Švitrigaila

PDF 116

, atnaujino savo pirmykštį krikštą, priimdamas naują Aleksandro vardą, nes tuo laiku, kai susitaikė su Jogaila ir skyrėsi su Ordinu, Jogailos verčiamas buvo priėmęs stačiatikių tikėjimą^2 ). Kartu su Jogaila ir Vytautu priėmė katalikų tikėjimą Jogailos broliai Karigaila, Vygandas, Švitrigaila ir daug lietuvių didikų. Tai buvo kaip ir pirmas Lietuvos krikšto aktas, atliktas Krokuvoje.

PDF 84

Tą Vytauto pralaimėjimą pajuto ir neramusis Švitrigaila. Skubinos ir jis pareikšti savo pretenzijų į Lietuvą. Ramybės dėliai jam buvo atiduota valdyti Podolija, kaip Lenkijos žemė ir dar buvo pridėta ir kiti Rusijos plotai.

PDF 89

Tuo pačiu metu Švitrigaila vėl pabėgo iš Lietuvos. Šį kartą jau į Maskvą, o paskui pas totorius, iš čia — pas Ordiną.

PDF 156

Sėkmė lydėjo Vytautą ir susidūrus su Švitrigaila, kuris, nieko nepešęs prie Vilniaus, prikalbino Livonijos ordino riterius drauge su juo pulti Vitebską. Vytautas, sutelkęs Smolenske pulkus, apsupo tą miestą ir po keturias savaites užsitęsusio puolimo užėmė Vitebską, o Švitrigailą paėmė į nelaisvę. Kitais metais jis buvo išvaduotas dviejų jam palankių kunigaikščių ir vėl patraukė į mūšio lauką56.

PDF 184

Tą Vytauto susilpnėjimą pajutęs neramusis Švitrigaila, tuojau pareiškė savo pretenzijas į Lietuvą. Ramybės dėliai jam buvo pavesta valdyti Podolija.

PDF 156

Sėkmė lydėjo Vytautą ir susidūrus su Švitrigaila, kuris, nieko nepešęs prie Vilniaus, prikalbino Livonijos ordino riterius drauge su juo pulti Vitebską. Vytautas, sutelkęs Smolenske pulkus, apsupo tą miestą ir po keturias savaites užsitęsusio puolimo užėmė Vitebską, o Švitrigailą paėmė į nelaisvę. Kitais metais jis buvo išvaduotas dviejų jam palankių kunigaikščių ir vėl patraukė į mūšio lauką56.

PDF 228

Anų laikų Vilniaus prekybiniai ryšiai, Vytauto laikais išplitę, jau buvo pasiekę Gdanską ir Sileziją, neskaitant Karaliaučiaus, Rygos ir rusų miestų, su kuriais buvo prekiaujama nuo seno. Dar niekada Kryžiuočių ordinas neturėjo tokios įtakos Lietuvos reikalams, kaip tuomet. Didžiojo kunigaikščio dvare knibždėjo beveik vieni vokiečiai, ir didysis magistras gudriai sugebėjo apstatyti Švitrigailą savo parankiniais, kurie akylai sergėjo, kad dviejų neseniai susijungusių tautų vienybė vis labiau silpnėtų ir tarp brolių tvyrotų nesantarvė7.

PDF 154

Tačiau veltui Švitrigaila ėmėsi tos suktybės; mat vienas vienuolis, kuriam buvo patikėta paslaptis, ją išdavė pilies įgulos vadui, tad ir šį kartą visos pastangos užimti Vilnių nuėjo perniek, o Švitrigaila su didžiuoju magistru turėjo nutraukti apgultį54. Vienas tik Sudimantas, lietuvių vadas, sučiuptas per puolimą, tapo tarsi koks atpildas prūsams už triūsą ir išlaidas, dykai eikvotas, tad gavę progą pagiežą išlieti, atsigriebė nuteisdami jį pakarti kaip išdaviką.

PDF 69

To negalėjo pakęsti ambicingas ir neramaus būdo Švitrigaila ir pakėlė maištą: užmušė Feodorą Vesną ir pats ėmė valdyti Vitebską.

PDF 290

Pagal tas sutartis didysis kunigaikštis Jogaila, — pritariamas motinos Julijonos ir brolių: Kaributo, Lingvenio, Karigailos, Vygunto ir Švitrigailos — pasižadėjo 4 metus laikytis su Ordinais taikos, per tuos pat 4 metus „su visais saviškiais“ apsikrikštyti ir kas svarbiausia — užleidžia Ordinui pusę Žemaitijos: visą dešinį Dubysos krantą, nuo pat ištakos iki įtakos.

PDF 229

Per itin galingas Švitrigailos sąjungas radosi didesnis pasitikėjimas, o prekyba išsiplėtė net iki atokiausių Vokietijos žemių. Valdant Švitrigailai, Vilniaus miestietis Bomannas, tikriausiai garsus pirklys, prekiavo su Gdansku8. Silezijos, o ypač Vroclavo (1432 m.

PDF 229

Livonija vis glaudžiau šliejosi prie Prūsijos. Per itin galingas Švitrigailos sąjungas radosi didesnis pasitikėjimas, o prekyba išsiplėtė net iki atokiausių Vokietijos žemių. Valdant Švitrigailai, Vilniaus miestietis Bomannas, tikriausiai garsus pirklys, prekiavo su Gdansku8.

PDF 236

Čia žuvo daugybė livoniečių, tarp jų - Frankas Kirskorffas, Kalavijuočių riterių ordino magistras. Priešininkas, persekiojamas nugalėtojų, naują nesėkmę patyrė brastoje per Šventosios upę ties Ukmerge, kur buvo nuskandinta labai daug jo kareivių. Čekų ir Silezijos savanorių vadai ir, gražiausia, Jaroslavas Lingumas*, Mstislavlio kunigaikštis, pateko į nelaisvę. Tik pats Švitrigaila su savo sūnėnu, Maskvos kunigaikščiu Jurgiu, išvengė sutriuškinimo21.

PDF 116

, atnaujino savo pirmykštį krikštą, priimdamas naują Aleksandro vardą, nes tuo laiku, kai susitaikė su Jogaila ir skyrėsi su Ordinu, Jogailos verčiamas buvo priėmęs stačiatikių tikėjimą^2 ). Kartu su Jogaila ir Vytautu priėmė katalikų tikėjimą Jogailos broliai Karigaila, Vygandas, Švitrigaila ir daug lietuvių didikų. Tai buvo kaip ir pirmas Lietuvos krikšto aktas, atliktas Krokuvoje.

PDF 242-243

226 ## Puslapis 243 III KNYGA kilmės primindavo žmogiškosios didybės laikinumą. 1452 metų vasarį Švitrigaila, kurio audringas ir nelaimingas gyvenimas buvo sudrumstęs pusę Europos, vienus papiktindamas, kitiems keldamas gailestį, užbaigė savo klajokliškas dienas Lucke, o jo kūnas buvo perkeltas į protėvių kapą Vilniaus katedroje. Greta jo, stebėtina lemties valia, tuo pat metu buvo palaidoti nelaimėlio jo sūnaus ir bendrininko kunigaikščio Mykolo palaikai.

PDF 178-180

Mūsų nuomonę apie šio laiško senumą patvirtina ne tik jo pobūdis, bet ir ta užuomina apie Švitrigailos paėmimą 162 ## Puslapis 179 Il KNYGA neleidžia manyti buvus kitus metus, juk kaip tik tuo laiku Vytautas su Smolensko pulkais Švitrigailos ir Livonijos užimtą Vitebską po keturių savaičių apgulties atgavo ir patį Švitrigailą paėmė į nelaisvę. Kaip buvo išvaduotas Švitrigaila ir kitos žinios iš šio laiško iki šiol istorijoje nebuvo minimos. ## Puslapis 180 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Copia Minen Willigk en Horsam to voren.

PDF 178-179

" (Didžiai gerbiamam Livonijos magistrui šis laiškas turi būti tikrai ir nedelsiant atiduotas). Mūsų nuomonę apie šio laiško senumą patvirtina ne tik jo pobūdis, bet ir ta užuomina apie Švitrigailos paėmimą 162 ## Puslapis 179 Il KNYGA neleidžia manyti buvus kitus metus, juk kaip tik tuo laiku Vytautas su Smolensko pulkais Švitrigailos ir Livonijos užimtą Vitebską po keturių savaičių apgulties atgavo ir patį Švitrigailą paėmė į nelaisvę. Kaip buvo išvaduotas Švitrigaila ir kitos žinios iš šio laiško iki šiol istorijoje nebuvo minimos.

PDF 178

Dinaburgo komtūras praneša Livonijos magistrui, kad Švitrigaila, išleistas iš nelaisvės, vėl traukia į mūšio lauką; kad Pilies kalną Vilniuje ištiko griūtis; kad vienas Vengrijos kunigaikštis su 700 raitelių pulku pasiskelbė Vytautui tarnausiąs ir 1.1. Rašyta: Liksnoje, antrą savaitę po Viešpaties Prisikėlimo.

PDF 185

Kaip žinoma, Vorsklos mūšy žuvo geras Vytauto prietelius Spytkas iš Melštyno, kuris valdė Podoliją. Šita žemė ir buvo pavesta valdyti Švitrigailai, pavojingiausiam Vytauto priešininkui, kuris, būdamas tikrasis Algirdo sūnus, turėjo pirmenybę į Lietuvos d. kunigaikščio sostą: Vytautas tos pirmenybės neturėjo, jis tik ją išsikovojo.

PDF 290

Pagal tas sutartis didysis kunigaikštis Jogaila, — pritariamas motinos Julijonos ir brolių: Kaributo, Lingvenio, Karigailos, Vygunto ir Švitrigailos — pasižadėjo 4 metus laikytis su Ordinais taikos, per tuos pat 4 metus „su visais saviškiais“ apsikrikštyti ir kas svarbiausia — užleidžia Ordinui pusę Žemaitijos: visą dešinį Dubysos krantą, nuo pat ištakos iki įtakos.

PDF 231-232

Švitrigaila buvojo savo dvare prie Ašmenos miesto14, turėdamas prie savęs tiktai nedidelę sargybą, o tuo metu Žygimantas, susijungęs su Alšėnų kunigaikščiu Simonu, Naugarduko vaivada Petrašu Montgirdaičiu, Vilniaus vaivada Goštautu ir daugeliu kitų bajorų, galingos kariuomenės 13 Tą patvirtina Slaptajame Karaliaučiaus archyve esantis Švitrigailos laiškas, rašytas iš Vilniaus didžiajam magistrui 1432 metų sausio 5 dieną. Jame rašo, kad, gavęs laišką nuo karaliaus, pastarasis išlaisvinęs Rampoldą ir Gastoldą ir jam atidavęs, tikisi netrukus galėsiąs tą patį didžiajam magistrui pranešti apie landmaršalką bei kitus belaisvius, kadangi jo pasiuntinys juos matęs laisvus ir pietus su karaliumi valgančius pirmąją dieną. Žr. Kotzebue Switrig., p. 6 9 . 14 Dabartinė Ašmena, Vilniaus gubernijos apskrities miestas, nutolęs nuo Vilniaus per 7 mylias, anais laikais tebuvo kaimas, kitados išaugęs šalia kunigaikščio dvaro, dabar Staroscino.-O pats miestas buvęs ten, kur dabar stovi pranciškonų vienuolynas bei mažas kaimelis, priklausantis vienuolynui, čia pat, už dabartinio miesto, vadinamas Senąja Ašmena. Švitrigailos dvaras stovėjo kaip tik toje vietoje, kur ir dabartinis dvaras. — • — 215 ## Puslapis 232 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS priekyje skubiai ir slapčiomis nužygiavęs į Ašmeną, apie rugpjūčio 28-ą įžūliai įsiveržė į Švitrigailos dvarą15, bet ten jo jau nerado, nes šis, ką tik įspėtas Trakų vaivados Manvydo, lydimas kelių totorių vadų, išsigelbėjo pabėgdamas. Žygimantas tučtuojau užėmė Vilnių ir Trakus16, taigi Vilnius dėl šių staigių permainų ir abipusių karinių gaudynių, atrodo, bus vėl patyręs nesėkmių.

PDF 235

Kai paskelbus dvylikos metų paliaubas tarp karaliaus ir didžiojo magistro karo veiksmai Karalystėje vis dėlto aprimo, apsilpo ir energingojo Švitrigailos jėgos Lietuvoje. Naudodamasis visuotine neapykanta, kurią per savo žiaurumą Lietuvoje buvo užsitraukęs Žygimantas, minėtas kunigaikštis tolydžio kėsinosi išplėšti iš jo valdžią ir į šį kraštą kreipė įvairias totorių ir rusų ordas, todėl per visą Žygimanto valdymo laiką Lietuva nepaliaujamai buvo niokojama ir saviškių, ir svetimšalių. Ilgai Švitrigaila drumstė šios nelaimingos žemės ramybę, kol pagaliau lemtinga Žygimanto sūnaus kunigaikščio Mykolo, vedusio lenkų ir lietuvių pulkus prieš Švitrigailą ir Livonijos magistrą, pergalė netoli Ukmergės užbaigė šių dviejų, Lietuvai gal vienodai pragaištingų konkurentų, varžybas.

PDF 152

Prūsijos ordinas iš sykio griebėsi tos patogios progos pradėti karą ir niokoti tuos pavojingus jam kaimynus (1394 m.); kitais metais Švitrigaila, kryžiuočių pulku vedinas, kartu su didžiuoju magistru Konradu Jungingenu įsibrovė į Lietuvą ir, nusiaubę prie Gardino panemunės pavietus, sudegino Drohičiną, Naugarduką, Mirą ir Lydą, paėmė 2 200 belaisvių, 1 400 žirgų ir prisiplėšė daugybę grobio, niekur nesutikę pasipriešinimo, net iki Šalčininkų nusigavo51. Visa tai vyko žiemos pabaigoje, tik staigus atodrėkis privertė vokiečių kariuomenę skubinai grįžti į savo kraštą, taigi jie nepriėjo iki sostinės ir penkiolika dienų teplėšė Lietuvą.

PDF 228

Tik tada Švitrigaila energingai ėmėsi taikos reikalų; į Vilnių iš Didžiojo Naugardo pasiųsti bojarinai - Ivanas Jermoliničius ir Chariničius - pirmomis vasario dienomis sudarė su juo sutartį, kuria buvo garantuojama abipusis saugumas ir prekybos laisvė6. Anų laikų Vilniaus prekybiniai ryšiai, Vytauto laikais išplitę, jau buvo pasiekę Gdanską ir Sileziją, neskaitant Karaliaučiaus, Rygos ir rusų miestų, su kuriais buvo prekiaujama nuo seno. Dar niekada Kryžiuočių ordinas neturėjo tokios įtakos Lietuvos reikalams, kaip tuomet.

PDF 154

Tačiau veltui Švitrigaila ėmėsi tos suktybės; mat vienas vienuolis, kuriam buvo patikėta paslaptis, ją išdavė pilies įgulos vadui, tad ir šį kartą visos pastangos užimti Vilnių nuėjo perniek, o Švitrigaila su didžiuoju magistru turėjo nutraukti apgultį54. Vienas tik Sudimantas, lietuvių vadas, sučiuptas per puolimą, tapo tarsi koks atpildas prūsams už triūsą ir išlaidas, dykai eikvotas, tad gavę progą pagiežą išlieti, atsigriebė nuteisdami jį pakarti kaip išdaviką.

PDF 69

Pas ją buvo apsigyvenęs ir Jogailos brolis Švitrigaila. Švitrigaila manė, kad mirus kunigaikštienei, Jogaila jį paskirs Vitebsko valdytoju.

PDF 68

1430 m. lapkričio 7 d. buvo sudarytos paliaubos tarp Lenkijos karaliaus Jogailos ir jo brolio, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Švitrigailos.

PDF 185

Kaip žinoma, Vorsklos mūšy žuvo geras Vytauto prietelius Spytkas iš Melštyno, kuris valdė Podoliją. Šita žemė ir buvo pavesta valdyti Švitrigailai, pavojingiausiam Vytauto priešininkui, kuris, būdamas tikrasis Algirdo sūnus, turėjo pirmenybę į Lietuvos d. kunigaikščio sostą: Vytautas tos pirmenybės neturėjo, jis tik ją išsikovojo.

PDF 234-235

Šiuos pirmuosius Žygimanto potvarkius Vytauto soste nutraukė ketinantis grįžti Švitrigaila. Jis, remiamas Livonijos magistro ir totorių, vėl užėmė Ašmeną ir vos per septynetą mylių priartėjo prie Vilniaus. Netrukus, 1432 metų rudenį, ties šiuo miestu įvyko Žygimanto ir Švitrigailos kariaunų susirėmimas, kuris daug atsiėjo abiem, bet antra- 19 Abi šios privilegijos yra minimos D u b i n s k i o, 1. 2, 3. 218 ## Puslapis 235 I I I KNYGA jam vis dėlto atnešė šiokios tokios naudos. Abu jie niokojo kraštą ir liejo jiems nepalankių gyventojų kraują. Švitrigaila, apsvaigintas laikinos sėkmės, sugavęs Alšėnų kunigaikštį, įsakė jį Vitebske nuo aukšto skardžio įmesti į Dviną, kitą kunigaikštį - nuskandinti, o metropolitą Gerasimą sudegino.

PDF 151-152

Dar neįsitvirtinus savo soste Vytautui, kitas karaliaus Jogailos brolis, Švitrigaila, dėl ano iškėlimo nuoskaudą pajutęs, išvyko pas kryžiuočius - visų rezgamų pinklių ir pasikėsinimų prieš Lenkiją ir Lietuvą židinį, ieškodamas pagalbos -- • -- 135 ## Puslapis 152 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS bandant nuversti naująjį Lietuvos valdovą.

PDF 230

Pagaliau monetų kalykla, Vilniuje įkurta Jogailos, Švitrigailos valdymo metais energingai darbavosi, kaldama lietuviškus grašius ir pusgrašius11. Vis dėlto, be šių prekybinių ryšių naudos ir prielankumo, kurio Švitrigaila berods negailėjo šiai savo krašto pramonės šakai, jo valdžia nežadėjo Lietuvos ateičiai nieko gera. Kupinas neapykantos Jogailai ir lenkams, įsipainiojęs į kryžiuočių intrigas, per savo nežabotą būdą nepaisantis jokių teisių ir savo valią primetantis kiekvienam įstatymui, iki tol niekam nepatvirtino Magdeburgo teisių, juo labiau nesuteikė naujų dovanojimų12.

PDF 151-152

Dar neįsitvirtinus savo soste Vytautui, kitas karaliaus Jogailos brolis, Švitrigaila, dėl ano iškėlimo nuoskaudą pajutęs, išvyko pas kryžiuočius - visų rezgamų pinklių ir pasikėsinimų prieš Lenkiją ir Lietuvą židinį, ieškodamas pagalbos -- • -- 135 ## Puslapis 152 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS bandant nuversti naująjį Lietuvos valdovą.

PDF 232-233

216 ## Puslapis 233 I I I KNYGA degė padegta gal Švitrigailos kariuomenės, o gal ir pačių miestiečių17.0 Švitrigaila, nusigavęs į Polocką, ten įkūrė irštvą, iš kurios beveik 6 metus po visas Lietuvos šalis tolydžio sklido įnirtingi vaidai, nesiliaujantys puldinėjimai ir pilietinis karas, ir anoji Lietuvos valstybė, Vytauto laikais pasiekusi tokios didžios galybės, alinama jo įpėdinių niekšybių ir barbariškumo, nuo to laiko pradėjo smukti. Vilnius, drauge su visu kraštu patyręs likimo išbandymus, vėl tapo dviejų lygiai tokių pat galingų, kaip ir viena kitos nekenčiančių Žygimanto ir Švitrigailos grupuočių taikiniu.

PDF 69

1432 m. gruodžio 8 d. Ašmenos mūšyje Švitrigailos jėgos buvo išsklaidytos, o jis pats pabėgo į Polocką.

PDF 331

Kai karalius išvyko į Lenkiją, neilgai vis dėlto jie pajėgė tramdyti širdyje tūnantį įniršį: neilgai trukus galingai prasiveržė į viešumą tai, ką iki šiol slėpė. Netekęs valdžios Kazimieras Skirgaila pyko dėl patirtų nuostolių ir gėdijosi dėl nesėkmių, Boleslovą Švitrigailą kamavo nepasitenkinusios viltys: metais artimiausias Skirgailai, jis turėjo teisę pirmas paveldėti valdžią. Skirgaila, linkęs griebtis ryžtingų priemonių, be to, remiamas rusų ir turėjęs nemažai pinigų, surinktų tada, kai buvo valdžioje, savo lėšomis ėmė rengtis kariauti; sutelkęs rusų kariuomenę, jis ketino pulti Vilnių ir Vytautą.

PDF 331

Kai karalius išvyko į Lenkiją, neilgai vis dėlto jie pajėgė tramdyti širdyje tūnantį įniršį: neilgai trukus galingai prasiveržė į viešumą tai, ką iki šiol slėpė. Netekęs valdžios Kazimieras Skirgaila pyko dėl patirtų nuostolių ir gėdijosi dėl nesėkmių, Boleslovą Švitrigailą kamavo nepasitenkinusios viltys: metais artimiausias Skirgailai, jis turėjo teisę pirmas paveldėti valdžią. Skirgaila, linkęs griebtis ryžtingų priemonių, be to, remiamas rusų ir turėjęs nemažai pinigų, surinktų tada, kai buvo valdžioje, savo lėšomis ėmė rengtis kariauti; sutelkęs rusų kariuomenę, jis ketino pulti Vilnių ir Vytautą.

PDF 345

Tuo metu jau galima buvo manyti, jog visoje Lietuvoje įsiviešpataus taika, tačiau nerimo Švitrigaila. Matydamas, kad Vytautą lydi pastovi sėkmė, jis niršo ir siuto, galop ėmėsi ryžtingų žingsnių, pasitelkdamas sveK ry žiu o č ia i n io k o ja timšalių ginklą. Jis nuolatos L ie tu v ą kurstė Prūsijos bei Livonijos kryžiuočių magistrus prieš Vytautą.

PDF 345

Vytautas, ligi šiol laikęs savo kariuomenę Rusioje žiemos stovykloje, negalėjo su keliais būriais, jį palydėjusiais į Lietuvą, im- 1396 m e ta i tis jokių veiksmingesnių žygių: nei niokojančių atremti, nei traukiančių namo vytis. Norėdamas vis dėlto atsilyginti priešui už tą antpuolį, jis, kuo greičiausiai sutelkęs karius, įsiveržė į Livoniją: nusiaubęs kaimus, užėmė Daugpilį Dauguvos V y ta u ta s n io k o ja Lipakrantėje. Esu tikras, jog v o n iją Vytautas turėjo tam tikrą tikslą, siųsdamas Į Livoniją savo kariuomenę, mat iš žvalgų jis sužinojo, kad Švitrigaila perėjęs iš Prūsijos į Livoniją.

PDF 510

Neseckiui šis herbas, pavadintas Krunevičiaus vardu, yra žinomas. Rankoje turiu nuorašą Švitrigailos privilegijos, datuotos Lucke 1451 metų vasario 18 dieną, kuria jis pakartoja 1439 metų kovo 3 dienos Vytauto privilegiją, taip pat atnaujina Algirdo privilegiją (nuorašas), kuria patvirtinama riteriška kilmė ir herbas raudoname lauke: ryšulys strėlių, tris kartus kryžmai perjuostų auksine juosta, o iš abiejų pusių du pusmėnuliai, žiūrintys vienas j kitą, ant šalmo— riterio kepurė, o abipus du erelio sparnai. Herbas buvo duotas Ostapui Kropotkovui kartu su Podbužo dvaru Voluinėje už nuopelnus kare su totoriais.

PDF 11

Bajorų luomui pripažintos lengvatos negali būti teikiamos tiems, kurie neišpažįsta katalikų tikėjimo ir išsižada paklusnumo popiežiui". Kaip žinoma, šių unijos sąlygų įgyvendinimas privedė prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės skilimo ir karo tarp Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio. Švitrigaila rėmėsi Rusios kunigaikščiais ir bajorais pravoslavais, o Žygimantas — Lietuvos didikais ir bajorais katalikais bei Lenkijos ponais.

PDF 335

Lietuvių metraštininkai nemini nei šios puotos, nei šitokio pralaimėjimo. Gal visa tai dėjosi anksčiau, kaip kas ne kas tvirtina, bet tada ir Vytautas, ir Konradas turėjo būti tam karui paskyrę kitus vadus. Tikrai žinoma, kad tais metais Konradas pirmą kartą kariavo prieš Vytautą; pasitelkęs galybę svetimšalių ir nuŠ iek tiek v ė lia u Švitniokojęs kraštą, jis buvo aprigaila k la stin gai užsupęs Vilnių.

PDF 345

Vytautas, ligi šiol laikęs savo kariuomenę Rusioje žiemos stovykloje, negalėjo su keliais būriais, jį palydėjusiais į Lietuvą, im- 1396 m e ta i tis jokių veiksmingesnių žygių: nei niokojančių atremti, nei traukiančių namo vytis. Norėdamas vis dėlto atsilyginti priešui už tą antpuolį, jis, kuo greičiausiai sutelkęs karius, įsiveržė į Livoniją: nusiaubęs kaimus, užėmė Daugpilį Dauguvos V y ta u ta s n io k o ja Lipakrantėje. Esu tikras, jog v o n iją Vytautas turėjo tam tikrą tikslą, siųsdamas Į Livoniją savo kariuomenę, mat iš žvalgų jis sužinojo, kad Švitrigaila perėjęs iš Prūsijos į Livoniją.

PDF 347

Greitai užpuolęs ir užėmęs Oršą, jis patraukė į Drucką. Drucko kunigaikščiai, pirmųjų Rusios valdovų palikuonys, kurie šių neramumų pradžioje mažai klausė Vytauto ir atvirai rėmė Švitrigailą, po staigaus antpuolio sutriuškinti, supraS u tra m d o rusų didito, jog kur kas geriau malkus dauti Vytautą — kad ir nepatikimo — atlaidumo, nei iš naujo ginkluotis ir griebtis kalavijo, todėl nesunkiai, pažadėję ir prisiekę ištikimybę Vytautui bei jo įpėdiniams, susilaukė, ko prašė. Taip pat ir Jurijus Sviatoslavovičius, Smolensko valdovas, nors ir elgėsi kaip neabejotinas priešas, kol Vytautas dar nebuvo atvykęs, tačiau, išsigandęs atvykusios kariuomenės, užslėpė nedraugiškus jausmus ir prijungė, puoselėdamas tam tikrus sumanymus, savo karines jėgas prie Vytauto.

PDF 368

Viską apgalvojęs, galop įsakė kavalerijos pulkų vadams paieškoti miškuose ir pelkėse neužkirstų properšų ir jomis pasileisti siaubti Vasilijaus valdų. Vasilijus, neilgai trukus pajutęs šį M a s k v o s v a ld o v a s niokojamą smūgį, turėjo prap r iv e ič ia m a s p ra šysyti taikos. Išskyrus pažadą ti ta ik o s neremti Švitrigailos, susitarta senomis sąlygomis; Vytautas, tarytum žygis jau būtų visai užbaigtas, paskyrė vadovus, turėjusius išvesti kariuomenę iš priešo šalies, o pats kuo skubiausiai, protarpiais keisdamas arklius, pasileido į Vilnių.

PDF 394

Todėl Petras, Vilniaus vyskupas, labai atkakliai priešinosi šiai santuokai, kad nebūtų pažeisti dievo bei žmonių įstatymai. Galbūt atkakliu nepritarimu ir būtų privertęs V y ta u ta s v e d a Vytautą atsisakyti šio sumanymo, jeigu nebūtų parėmęs Jonas Kropidlas, Kujavijos vyskupas, su karaliumi atvykęs į Lietuvą. Pataikūniškai aiškindamas įstatymus pagal valdovo norus, jis pareiškė, jog santuoka būsianti teisėta, ir surišo sutuoktinius, kaip to reikalauja Ro- 3 9 6 mos bažnyčia.

PDF 76

Dažnas Vytauto rūpinimasis Lietuvos pirklių reikalais Vokiečių ordino valstybėje aiškintinas ir tuo, kad dalis tų pirklių buvo Vytauto prekybos agentai, vežantys jam prekes iš Prūsų miestų per Kauną. Vytauto pavyzdžiu sekė Švitrigaila ir Žygimantas Kęstutaitis. Tiesa, tiesiogiai kauniečiai Vytauto ar jo įpėdinių prekybos agentais neįvardijami, bet didžioji tokių agentų prekybos dalis vyko per Kauną, miestas buvo agentų veiklos atramos taškas, tarp jų neretai pasitaikydavo kauniečių.

PDF 6

Anot Jerzy Ochmańskio, didžiojo medžioklio pareigybė šaltiniuose minima tik nuo XV a. antrosios pusės29, tačiau žinoma, kad jau 1437 m., Lietuvos didžiojo kunigaikščio Švitrigailos valdymo metais, didysis medžioklis buvo Petras Volkovijus30.

p. 16 (PDF 8)

1432 m. sausio 26 d. Ordino pasiuntiniai pranešė Didžiajam magistrui, kad Švitrigaila į suvažiavimą Brastoje vyks tik su savo tarėjais ir dvariškiais (retlien und hofcgesinde) 11.

p. 16 (PDF 8)

Kai po Vytauto mirties Didžiuoju kunigaikščiu išrinktas Švitrigaila norėjo sureguliuoti santykius su Lenkija, jis tuoj po savo išrinkimo pasiūlė Jogailai susitikti, dalyvaujant abiejų pusių „didžiajai ar vyresniųjų tary-

PDF 426

Švitrigaila, įsižeidęs, kad atėmė Vitebską, kai gražiuoju nepavyko priprašyti, kad tą valdą grąžintų, kaip išdavikas užpuolė miestą, nužudė Viosną ir įkurdino savo vietininką.

PDF 426-427

Atėjo eilė Vitebskui. Švitrigaila užsidarė pilyje ir nusprendė gintis iki galo. Apgultis, atrodė, grėsė pareikalausianti daug 1 Stebelski. Zywoty švviętych Panieri. - T. II. - S. 9*. 2 Būtent tai, kad Vitebskas priklausė didžiajai kunigaikštienei Julijonai ir suklaidino kai kuriuos kronikininkus: laikydami ją Vitebsko kunigaikštyte, skelbia, kad esą ji buvusi pirmoji Algirdo žmona, kuria iš tiesų buvo Marija. 428 jėgų, tad didieji kunigaikščiai kreipėsi pagalbos į Smolensko kunigaikšti Jurijų Sviatoslavovičių; kai šis atvyko, vitebskiečiai, išgąsdinti puolėjų galios ir dažnų atakų, išgirdę grasinimus bausme, nepermaldaujama už priešinimąsi, jeigu tuojau pat nepasiduos, atidavė miestą. Po to ir Švitrigaila, apimtas abejonių, buvo priverstas išeiti iš pilies ir žemai nusilenkti

PDF 435

Tiesa, kronikininkai neteigia Švitrigailą dalyvavus šiame žygyje; betgi, tikėtina, jis turėjo būti ir vadovauti, kadangi toks drąsus siautėjimas galimas tik gerai žinant kraštą. Tikriausiai tas kunigaikštis kėsinosi prisiplėšti Kaributo turtų, o paskui nuvesti kryžiuočius į Krėvą, kad pasiimtų likučius, gal ten paslėptus.