienburgo rašytame laiške karalius pareiškė muitą nustatysiąs tik gavęs prie jo buvusios Senato tarybos sutikimą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Karalius ŽYGIMANTAS AUGUSTAS ## Puslapis 344 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS VII DVIEJŲ KARALIAUS STEPONO BATORO LAIŠKŲ, RAŠYTŲ RADVILOMS, TURINYS: APIE MUITUS IR MOKESČIUS VILNIAUS PIRKLIAMS IR MIESTIEČIAMS Autentiškų karaliaus Stepono laiškų, rašytų Radviloms, rinkinyje, saugomame Radvilų archyve, Kardinalijoje, yra du laiškai, atskleidžiantys, kad vis dėlto karalius, nenoriai ir tai tik atkakliai prašomas Lietuvos senatorių ir protestuo jant Vilniaus pirkliams, laikinai juos atleido nuo naujai nu statyto muito mokesčio. Viename tų laiškų, rašytame iš Marienburgo 1576 metų rugsėjo 23 dieną Vilniaus vyskupui ir Vilniaus vaivadai, Lie tuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriui Radvilai, kara lius pareiškia jokio muito nenustatysiąs kitaip - tik su Sena to tarybos, prie jo esančios ir žinančios skubiausiai tvarkytinus Respublikos reikalus, sutikimu. Tačiau sutinkąs atidėti šio muito rinkimą iki būsimo seimo, įsakęs Lietuvos iždininkui įrašyti tik į sąrašus tai, kas priklausys nuo pre kių, kad vėliau, po seimo sprendimo, būtų žinoma, ko gali ma reikalauti iš pirklių, o ko reikėtų atsisakyti.
Marienburgo pilis Nogato deš.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
500 Plg. D. III, 143. Marienburgo pilis Nogato deš. krante, kaip manyta, pradėta statyti\n1272 m. ar 1274 m.
Henrikui von Plauenui Marienburge surinkus apie 5000 vyrų įgulą, liepos 25 d. atvykę Jogaila ir Vytautas tvirtovės nebeįstengė paimti.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Kai\nSchwetzo komtūras Henrikas von Plauen į Marienburgą surinko\napie 5000 vyrų įgulos, tik liepos 25 teatvykę pusbroliai tvirtovės\njau nebeįstengė paimti.\nBuvo laikoma Vytauto svarbiu laimėjimu, kad jis su Livonijos\nordinu atskirai padarytomis paliaubomis Livonijos kryžiuočius\n_sulaikė_ nuo dalyvavimo Žalgirio kautynėse.
1280 m. Santyro pilis buvo perkelta į naują vietą ir pavadinta Marienburgu, tai yra Šventosios Marijos pilimi.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
208 (203). Apie Marienburgo pilies pastatymą\n\n 1280 viešpaties metais Santyro pilis, pakeitus jos vardą bei vietą, buvo perkelta ten,\nkur dabar tebestovi, ir pavadinta Marienburgu, tai yra šventos Marijos pilimi, kurios\nšlovei bei garbei ji čia ir buvo perkelta500.\n\n\n\n\n 209 (204).
Vaidmenys: place
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 4 | 2 |
| Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.) | — | 4 | 7 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 4 | 4 |
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 3 | 2 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 5 | — | 2 | 2 |
| Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.) | — | 1 | 2 |
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 1 | 1 |