Drucko kunigaikščiai neramumų pradžioje mažai klausė Vytauto ir atvirai rėmė Švitrigailą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 347
Greitai užpuolęs ir užėmęs Oršą, jis patraukė į Drucką. Drucko kunigaikščiai, pirmųjų Rusios valdo vų palikuonys, kurie šių neramumų pradžioje mažai klausė Vytauto ir atvirai rėmė Švitrigailą, po staigaus antpuolio sutriuškinti, supra- S u tra m d o rusų didi- to, jog kur kas geriau mal kus dauti Vytautą — kad ir ne patikimo — atlaidumo, nei iš naujo ginkluotis ir griebtis kalavijo, todėl nesunkiai, pažadėję ir prisiekę ištikimybę Vytautui bei jo įpėdi niams, susilaukė, ko prašė. Taip pat ir Jurijus Svia- toslavovičius, Smolensko valdovas, nors ir elgėsi kaip neabejotinas priešas, kol Vytautas dar nebuvo atvykęs, tačiau, išsigandęs atvykusios kariuomenės, užslėpė ne draugiškus jausmus ir prijungė, puoselėdamas tam tik rus sumanymus, savo karines jėgas prie Vytauto.
Taikos su Vasilijumi sąlygose buvo numatytas pažadas neremti Švitrigailos.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 368
Viską apgalvojęs, galop įsakė kavalerijos pul kų vadams paieškoti miškuose ir pelkėse neužkirstų pro peršų ir jomis pasileisti siaubti Vasilijaus valdų. Vasi lijus, neilgai trukus pajutęs šį M a s k v o s v a ld o v a s niokojamą smūgį, turėjo pra- p r iv e ič ia m a s p ra šy- syti taikos. Išskyrus pažadą ti ta ik o s neremti Švitrigailos, susitar ta senomis sąlygomis; Vytau tas, tarytum žygis jau būtų visai užbaigtas, paskyrė va dovus, turėjusius išvesti kariuomenę iš priešo šalies, o pats kuo skubiausiai, protarpiais keisdamas arklius, pasi leido į Vilnių.
Švitrigaila pareiškė, jog santuoka būsianti teisėta, ir surišo sutuoktinius, kaip to reikalauja Ro- 3 9 6 mos bažnyčia.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 394
Todėl Petras, Vilniaus vyskupas, \nlabai atkakliai priešinosi šiai santuokai, kad nebūtų pa\nžeisti dievo bei žmonių įstatymai. Galbūt atkakliu ne\npritarimu ir būtų privertęs \nV y ta u ta s v e d a \nVytautą atsisakyti šio suma\nnymo, jeigu nebūtų parėmęs \nJonas Kropidlas, Kujavijos vyskupas, su karaliumi at\nvykęs į Lietuvą. Pataikūniškai aiškindamas įstatymus \npagal valdovo norus, jis pareiškė, jog santuoka būsian\nti teisėta, ir surišo sutuoktinius, kaip to reikalauja Ro-\n3 9 6\n\nmos bažnyčia.
Vytauto pavyzdžiu sekė Švitrigaila ir Žygimantas Kęstutaitis.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 76
Dažnas Vytauto rūpinimasis Lietuvos pirklių rei- kalais Vokiečių ordino valstybėje aiškintinas ir tuo, kad dalis tų pirklių buvo Vytauto prekybos agentai, vežantys jam prekes iš Prūsų miestų per Kauną. Vytauto pavyz- džiu sekė Švitrigaila ir Žygimantas Kęstutaitis. Tiesa, tiesiogiai kauniečiai Vytauto ar jo įpėdinių prekybos agentais neįvardijami, bet didžioji tokių agentų prekybos dalis vyko per Kauną, miestas buvo agentų veiklos atramos taškas, tarp jų neretai pasitai- kydavo kauniečių.
1437 m., Lietuvos didžiojo kunigaikščio Švitrigailos valdymo metais, Petras Volkovijus buvo didysis medžioklis.
Didieji medžiokliai Radvilos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: pareigūnai ir geriausi valdovo draugai
PDF 6
Anot Jerzy Ochmańskio, didžiojo medžioklio pareigybė šaltiniuose minima \ntik nuo XV a. antrosios pusės29, tačiau žinoma, kad jau 1437 m., Lietuvos didžio-\njo kunigaikščio Švitrigailos valdymo metais, didysis medžioklis buvo Petras Vol-\nkovijus30.
1432 m. sausio 26 d. Ordino pasiuntiniai pranešė Didžiajam magistrui, kad į suvažiavimą Brastoje Švitrigaila vyks tik su savo tarėjais ir dvariškiais.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo ištakos: didžiojo kunigaikščio taryba ir bajorų suvažiavimai XIV–XV a.
p. 16 (PDF 8)
1432 m. sausio 26 d. Ordino pasiuntiniai pranešė \nDidžiajam magistrui, kad Švitrigaila į suvažiavimą Brastoje vyks tik su \nsavo tarėjais ir dvariškiais (retlien und hofcgesinde)\n11.
Po Vytauto mirties Švitrigaila, išrinktas didžiuoju kunigaikščiu, tuoj po išrinkimo pasiūlė Jogailai susitikti santykiams su Lenkija sureguliuoti.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo ištakos: didžiojo kunigaikščio taryba ir bajorų suvažiavimai XIV–XV a.
p. 16 (PDF 8)
Kai po Vytauto mirties Didžiuoju kunigaikščiu išrinktas Švitrigaila no\nrėjo sureguliuoti santykius su Lenkija, jis tuoj po savo išrinkimo pasiūlė \nJogailai susitikti, dalyvaujant abiejų pusių „didžiajai ar vyresniųjų tary-
Teodoras Narbutas Švitrigailos veiksmus vaizduoja kaip išdavystę: įsižeidęs dėl Vitebsko atėmimo, Švitrigaila užpuolė miestą, nužudė Viosną ir paskyrė vietininką.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 426
Švitrigaila, įsižeidęs, kad atėmė Vitebską, kai gražiuoju nepavyko priprašyti, kad tą valdą grąžintų, kaip iš davikas užpuolė miestą, nužudė Viosną ir įkurdino savo vieti ninką.
Teodoras Narbutas pasakoja, kad per Vitebsko apgultį Švitrigaila užsidarė pilyje ir nusprendė gintis iki galo, tačiau miestui pasidavus buvo priverstas išeiti.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 426-427
Atėjo eilė Vitebskui. Švitrigaila užsidarė pilyje ir nusprendė gintis iki galo. Apgultis, atrodė, grėsė pareikalausianti daug 1 Stebelski. Zywoty švviętych Panieri. - T. II. - S. 9*. 2 Būtent tai, kad Vitebskas priklausė didžiajai kunigaikštienei Julijonai ir suklaidino kai kuriuos kronikininkus: laikydami ją Vitebsko kunigaikšty te, skelbia, kad esą ji buvusi pirmoji Algirdo žmona, kuria iš tiesų buvo Marija. 428 jėgų, tad didieji kunigaikščiai kreipėsi pagalbos į Smolensko kunigaikšti Jurijų Sviatoslavovičių; kai šis atvyko, vitebskie- čiai, išgąsdinti puolėjų galios ir dažnų atakų, išgirdę grasini mus bausme, nepermaldaujama už priešinimąsi, jeigu tuojau pat nepasiduos, atidavė miestą. Po to ir Švitrigaila, apimtas abejonių, buvo priverstas išeiti iš pilies ir žemai nusilenkti
Teodoras Narbutas spėja, kad Švitrigaila galėjo vadovauti žygiui, siekdamas prisiplėšti Kaributo turtų ir nuvesti kryžiuočius į Krėvą.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 435
Tiesa, kronikininkai neteigia Švitrigailą da lyvavus šiame žygyje; betgi, tikėtina, jis turėjo būti ir vadovau ti, kadangi toks drąsus siautėjimas galimas tik gerai žinant kraštą. Tikriausiai tas kunigaikštis kėsinosi prisiplėšti Karibu to turtų, o paskui nuvesti kryžiuočius į Krėvą, kad pasiimtų likučius, gal ten paslėptus.
Teodoras Narbutas Švitrigailą vaizduoja kaip gėdingą vedlį: paėmęs kryžiuočių dalinį ir susimokęs su Vitebsko bajorais, Švitrigaila užpuolė Vitebską bei sukėlė riaušes kunigaikštystėje.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 467
Tokių antpuolių metu Švitrigaila, atvykęs iš Prūsijos, ėmėsi vaidmens gėdingo vedlio, vedančio savo tėvynainių pražūtin. Didysis kunigaikš tis Dauguvos link pasiuntė kariauną, kuri užėmė Dinaburgą. Tada Švitrigaila, iš kryžiuočių paėmęs dalinį, susimokęs su Vi tebsko bajorais, perėjo Pskovo žemę ir užpuolė Vitebską; iš kitų miestų irgi išvijo vietininkus, karaliaus paskirtus, žodžiu, sukurstęs riaušes visoje kunigaikštystėje, paėmė savo valdžion.
Po Vitebsko apgulties Švitrigaila buvo sukaustytas grandinėmis ir nusiųstas Lenkijos karaliui.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 467
Nugalėtojas pasirodė turįs saiką, ne daugelį nubaudė mirtimi, Švitrigailą, grandinėmis sukaustytą, nusiuntė pas Lenkijos karalių. Vitebsku sekdami, nurimo ir kiti tos kunigaikštystės miestai1.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
gi valstybės iždas buvo dėl karų ištuštėjęs, Vytautas, Spitekui iš Melštino, Krokuvos vaivadai, parūpinus pini gų, atidavė karalystei ir karaliui Kamenecą, Smotričių, Skalą, Červonogradą. Vėliau šių valdų vietininku kara lius laikinai buvo paskyręs Spiteką. Ta pačia proga ka ralius bei Vytautas susitarė, kad Severesko kunigaikš tystėje Lietuvos didžiojo ku- P a sk elb ia T eo d o rą nigaikščio vietininku būsiąs S a n g u šk ą S e v e r s k o kunigaikštis Teodoras San- k u n ig a ik ščiu guška.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Todėl Petras, Vilniaus vyskupas, labai atkakliai priešinosi šiai santuokai, kad nebūtų pa žeisti dievo bei žmonių įstatymai. Galbūt atkakliu ne pritarimu ir būtų privertęs V y ta u ta s v e d a Vytautą atsisakyti šio suma nymo, jeigu nebūtų parėmęs Jonas Kropidlas, Kujavijos vyskupas, su karaliumi at vykęs į Lietuvą. Pataikūniškai aiškindamas įstatymus pagal valdovo norus, jis pareiškė, jog santuoka būsian ti teisėta, ir surišo sutuoktinius, kaip to reikalauja Ro- 3 9 6
Susietas teiginys: t-057
Susieti teiginiai: t-057
Šaltinis: 01-bumblauskas-ldk-ir-jos-tradicija
Prieš atsakant į šį klausimą, Edvardas Gudavičius siūlo atidžiau pažvelgti į vieną žmogų, labai susijusį su Vytautu. Tai Švitrigaila (valdęs po Vytauto, 1430–1432 m.). Labai prieštaringa ši sąsaja: visą gyvenimą Švitrigaila siekė atimti sostą iš Vytauto, o tapęs jo įpėdiniu, kartu tapo ir jo siekimų paveldėtoju bei tęsėju.
Šaltinis: 01-bumblauskas-ldk-ir-jos-tradicija
Labai prieštaringa ši sąsaja: visą gyvenimą Švitrigaila siekė atimti sostą iš Vytauto, o tapęs jo įpėdiniu, kartu tapo ir jo siekimų paveldėtoju bei tęsėju. Kaip žinome, jis beviltiškai viską sužlugdė. Švitrigaila – savitas Vytauto antipodas, ypač todėl, kad jis visur pralaimėjo ten, kur Vytautas laimėdavo.