Švitrigaila

PDF 116

, atnaujino savo pirmykštį\nkrikštą, priimdamas naują Aleksandro vardą, nes tuo laiku, kai\nsusitaikė su Jogaila ir skyrėsi su Ordinu, Jogailos verčiamas\nbuvo priėmęs stačiatikių tikėjimą^2 ). Kartu su Jogaila ir Vy­\ntautu priėmė katalikų tikėjimą Jogailos broliai Karigaila, Vy­\ngandas, Švitrigaila ir daug lietuvių didikų. Tai buvo kaip ir\npirmas Lietuvos krikšto aktas, atliktas Krokuvoje.

PDF 84

Tą Vytauto pralaimėjimą pajuto ir neramusis Švitrigaila. Skubinos ir jis pareikšti savo pretenzijų į Lietuvą. Ramybės dėliai jam buvo atiduota valdyti Podolija, kaip Lenkijos žemė ir dar buvo pridėta ir kiti Rusijos plotai.

PDF 89

Tuo pačiu metu Švitrigaila vėl pabėgo iš Lietuvos. Šį kartą jau į\nMaskvą, o paskui pas totorius, iš čia — pas Ordiną.

PDF 156

Sėkmė lydėjo Vytautą ir susidūrus su Švitrigaila, kuris, nie­\nko nepešęs prie Vilniaus, prikalbino Livonijos ordino rite­\nrius drauge su juo pulti Vitebską. Vytautas, sutelkęs Smo­\nlenske pulkus, apsupo tą miestą ir po keturias savaites \nužsitęsusio puolimo užėmė Vitebską, o Švitrigailą paėmė į \nnelaisvę. Kitais metais jis buvo išvaduotas dviejų jam palan­\nkių kunigaikščių ir vėl patraukė į mūšio lauką56.

PDF 184

Tą\nVytauto susilpnėjimą pajutęs neramusis Švitrigaila, tuojau pa­\nreiškė savo pretenzijas į Lietuvą. Ramybės dėliai jam buvo pa­\nvesta valdyti Podolija.

PDF 156

Sėkmė lydėjo Vytautą ir susidūrus su Švitrigaila, kuris, nie­\nko nepešęs prie Vilniaus, prikalbino Livonijos ordino rite­\nrius drauge su juo pulti Vitebską. Vytautas, sutelkęs Smo­\nlenske pulkus, apsupo tą miestą ir po keturias savaites \nužsitęsusio puolimo užėmė Vitebską, o Švitrigailą paėmė į \nnelaisvę. Kitais metais jis buvo išvaduotas dviejų jam palan­\nkių kunigaikščių ir vėl patraukė į mūšio lauką56.

PDF 336

Ordinas vėl susirado talkininkų tarp pačių lietuvių kunigaikš­ čių. Kaip anksčiau jis buvo globojęs Jogailos priešą Vytautą, taip 1402 m. pradžioje Marienburge priglaudė Vytauto priešą, iš Podo­ lės pabėgusį jo jauną pusbrolį Švitrigailą. Už «tėviškės atkaria­ vimą » Algirdaitis taip pat prisiekė pildyti Salyno sutarties sąly­ gas^25.

PDF 228

Anų laikų Vilniaus prekybiniai ryšiai, Vytauto laikais išplitę, jau buvo pasiekę Gdanską ir Sileziją, neskaitant Karaliaučiaus, Rygos ir rusų miestų, su kuriais buvo prekiaujama nuo seno. Dar niekada Kryžiuočių ordinas neturėjo tokios įtakos Lietuvos reikalams, kaip tuomet. Didžiojo kunigaikščio dvare knibž­ dėjo beveik vieni vokiečiai, ir didysis magistras gudriai su­ gebėjo apstatyti Švitrigailą savo parankiniais, kurie akylai sergėjo, kad dviejų neseniai susijungusių tautų vienybė vis labiau silpnėtų ir tarp brolių tvyrotų nesantarvė7.

PDF 154

Tačiau veltui Švit­\nrigaila ėmėsi tos suktybės; mat vienas vienuolis, kuriam\nbuvo patikėta paslaptis, ją išdavė pilies įgulos vadui, tad\nir šį kartą visos pastangos užimti Vilnių nuėjo perniek, o\nŠvitrigaila su didžiuoju magistru turėjo nutraukti apgul­\ntį54. Vienas tik Sudimantas, lietuvių vadas, sučiuptas per\npuolimą, tapo tarsi koks atpildas prūsams už triūsą ir išlai­\ndas, dykai eikvotas, tad gavę progą pagiežą išlieti, atsigriebė\nnuteisdami jį pakarti kaip išdaviką.

PDF 181

Kilmin- gasai ir malonusis magistrė, žinokite, kad buvau pasiun­ tęs iš Liksnos į Lietuvą Petrą viską susižinoti. Jis dabar grįžęs man pranešė, kad Švitrigaila yra laisvėje, ir kad bu­ vo čionai du kunigaikščiu su žmonių pajėgomis, ir pasta­ rieji išpjovė visus aną saugojusius (užmušė visus, kurie buvo ten, kur jisai sėdėjo nelaisvėje). Žudė dargi ir kapojo visus, kas tik jų kelyje pasitaikydavo.

PDF 69

To negalėjo pa­\nkęsti ambicingas ir neramaus būdo Švitrigaila ir pakėlė mai­\nštą: užmušė Feodorą Vesną ir pats ėmė valdyti Vitebską.

PDF 290

Pagal tas sutartis didysis kunigaikštis Jogaila, — pritariamas\nmotinos Julijonos ir brolių: Kaributo, Lingvenio, Karigailos, Vy­\ngunto ir Švitrigailos — pasižadėjo 4 metus laikytis su Ordinais\ntaikos, per tuos pat 4 metus „su visais saviškiais“ apsikrikš­\ntyti ir kas svarbiausia — užleidžia Ordinui pusę Žemaitijos:\nvisą dešinį Dubysos krantą, nuo pat ištakos iki įtakos.

PDF 229

Per itin galingas Švitrigailos sąjungas radosi di­\ndesnis pasitikėjimas, o prekyba išsiplėtė net iki atokiausių\nVokietijos žemių. Valdant Švitrigailai, Vilniaus miestietis\nBomannas, tikriausiai garsus pirklys, prekiavo su Gdans­\nku8. Silezijos, o ypač Vroclavo (1432 m.

PDF 229

Livonija vis glaudžiau šliejosi prie Prūsijos. Per itin galingas Švitrigailos sąjungas radosi di­ desnis pasitikėjimas, o prekyba išsiplėtė net iki atokiausių Vokietijos žemių. Valdant Švitrigailai, Vilniaus miestietis Bomannas, tikriausiai garsus pirklys, prekiavo su Gdans­ ku8.

PDF 236

Čia žuvo daugybė livoniečių, tarp jų - Frankas Kirskorffas, Ka­ lavijuočių riterių ordino magistras. Priešininkas, persekio­ jamas nugalėtojų, naują nesėkmę patyrė brastoje per Šven­ tosios upę ties Ukmerge, kur buvo nuskandinta labai daug jo kareivių. Čekų ir Silezijos savanorių vadai ir, gražiausia, Jaroslavas Lingumas*, Mstislavlio kunigaikštis, pateko į ne­ laisvę. Tik pats Švitrigaila su savo sūnėnu, Maskvos kuni­ gaikščiu Jurgiu, išvengė sutriuškinimo21.

PDF 116

, atnaujino savo pirmykštį\nkrikštą, priimdamas naują Aleksandro vardą, nes tuo laiku, kai\nsusitaikė su Jogaila ir skyrėsi su Ordinu, Jogailos verčiamas\nbuvo priėmęs stačiatikių tikėjimą^2 ). Kartu su Jogaila ir Vy­\ntautu priėmė katalikų tikėjimą Jogailos broliai Karigaila, Vy­\ngandas, Švitrigaila ir daug lietuvių didikų. Tai buvo kaip ir\npirmas Lietuvos krikšto aktas, atliktas Krokuvoje.

PDF 242-243

226 ## Puslapis 243 III KNYGA kilmės primindavo žmogiškosios didybės laikinumą. 1452 metų vasarį Švitrigaila, kurio audringas ir nelaimingas gy­ venimas buvo sudrumstęs pusę Europos, vienus papiktin­ damas, kitiems keldamas gailestį, užbaigė savo klajokliškas dienas Lucke, o jo kūnas buvo perkeltas į protėvių kapą Vil­ niaus katedroje. Greta jo, stebėtina lemties valia, tuo pat me­ tu buvo palaidoti nelaimėlio jo sūnaus ir bendrininko kuni­ gaikščio Mykolo palaikai.

PDF 178-180

Mūsų nuomonę apie šio laiško senumą patvirtina ne tik jo pobūdis, bet ir ta užuomina apie Švitrigailos paėmimą 162 ## Puslapis 179 Il KNYGA neleidžia manyti buvus kitus metus, juk kaip tik tuo laiku Vytautas su Smolensko pulkais Švitrigailos ir Livonijos už­ imtą Vitebską po keturių savaičių apgulties atgavo ir patį Švitrigailą paėmė į nelaisvę. Kaip buvo išvaduotas Švitrigai­ la ir kitos žinios iš šio laiško iki šiol istorijoje nebuvo mini­ mos. ## Puslapis 180 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Copia Minen Willigk en Horsam to voren.

PDF 178-179

\" (Didžiai gerbiamam Livonijos magistrui \nšis laiškas turi būti tikrai ir nedelsiant atiduotas).\nMūsų nuomonę apie šio laiško senumą patvirtina ne tik \njo pobūdis, bet ir ta užuomina apie Švitrigailos paėmimą\n162\n\n## Puslapis 179\n\nIl KNYGA\nneleidžia manyti buvus kitus metus, juk kaip tik tuo laiku \nVytautas su Smolensko pulkais Švitrigailos ir Livonijos už­\nimtą Vitebską po keturių savaičių apgulties atgavo ir patį \nŠvitrigailą paėmė į nelaisvę. Kaip buvo išvaduotas Švitrigai­\nla ir kitos žinios iš šio laiško iki šiol istorijoje nebuvo mini­\nmos.

PDF 178

Dinaburgo komtūras praneša Livonijos magistrui, kad\nŠvitrigaila, išleistas iš nelaisvės, vėl traukia į mūšio lauką;\nkad Pilies kalną Vilniuje ištiko griūtis; kad vienas Vengrijos\nkunigaikštis su 700 raitelių pulku pasiskelbė Vytautui tar­\nnausiąs ir 1.1. Rašyta: Liksnoje, antrą savaitę po Viešpaties\nPrisikėlimo.

PDF 228

Volumes gyventojai, jausdami karaliui anti­ patiją dėl trukdymo laisvai išpažinti savo tikėjimą ir dėl rusų apeigų cerkvių pakeitimo katalikiškomis bažnyčiomis, anaip­ tol nebuvo palankūs lenkams, o Švitrigailai šis žygis buvo ga­ nėtinai sėkmingas, taigi karalius, negalėdamas nieko jam pa­ tarti, sudarė su juo ilgalaikes paliaubas. Tik tada Švitrigaila energingai ėmėsi taikos reikalų; į Vilnių iš Didžiojo Naugardo pasiųsti bojarinai - Ivanas Jermoliničius ir Chariničius - pir­ momis vasario dienomis sudarė su juo sutartį, kuria buvo ga­ rantuojama abipusis saugumas ir prekybos laisvė6. Anų laikų Vilniaus prekybiniai ryšiai, Vytauto laikais išplitę, jau buvo pasiekę Gdanską ir Sileziją, neskaitant Karaliaučiaus, Rygos ir rusų miestų, su kuriais buvo prekiaujama nuo seno.

PDF 185

Kaip žinoma, Vorsklos mūšy žuvo geras Vytauto prietelius\nSpytkas iš Melštyno, kuris valdė Podoliją.\nŠita žemė ir buvo pavesta valdyti Švitrigailai, pavojingiau­\nsiam Vytauto priešininkui, kuris, būdamas tikrasis Algirdo sū­\nnus, turėjo pirmenybę į Lietuvos d. kunigaikščio sostą: Vy­\ntautas tos pirmenybės neturėjo, jis tik ją išsikovojo.

PDF 388

Švitrigaila\nir Žygimantas buvo Vytauto politikos tęsėjai. Vytauto mokykloje\nišaugusi didikų ir bajorų generacija vedė vad.

PDF 290

Pagal tas sutartis didysis kunigaikštis Jogaila, — pritariamas\nmotinos Julijonos ir brolių: Kaributo, Lingvenio, Karigailos, Vy­\ngunto ir Švitrigailos — pasižadėjo 4 metus laikytis su Ordinais\ntaikos, per tuos pat 4 metus „su visais saviškiais“ apsikrikš­\ntyti ir kas svarbiausia — užleidžia Ordinui pusę Žemaitijos:\nvisą dešinį Dubysos krantą, nuo pat ištakos iki įtakos.

PDF 231-232

Švitrigaila buvojo savo dvare prie Ašmenos miesto14, tu­ rėdamas prie savęs tiktai nedidelę sargybą, o tuo metu Žy­ gimantas, susijungęs su Alšėnų kunigaikščiu Simonu, Nau­ garduko vaivada Petrašu Montgirdaičiu, Vilniaus vaivada Goštautu ir daugeliu kitų bajorų, galingos kariuomenės 13 Tą patvirtina Slaptajame Karaliau­ čiaus archyve esantis Švitrigailos laiškas, rašytas iš Vilniaus didžiajam magistrui 1432 metų sausio 5 dieną. Jame rašo, kad, gavęs laišką nuo ka­ raliaus, pastarasis išlaisvinęs Ram- poldą ir Gastoldą ir jam atidavęs, ti­ kisi netrukus galėsiąs tą patį didžiajam magistrui pranešti apie landmaršalką bei kitus belaisvius, kadangi jo pasiuntinys juos matęs laisvus ir pietus su karaliumi val­ gančius pirmąją dieną. Žr. Kotze­ bue Switrig., p. 6 9 . 14 Dabartinė Ašmena, Vilniaus guber­ nijos apskrities miestas, nutolęs nuo Vilniaus per 7 mylias, anais laikais tebuvo kaimas, kitados išaugęs ša­ lia kunigaikščio dvaro, dabar Staros- cino.-O pats miestas buvęs ten, kur dabar stovi pranciškonų vienuoly­ nas bei mažas kaimelis, priklausan­ tis vienuolynui, čia pat, už dabarti­ nio miesto, vadinamas Senąja Ašmena. Švitrigailos dvaras stovėjo kaip tik toje vietoje, kur ir dabarti­ nis dvaras. — • — 215 ## Puslapis 232 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS priekyje skubiai ir slapčiomis nužygiavęs į Ašmeną, apie rugpjūčio 28-ą įžūliai įsiveržė į Švitrigailos dvarą15, bet ten jo jau nerado, nes šis, ką tik įspėtas Trakų vaivados Manvy- do, lydimas kelių totorių vadų, išsigelbėjo pabėgdamas. Žy­ gimantas tučtuojau užėmė Vilnių ir Trakus16, taigi Vilnius dėl šių staigių permainų ir abipusių karinių gaudynių, atro­ do, bus vėl patyręs nesėkmių.

PDF 235

Kai paskelbus dvylikos metų paliaubas tarp karaliaus ir didžiojo magistro karo veiksmai Karalystėje vis dėlto aprimo, apsilpo ir energingojo Švitrigailos jėgos Lie­ tuvoje. Naudodamasis visuotine neapykanta, kurią per sa­ vo žiaurumą Lietuvoje buvo užsitraukęs Žygimantas, mi­ nėtas kunigaikštis tolydžio kėsinosi išplėšti iš jo valdžią ir į šį kraštą kreipė įvairias totorių ir rusų ordas, todėl per visą Žygimanto valdymo laiką Lietuva nepaliaujamai buvo nio­ kojama ir saviškių, ir svetimšalių. Ilgai Švitrigaila drumstė šios nelaimingos žemės ramybę, kol pagaliau lemtinga Žy­ gimanto sūnaus kunigaikščio Mykolo, vedusio lenkų ir lie­ tuvių pulkus prieš Švitrigailą ir Livonijos magistrą, pergalė netoli Ukmergės užbaigė šių dviejų, Lietuvai gal vienodai pragaištingų konkurentų, varžybas.

PDF 152

Prūsijos ordi­\nnas iš sykio griebėsi tos patogios progos pradėti karą ir nio­\nkoti tuos pavojingus jam kaimynus (1394 m.); kitais metais\nŠvitrigaila, kryžiuočių pulku vedinas, kartu su didžiuoju ma­\ngistru Konradu Jungingenu įsibrovė į Lietuvą ir, nusiaubę\nprie Gardino panemunės pavietus, sudegino Drohičiną, Nau­\ngarduką, Mirą ir Lydą, paėmė 2 200 belaisvių, 1 400 žirgų ir\nprisiplėšė daugybę grobio, niekur nesutikę pasipriešinimo,\nnet iki Šalčininkų nusigavo51. Visa tai vyko žiemos pabaigo­\nje, tik staigus atodrėkis privertė vokiečių kariuomenę skubi­\nnai grįžti į savo kraštą, taigi jie nepriėjo iki sostinės ir pen­\nkiolika dienų teplėšė Lietuvą.

PDF 69

Švitrigaila susilaukė pagalbos ir iš Smo­ lensko. Dėl to Vitebsko paėmimas kiek užtruko. Bet Švitri­ gaila vis dėlto buvo priverstas iki žemės Vytautui nusilenkti ir pasiduoti. Po to jis buvo pasiųstas į Krokuvą Jogailai. Iš čia netrukus jis pabėgo į Vengriją.

PDF 161-162

• — 145 ## Puslapis 162 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Lietuvos ir Rusios didikai bei žemvaldžiai ir tame suvažiavi­ me pakiliai prisiekė ištikimybę ir pagalbą kovoje prieš bendrą karaliaus ir Lenkijos Karūnos priešą, o po Vytauto mirties - visos Lietuvos grįžimą į Lenkiją ir paklusnumą ne kokiam ki­ tam karaliui, o tik Jogailai, tačiau su sąlyga, kad tuo atveju, jeigu Vladislovas Jogaila mirtų nepalikęs įpėdinių, lenkai ne­ turėtų teisės rinkti karaliaus be Vytauto ir Lietuvos bajorų ži­ nios bei pritarimo66. Sutiko su šia sutartimi ir Švitrigaila, Jo­ gailos tuomet pakviestas į Vilnių, bet jo sutikimas buvo apsimestinis, ir netgi antspaudas, kaip nurodoma, buvo ne­ tikras, nes tuo aktu nustumtas nuo Lietuvos valdžios vairo, širdyje užslopinęs apmaudą ir neapykantą broliams, netru­ kus, užuot vykęs į Krokuvą, kur buvo karaliaus kviečiamas, suktybės ėmęsis, persirengė pirkliu ir 1402 metais nuvyko į Marienburgą, pas magistrą67. Vėlesniais metais Vilniaus mies­ tas tolydžio augo: greitai plito statybos, daugėjo gyventojų, mat Vytauto geradariška globa gaubė visus, nieko neišskiriant, vienijo visus žmones ir įvairius tikėjimus.

PDF 228

Tik tada Švitrigaila energingai ėmėsi taikos reikalų; į Vilnių iš Didžiojo Naugardo pasiųsti bojarinai - Ivanas Jermoliničius ir Chariničius - pir­ momis vasario dienomis sudarė su juo sutartį, kuria buvo ga­ rantuojama abipusis saugumas ir prekybos laisvė6. Anų laikų Vilniaus prekybiniai ryšiai, Vytauto laikais išplitę, jau buvo pasiekę Gdanską ir Sileziją, neskaitant Karaliaučiaus, Rygos ir rusų miestų, su kuriais buvo prekiaujama nuo seno. Dar niekada Kryžiuočių ordinas neturėjo tokios įtakos Lietuvos reikalams, kaip tuomet.

PDF 154

Tačiau veltui Švit­\nrigaila ėmėsi tos suktybės; mat vienas vienuolis, kuriam\nbuvo patikėta paslaptis, ją išdavė pilies įgulos vadui, tad\nir šį kartą visos pastangos užimti Vilnių nuėjo perniek, o\nŠvitrigaila su didžiuoju magistru turėjo nutraukti apgul­\ntį54. Vienas tik Sudimantas, lietuvių vadas, sučiuptas per\npuolimą, tapo tarsi koks atpildas prūsams už triūsą ir išlai­\ndas, dykai eikvotas, tad gavę progą pagiežą išlieti, atsigriebė\nnuteisdami jį pakarti kaip išdaviką.

PDF 68

Lenkijos valdantieji sluoksniai Švitrigailai siūlė net Lenkijos vainiką arba valdyti Lietuvą, bet ryšyje su Lenkija. Švitrigaila siekė visiško savarankiškumo ir palaikė ryšį su Ordinu. Kovai prieš Ordiną Lenkija suartėjo su Čekijos husitais.

PDF 69

Pas ją buvo apsigyvenęs ir\nJogailos brolis Švitrigaila. Švitrigaila manė, kad mirus ku­\nnigaikštienei, Jogaila jį paskirs Vitebsko valdytoju.

PDF 161-162

• — 145 ## Puslapis 162 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Lietuvos ir Rusios didikai bei žemvaldžiai ir tame suvažiavi­ me pakiliai prisiekė ištikimybę ir pagalbą kovoje prieš bendrą karaliaus ir Lenkijos Karūnos priešą, o po Vytauto mirties - visos Lietuvos grįžimą į Lenkiją ir paklusnumą ne kokiam ki­ tam karaliui, o tik Jogailai, tačiau su sąlyga, kad tuo atveju, jeigu Vladislovas Jogaila mirtų nepalikęs įpėdinių, lenkai ne­ turėtų teisės rinkti karaliaus be Vytauto ir Lietuvos bajorų ži­ nios bei pritarimo66. Sutiko su šia sutartimi ir Švitrigaila, Jo­ gailos tuomet pakviestas į Vilnių, bet jo sutikimas buvo apsimestinis, ir netgi antspaudas, kaip nurodoma, buvo ne­ tikras, nes tuo aktu nustumtas nuo Lietuvos valdžios vairo, širdyje užslopinęs apmaudą ir neapykantą broliams, netru­ kus, užuot vykęs į Krokuvą, kur buvo karaliaus kviečiamas, suktybės ėmęsis, persirengė pirkliu ir 1402 metais nuvyko į Marienburgą, pas magistrą67. Vėlesniais metais Vilniaus mies­ tas tolydžio augo: greitai plito statybos, daugėjo gyventojų, mat Vytauto geradariška globa gaubė visus, nieko neišskiriant, vienijo visus žmones ir įvairius tikėjimus.

PDF 283

Visose trijose Jogailos ir\nSlorgailos vardu sudarytose sutartyse liudininkais yra suminėti visi\nkiti likusieji penki Jogailos broliai, Julijonos sūnūs (Kaributas,\nKarigaila, Lengvenis, Vygandas, Švitrigaila), ir Jogailai nusipelnęs\nbei svarbiu patarėju tapęs Hanulis. O Julijona ir kunigaikščio\ntaryba tėra paminėta Žemaičių dovanojimo dokumente.

PDF 68

1430 m. lapkričio 7 d. buvo\nsudarytos paliaubos tarp Lenkijos kara-\nliaus Jogailos ir jo brolio, Lietuvos didžiojo\nkunigaikščio Švitrigailos.

PDF 185

Kaip žinoma, Vorsklos mūšy žuvo geras Vytauto prietelius\nSpytkas iš Melštyno, kuris valdė Podoliją.\nŠita žemė ir buvo pavesta valdyti Švitrigailai, pavojingiau­\nsiam Vytauto priešininkui, kuris, būdamas tikrasis Algirdo sū­\nnus, turėjo pirmenybę į Lietuvos d. kunigaikščio sostą: Vy­\ntautas tos pirmenybės neturėjo, jis tik ją išsikovojo.

PDF 234-235

Šiuos pirmuosius Žygimanto potvarkius Vytauto soste nutraukė ketinantis grįžti Švitrigaila. Jis, remiamas Livoni­ jos magistro ir totorių, vėl užėmė Ašmeną ir vos per septy­ netą mylių priartėjo prie Vilniaus. Netrukus, 1432 metų ru­ denį, ties šiuo miestu įvyko Žygimanto ir Švitrigailos kariaunų susirėmimas, kuris daug atsiėjo abiem, bet antra- 19 Abi šios privilegijos yra minimos D u b i n s k i o, 1. 2, 3. 218 ## Puslapis 235 I I I KNYGA jam vis dėlto atnešė šiokios tokios naudos. Abu jie niokojo kraštą ir liejo jiems nepalankių gyventojų kraują. Švitrigai­ la, apsvaigintas laikinos sėkmės, sugavęs Alšėnų kunigaikštį, įsakė jį Vitebske nuo aukšto skardžio įmesti į Dviną, kitą kunigaikštį - nuskandinti, o metropolitą Gerasimą sudegi­ no.

PDF 151-152

Dar neįsitvirtinus savo soste Vytautui, kitas karaliaus Jo­\ngailos brolis, Švitrigaila, dėl ano iškėlimo nuoskaudą paju­\ntęs, išvyko pas kryžiuočius - visų rezgamų pinklių ir pasikė­\nsinimų prieš Lenkiją ir Lietuvą židinį, ieškodamas pagalbos\n-- • --\n135\n\n## Puslapis 152\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS\nbandant nuversti naująjį Lietuvos valdovą.

PDF 230

Pagaliau mone­ tų kalykla, Vilniuje įkurta Jogailos, Švitrigailos valdymo me­ tais energingai darbavosi, kaldama lietuviškus grašius ir pusgrašius11. Vis dėlto, be šių prekybinių ryšių naudos ir prie­ lankumo, kurio Švitrigaila berods negailėjo šiai savo krašto pramonės šakai, jo valdžia nežadėjo Lietuvos ateičiai nieko gera. Kupinas neapykantos Jogailai ir lenkams, įsipainiojęs į kryžiuočių intrigas, per savo nežabotą būdą nepaisantis jokių teisių ir savo valią primetantis kiekvienam įstatymui, iki tol niekam nepatvirtino Magdeburgo teisių, juo labiau nesuteikė naujų dovanojimų12.

PDF 227

Šį norą dar labiau sustiprino Vilniuje gauta žinia, kad Podolės bajorai, vadovaujami Gregoro Kierdėjaus, klastingai sugavę Daugirdą Gedgailą, anuomet Vytauto vardu valdžiusį Podolę, visą šį kraštą nuo Lietuvos atplėšė Lenkijai, atiduo­ dami viršenybę Bučackiams. Įširdęs Švitrigaila tuomet jau vi­ sai nejautė savo įdūkio ribų. Beprotiškai įniršęs, kaip sako Lietuvos istorikai3, užsipuolė karalių, užgauliai priekaištau­ damas jam ir jį supantiems lenkams, kad Podolę, nuo seno priklausančią Lietuvai, norį neteisėtai iš jo atimti. Beginklis Jogaila su visa savo palyda buvo įkalintas pilyje ir daugybės kareivių saugojamas.

PDF 151-152

Dar neįsitvirtinus savo soste Vytautui, kitas karaliaus Jo­\ngailos brolis, Švitrigaila, dėl ano iškėlimo nuoskaudą paju­\ntęs, išvyko pas kryžiuočius - visų rezgamų pinklių ir pasikė­\nsinimų prieš Lenkiją ir Lietuvą židinį, ieškodamas pagalbos\n-- • --\n135\n\n## Puslapis 152\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS\nbandant nuversti naująjį Lietuvos valdovą.

PDF 232-233

216\n\n## Puslapis 233\n\nI I I KNYGA\ndegė padegta gal Švitrigailos kariuomenės, o gal ir pačių \nmiestiečių17.0 Švitrigaila, nusigavęs į Polocką, ten įkūrė iršt­\nvą, iš kurios beveik 6 metus po visas Lietuvos šalis tolydžio \nsklido įnirtingi vaidai, nesiliaujantys puldinėjimai ir pilieti­\nnis karas, ir anoji Lietuvos valstybė, Vytauto laikais pasie­\nkusi tokios didžios galybės, alinama jo įpėdinių niekšybių \nir barbariškumo, nuo to laiko pradėjo smukti. Vilnius, drau­\nge su visu kraštu patyręs likimo išbandymus, vėl tapo dvie­\njų lygiai tokių pat galingų, kaip ir viena kitos nekenčiančių \nŽygimanto ir Švitrigailos grupuočių taikiniu.

PDF 69

1432 m.\ngruodžio 8 d. Ašmenos\nmūšyje Švitrigailos jėgos\nbuvo išsklaidytos, o jis pats\npabėgo į Polocką.

PDF 331

Kai karalius išvyko į Lenkiją, neilgai vis dėlto jie pajėgė tramdyti širdyje tūnantį įniršį: neilgai trukus galingai prasiveržė į vie­ šumą tai, ką iki šiol slėpė. Netekęs valdžios Kazimieras Skirgaila pyko dėl patirtų nuostolių ir gėdijosi dėl ne­ sėkmių, Boleslovą Švitrigailą kamavo nepasitenkinusios viltys: metais artimiausias Skirgailai, jis turėjo teisę pirmas paveldėti valdžią. Skirgaila, linkęs griebtis ryž­ tingų priemonių, be to, remiamas rusų ir turėjęs nema­ žai pinigų, surinktų tada, kai buvo valdžioje, savo lė­ šomis ėmė rengtis kariauti; sutelkęs rusų kariuomenę, jis ketino pulti Vilnių ir Vytautą.

PDF 331

Kai karalius išvyko į Lenkiją, neilgai vis dėlto jie pajėgė tramdyti širdyje tūnantį įniršį: neilgai trukus galingai prasiveržė į vie­ šumą tai, ką iki šiol slėpė. Netekęs valdžios Kazimieras Skirgaila pyko dėl patirtų nuostolių ir gėdijosi dėl ne­ sėkmių, Boleslovą Švitrigailą kamavo nepasitenkinusios viltys: metais artimiausias Skirgailai, jis turėjo teisę pirmas paveldėti valdžią. Skirgaila, linkęs griebtis ryž­ tingų priemonių, be to, remiamas rusų ir turėjęs nema­ žai pinigų, surinktų tada, kai buvo valdžioje, savo lė­ šomis ėmė rengtis kariauti; sutelkęs rusų kariuomenę, jis ketino pulti Vilnių ir Vytautą.

PDF 345

Tuo metu jau galima buvo\nmanyti, jog visoje Lietuvoje įsiviešpataus taika, tačiau\nnerimo Švitrigaila. Matydamas, kad Vytautą lydi pa­\nstovi sėkmė, jis niršo ir siuto, galop ėmėsi ryžtingų\nžingsnių, pasitelkdamas sve-\nK ry žiu o č ia i\nn io k o ja\ntimšalių ginklą. Jis nuolatos\nL ie tu v ą\nkurstė Prūsijos bei Livonijos\nkryžiuočių magistrus prieš\nVytautą.

PDF 345

Vytautas, ligi šiol laikęs savo kariuomenę Rusioje žiemos stovykloje, negalėjo su keliais būriais, jį palydėjusiais į Lietuvą, im- 1396 m e ta i tis jokių veiksmingesnių žy­ gių: nei niokojančių atremti, nei traukiančių namo vytis. Norėdamas vis dėlto atsi­ lyginti priešui už tą antpuolį, jis, kuo greičiausiai su­ telkęs karius, įsiveržė į Livoniją: nusiaubęs kaimus, užėmė Daugpilį Dauguvos V y ta u ta s n io k o ja Li- pakrantėje. Esu tikras, jog v o n iją Vytautas turėjo tam tikrą tikslą, siųsdamas Į Livoniją savo kariuomenę, mat iš žvalgų jis sužinojo, kad Švitri­ gaila perėjęs iš Prūsijos į Livoniją.

PDF 510

Neseckiui šis herbas, pavadintas Kru- nevičiaus vardu, yra žinomas. Rankoje turiu nuorašą Švitrigailos privilegijos, datuotos Lucke 1451 metų vasario 18 dieną, kuria jis pakartoja 1439 metų kovo 3 dienos Vytauto privilegiją, taip pat atnaujina Algirdo privilegiją (nuorašas), kuria patvirtinama rite­ riška kilmė ir herbas raudoname lauke: ryšulys strėlių, tris kartus kryžmai perjuostų auksine juosta, o iš abiejų pusių du pusmėnu­ liai, žiūrintys vienas j kitą, ant šalmo— riterio kepurė, o abipus du erelio sparnai. Herbas buvo duotas Ostapui Kropotkovui kartu su Podbužo dvaru Voluinėje už nuopelnus kare su totoriais.

PDF 11

Bajorų luomui pripažintos lengvatos negali būti teikiamos tiems, kurie neišpažįsta katalikų tikėjimo ir išsižada paklusnumo popiežiui". Kaip žinoma, šių unijos sąlygų įgyvendinimas pri­ vedė prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės skilimo ir karo tarp Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio. Švit­ rigaila rėmėsi Rusios kunigaikščiais ir bajorais pravos­ lavais, o Žygimantas — Lietuvos didikais ir bajorais ka­ talikais bei Lenkijos ponais.

PDF 335

Lietuvių metraštinin­\nkai nemini nei šios puotos, nei šitokio pralaimėjimo. \nGal visa tai dėjosi anksčiau, kaip kas ne kas tvirtina, \nbet tada ir Vytautas, ir Konradas turėjo būti tam karui \npaskyrę kitus vadus. Tikrai žinoma, kad tais metais \nKonradas pirmą kartą kariavo prieš Vytautą; pasitel­\nkęs galybę svetimšalių ir nu- \nŠ iek tiek v ė lia u Švit- \nniokojęs kraštą, jis buvo ap- \nrigaila k la stin gai už- \nsupęs Vilnių.

PDF 345

Vytautas, ligi šiol laikęs savo kariuomenę Rusioje žiemos stovykloje, negalėjo su keliais būriais, jį palydėjusiais į Lietuvą, im- 1396 m e ta i tis jokių veiksmingesnių žy­ gių: nei niokojančių atremti, nei traukiančių namo vytis. Norėdamas vis dėlto atsi­ lyginti priešui už tą antpuolį, jis, kuo greičiausiai su­ telkęs karius, įsiveržė į Livoniją: nusiaubęs kaimus, užėmė Daugpilį Dauguvos V y ta u ta s n io k o ja Li- pakrantėje. Esu tikras, jog v o n iją Vytautas turėjo tam tikrą tikslą, siųsdamas Į Livoniją savo kariuomenę, mat iš žvalgų jis sužinojo, kad Švitri­ gaila perėjęs iš Prūsijos į Livoniją.