Santrauka
Ašmena šiame veikale minima ir kaip Gediminaičių vidaus valdų pilies sritis, ir kaip kryžiuočių žygių pasiektas taškas. Prie ankstesnių paminėjimų prisideda Jaunučio valdų aprašas bei 1385 m. vasaros ordino žygis iki Vilniaus ir Ašmenos.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-005 Sąmokslininkai 1432 m. rugpjūčio 31 d. naktį užpuolė Švitrigailą Ašmenos dvare, kai jis vyko į derybas su lenkais Lietuvos Brastoje. | c-001 | |
| t-006 1655 m. liepą Rusijos kariuomenė su kazokais sumušė lietuvius prie Ašmenos ir priartėjo prie Vilniaus. | c-002 | |
| t-007 Vieno žygio metu kryžiuočiai buvo pasiekę net Vilnių ir Ašmeną, o kiek vėliau livoniškė ordino šaka su pasidavusiu jai Polocko kunigaikščiu Andrium padarė kitą žygį. | c-003 | |
| t-008 Švitrigaila buvo sąmokslininkų užpultas tuo metu, kai, vykdamas į derybas su Jogaila, nakvojo sustojęs Ašmenoje. | c-004 | |
| t-009 Ašmena priklausė Vilniui artimų sričių su pilimis grupei, įėjusiai į jam paskirtą žemių dalinį. | c-005 | |
| t-010 Dar 1385 m. vasarą Prūsų ordinas su didele kariuomene buvo nuėjęs iki Vilniaus ir Ašmenos. | c-006 | |
| t-011 1655 m. liepą rusai ir jų sąjungininkai kazokai sumušė lietuvius prie Ašmenos ir priartėjo prie Vilniaus. | c-007 | |
| t-012 Ašmenoje buvo sukviečiami vietiniai ir apylinkių žmonės, mokomi tikėjimo tiesų ir krikštijami. | c-008 | |
| t-013 Po nesėkmingo Vorsklos mūšio Ašmenoje buvo įkurtas pranciškonų vienuolynas. | c-009 | |
| t-014 Jaunutis paveldėjo ne tik Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą, bet ir Ašmeną, Ukmergę bei Breslaują. | c-010 | |
| t-015 Vilnius, tiesa, turėdamas tvirtovėse labai stip rias įgulas, išvengė puolimo, bet aplinkinės žemės iki Medi ninkų, netgi iki pat Ašmenos, buvo didžiojo magistro nunio kotos. | c-011 | |
| t-016 Prie liudytojų, tuo metu su mumis buvusių: su Lucko vaivada, su Limantu ir Zigmantu - kareiviais arba bajorais iš Lietuvos; su Mangaila iš Ašmenos, taip pat iš Lie tuvos ir daugelio kitų patikimų liudytojų, ten buvusių. | c-012 | |
| t-017 Švitrigaila savo dvare prie Ašmenos miesto turėjo tik nedidelę sargybą. | c-013 | |
| t-018 Ašmena kadaise buvo kaimas, išaugęs šalia kunigaikščio dvaro. | c-014 | |
| t-019 Apie rugpjūčio 28 d. Žygimantas įsiveržė į Švitrigailos dvarą Ašmenoje, bet jo ten neberado. | c-015 | |
| t-020 Švitrigaila, remiamas Livonijos magistro ir totorių, vėl užėmė Ašmeną ir priartėjo prie Vilniaus. | c-016 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Sąmokslininkai 1432 m. rugpjūčio 31 d. naktį užpuolė Švitrigailą Ašmenos dvare, kai jis vyko į derybas su lenkais Lietuvos Brastoje.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Tuo pat metu buvo veikiama prieš Švitrigailą Lietuvoje. Slapta buvo pažadėta Lenkijos karaliaus parama pretendentui į Lietuvos sostą Žygimantui Kęstutaičiui, ir jį paremsian- tiems Lietuvos kunigaikščiams bei bajo- rams. Sąmokslininkai 1432 m. rugpjūčio 31 d. naktį užpuolė Švitrigailą Ašmenos dvare, kai jis vyko į derybas su lenkais Lietuvos Brastoje.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1655 m. liepą Rusijos kariuomenė su kazokais sumušė lietuvius prie Ašmenos ir priartėjo prie Vilniaus.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Kazokų vadai supratę, kad patys ukrainiečiai neįstengs išsivaduoti iš Lenkijos valdžios, 1654 m. sudarė sąjungą su Maskva. Tais pa- čiais metais Rusija pasiuntė savo gausią kariuomenę į Lietuvą. Nors Lietuvos kariuomenė 1654-1655 m. kiek galėdama stabdė rusų ver- žimąsi, 1655 m. pavasarį Rusijos kariuomenė užėmė Minską, o liepą lietuvius prie Ašmenos sumušę, rusai ir jų sąjungininkai kazokai priartėjo prie Vilniaus.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vieno žygio metu kryžiuočiai buvo pasiekę net Vilnių ir Ašmeną, o kiek vėliau livoniškė ordino šaka su pasidavusiu jai Polocko kunigaikščiu Andrium padarė kitą žygį.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Vieno žygio metu kryžiuočiai buvo pasiekę net Vilnių ir Ašmeną, o kiek vėliau livoniškė ordino šaka su pasidavusiu jai Polocko kunigaikščiu Andrium padarė kitą žygį. Tuo būdu ordinas no- rėjo sulaikyti Jogailą Lietuvoje; o tuo metu Lenkijoje galėjo vis- kas pasikeisti Jogailos nenaudai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Švitrigaila buvo sąmokslininkų užpultas tuo metu, kai, vykdamas į derybas su Jogaila, nakvojo sustojęs Ašmenoje.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Švitrigaila buvo sąmokslininkų užpultas tuo metu, kai, vyk- damas į derybas su Jogaila, nakvojo sustojęs Ašmenoje. Tačiau sąmokslas ne visai pasisekė: Švitrigaila suskubo pasprukti į Polocką ir paimti į savo valdžią Polocko, Vitebsko, Smolensko, Naugardo Sieversko, Černigovo ir Kijevo sritis; tuo būdu Zig- mantui, paskelbtam didžiuoju kunigaikščiu, be tikrosios Lietu- vos, liko tiktai Palenkės, Pagirio ir Minsko žemės.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Ašmena priklausė Vilniui artimų sričių su pilimis grupei, įėjusiai į jam paskirtą žemių dalinį.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Į jam paskirtą palyginti nedidelį žemių da linį, be Vilniaus, dar priklausė artimos sritys su pilimis : Ašmena, Ukmerge, Breslauja (Braslaw). Kiti šeši Gedimino sūnus taip pat gavo savo dalis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dar 1385 m. vasarą Prūsų ordinas su didele kariuomene buvo nuėjęs iki Vilniaus ir Ašmenos.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Dar 1385 m. vasarą Prūsų ordinas su didele kariuomene buvo nuėjęs iki Vilniaus ir Ašmenos. O žiemop, drauge su Polocko Andriumi, puolė Livonijos kryžiuočiai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1655 m. liepą rusai ir jų sąjungininkai kazokai sumušė lietuvius prie Ašmenos ir priartėjo prie Vilniaus.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Nors Lietuvos kariuomenė 1654-1655 m. kiek galėdama stabdė rusų ver- žimąsi, 1655 m. pavasarį Rusijos kariuomenė užėmė Minską, o liepą lietuvius prie Ašmenos sumušę, rusai ir jų sąjungininkai kazokai priartėjo prie Vilniaus.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Ašmenoje buvo sukviečiami vietiniai ir apylinkių žmonės, mokomi tikėjimo tiesų ir krikštijami.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Čia jis aplankė didesnius Lietuvos miestelius, kaip Ašmeną, Lydą, Krėvę, Eišiškius, Merkinę, Gardiną ir k., kur buvo sukviečiami vietiniai ir iš apylinkių žmonės ir, pamo kius juos tikėjimo tiesų, krikštijami. Į kitas mažiau apgyven tas vietas, kur karalius neužvažiuodavo, buvo siunčiami žmonių krikštyti kunigai ir vienuoliai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Po nesėkmingo Vorsklos mūšio Ašmenoje buvo įkurtas pranciškonų vienuolynas.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Kaune ir Ašmenoje, po nenusisekusio Vorsklos mūšio, įkūrė vienuolynus pranciškonams; Breste įsteigė vienuolyną augustinijonams; juos taip pat gausiai apdovanojo Medininkuose (Viln.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jaunutis paveldėjo ne tik Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą, bet ir Ašmeną, Ukmergę bei Breslaują.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Po Gedimino, nužudyto 1337 metais prie Bajerburgo pi lies, per mylią nuo Veliuonos15, mūšyje su kryžiuočiais, Jau nutis, vyriausias jo sūnus, paveldėjo ne tik sostą kartu su valdovo, arba Lietuvos didžiojo kunigaikščio, pareigomis, 13 Rygos miestas buvo įkurtas 1200 metais, ant kalno, vadinto Righe, Dvinos pakrantėje, vyskupo Alber to fon Apeldemo, pasiųsto skleisti krikščioniškąjį tikėjimą Livonijoje, bet ten dar prieš aštuonerius metus Bremeno pirkliai jau buvo pastaty dinę keletą namų. 14 Gedimino laiške Liubeko, Rostoko, Zundo, Greifsvaldo, Štetino mies tams ir Gotlando salos gyventojams šis valdovas praneša, kad į Vilnių at vykę kolonistai galės vadovautis ci viline teise, kokia naudojasi Rygos miestas, kol teisėtvarkininkai nesu kurs geresnių įstatymų. Jure civili utantur Rigensis Civitatis, omnis vul gus, nisi tunc melius fuerit inuentum de sano consilio discretorum [tad visi [tie] žmonės tesinaudoja civiline Ry gos miesto teise, jei paskui geriau ne bus sumanyta išmintingųjų tarybos]. 15 Žr. III priedą šioje knygoje. ■ • - 25
Puslapis 42
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS bet ir Ašmeną, Ukmergę ir Breslaują.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vilnius, tiesa, turėdamas tvirtovėse labai stip rias įgulas, išvengė puolimo, bet aplinkinės žemės iki Medi ninkų, netgi iki pat Ašmenos, buvo didžiojo magistro nunio kotos.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Vilnius, tiesa, turėdamas tvirtovėse labai stip rias įgulas, išvengė puolimo, bet aplinkinės žemės iki Medi ninkų, netgi iki pat Ašmenos, buvo didžiojo magistro nunio kotos. Tačiau tai buvo jau paskutinis smūgis, krikščioniškojo Ordino riterių kirstas pagoniškai Lietuvai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Prie liudytojų, tuo metu su mumis buvusių: su Lucko vaivada, su Limantu ir Zigmantu - kareiviais arba bajorais iš Lietuvos; su Mangaila iš Ašmenos, taip pat iš Lie tuvos ir daugelio kitų patikimų liudytojų, ten buvusių.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tai vyko Lucke Šv. Jono Krikštytojo dieną Viešpaties gimi mo 1388 metais. Prie liudytojų, tuo metu su mumis buvusių: su Lucko vaivada, su Limantu ir Zigmantu - kareiviais arba bajorais iš Lietuvos; su Mangaila iš Ašmenos, taip pat iš Lie tuvos ir daugelio kitų patikimų liudytojų, ten buvusių.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Švitrigaila savo dvare prie Ašmenos miesto turėjo tik nedidelę sargybą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Švitrigaila buvojo savo dvare prie Ašmenos miesto14, tu rėdamas prie savęs tiktai nedidelę sargybą, o tuo metu Žy gimantas, susijungęs su Alšėnų kunigaikščiu Simonu, Nau garduko vaivada Petrašu Montgirdaičiu, Vilniaus vaivada Goštautu ir daugeliu kitų bajorų, galingos kariuomenės 13 Tą patvirtina Slaptajame Karaliau čiaus archyve esantis Švitrigailos laiškas, rašytas iš Vilniaus didžiajam magistrui 1432 metų sausio 5 dieną.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Ašmena kadaise buvo kaimas, išaugęs šalia kunigaikščio dvaro.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
14 Dabartinė Ašmena, Vilniaus guber nijos apskrities miestas, nutolęs nuo Vilniaus per 7 mylias, anais laikais tebuvo kaimas, kitados išaugęs ša lia kunigaikščio dvaro, dabar Staros- cino.-O pats miestas buvęs ten, kur dabar stovi pranciškonų vienuoly nas bei mažas kaimelis, priklausan tis vienuolynui, čia pat, už dabarti nio miesto, vadinamas Senąja Ašmena. Švitrigailos dvaras stovėjo kaip tik toje vietoje, kur ir dabarti nis dvaras.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Apie rugpjūčio 28 d. Žygimantas įsiveržė į Švitrigailos dvarą Ašmenoje, bet jo ten neberado.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
— • — 215
Puslapis 232
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS priekyje skubiai ir slapčiomis nužygiavęs į Ašmeną, apie rugpjūčio 28-ą įžūliai įsiveržė į Švitrigailos dvarą15, bet ten jo jau nerado, nes šis, ką tik įspėtas Trakų vaivados Manvy- do, lydimas kelių totorių vadų, išsigelbėjo pabėgdamas. Žy gimantas tučtuojau užėmė Vilnių ir Trakus16, taigi Vilnius dėl šių staigių permainų ir abipusių karinių gaudynių, atro do, bus vėl patyręs nesėkmių.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Švitrigaila, remiamas Livonijos magistro ir totorių, vėl užėmė Ašmeną ir priartėjo prie Vilniaus.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Šiuos pirmuosius Žygimanto potvarkius Vytauto soste nutraukė ketinantis grįžti Švitrigaila. Jis, remiamas Livoni jos magistro ir totorių, vėl užėmė Ašmeną ir vos per septy netą mylių priartėjo prie Vilniaus. Netrukus, 1432 metų ru denį, ties šiuo miestu įvyko Žygimanto ir Švitrigailos kariaunų susirėmimas, kuris daug atsiėjo abiem, bet antra- 19 Abi šios privilegijos yra minimos D u b i n s k i o, 1.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |