Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
20 teiginių16 įrašų25 ryšiai
Vikipedijos įžanga
Ašmenà (bltr. Ашмяны, rus. Ошмяны) – miestas Baltarusijoje, 50 km į pietryčius nuo Vilniaus. Ašmenos rajono centras. Išsidėstęs kalvotose, derlingose vietose, prie Ašmenos upės. Per miestą eina plentas E28 Berlynas-Gdanskas-Kaliningradas-Marijampolė-Prienai-Vilnius-Minskas . Yra stačiatikių cerkvė, Ašmenos šv. arkangelo Mykolo katalikų bažnyčia. Veikia lengvoji ir maisto pramonė. Yra kraštotyros muziejus.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Ašmena – vieta, šaltiniuose minima kaip kaimas, išaugęs šalia kunigaikščio dvaro. 1388 m. ji jau buvo atpažįstama kaip vietovė Lietuvoje: Lucke tarp liudytojų paminėtas Mangaila iš Ašmenos. Vėliau Ašmena priklausė Jaunučiui paskirtam žemių daliniui, kuriame taip pat buvo Vilnius, Ukmergė ir Breslauja. XIV a. pabaigos karo istorijoje ji iškyla kaip svarbi kryptis: 1385 m. Prūsų ordino kariuomenė nužygiavo iki Vilniaus ir Ašmenos, o Švitrigaila, remiamas Livonijos magistro ir totorių, vėl užėmė Ašmeną bei priartėjo prie Vilniaus per septynetą mylių. 1655 m. liepą prie Ašmenos rusai ir jų sąjungininkai kazokai sumušė Lietuvos kariuomenę ir priartėjo prie Vilniaus.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Fiziniai bruožaiŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| InfrastruktūraŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| Paskirtis |
|
|
Patikrinti teiginiai
1655 m. liepą rusai ir jų sąjungininkai kazokai sumušė lietuvius prie Ašmenos ir priartėjo prie Vilniaus.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Nors Lietuvos kariuomenė 1654-1655 m. kiek galėdama stabdė rusų veržimąsi, 1655 m. pavasarį Rusijos kariuomenė užėmė Minską, o liepą lietuvius prie Ašmenos sumušę, rusai ir jų sąjungininkai kazokai priartėjo prie Vilniaus.
Švitrigaila savo dvare prie Ašmenos miesto turėjo tik nedidelę sargybą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Švitrigaila buvojo savo dvare prie Ašmenos miesto14, turėdamas prie savęs tiktai nedidelę sargybą, o tuo metu Žygimantas, susijungęs su Alšėnų kunigaikščiu Simonu, Naugarduko vaivada Petrašu Montgirdaičiu, Vilniaus vaivada Goštautu ir daugeliu kitų bajorų, galingos kariuomenės 13 Tą patvirtina Slaptajame Karaliaučiaus archyve esantis Švitrigailos laiškas, rašytas iš Vilniaus didžiajam magistrui 1432 metų sausio 5 dieną.
Ašmenoje buvo sukviečiami vietiniai ir apylinkių žmonės, mokomi tikėjimo tiesų ir krikštijami.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Čia jis aplankė didesnius Lietuvos miestelius, kaip Ašmeną, Lydą, Krėvę, Eišiškius, Merkinę, Gardiną ir k., kur buvo sukviečiami vietiniai ir iš apylinkių žmonės ir, pamokius juos tikėjimo tiesų, krikštijami. Į kitas mažiau apgyventas vietas, kur karalius neužvažiuodavo, buvo siunčiami žmonių krikštyti kunigai ir vienuoliai.
Švitrigaila buvojo savo dvare prie Ašmenos miesto ir turėjo prie savęs tik nedidelę sargybą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Švitrigaila buvojo savo dvare prie Ašmenos miesto14, turėdamas prie savęs tiktai nedidelę sargybą, o tuo metu Žygimantas, susijungęs su Alšėnų kunigaikščiu Simonu, Naugarduko vaivada Petrašu Montgirdaičiu, Vilniaus vaivada Goštautu ir daugeliu kitų bajorų, galingos kariuomenės 13 Tą patvirtina Slaptajame Karaliaučiaus archyve esantis Švitrigailos laiškas, rašytas iš Vilniaus didžiajam magistrui 1432 metų sausio 5 dieną.
Ašmena priklausė Jaunučiui paskirtam žemių daliniui kartu su Vilniumi, Ukmerge ir Breslauja.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Į jam paskirtą palyginti nedidelį žemių dalinį, be Vilniaus, dar priklausė artimos sritys su pilimis : Ašmena, Ukmerge, Breslauja (Braslaw). Kiti šeši Gedimino sūnus taip pat gavo savo dalis.
1385 m. vasarą Prūsų ordinas su didele kariuomene buvo nuėjęs iki Vilniaus ir Ašmenos.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Dar 1385 m. vasarą Prūsų ordinas su didele kariuomene buvo nuėjęs iki Vilniaus ir Ašmenos. O žiemop, drauge su Polocko Andriumi, puolė Livonijos kryžiuočiai.
Apie rugpjūčio 28 d. Žygimantas įsiveržė į Švitrigailos dvarą Ašmenoje, bet jo ten neberado.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
— • — 215 ## Puslapis 232 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS priekyje skubiai ir slapčiomis nužygiavęs į Ašmeną, apie rugpjūčio 28-ą įžūliai įsiveržė į Švitrigailos dvarą15, bet ten jo jau nerado, nes šis, ką tik įspėtas Trakų vaivados Manvydo, lydimas kelių totorių vadų, išsigelbėjo pabėgdamas. Žygimantas tučtuojau užėmė Vilnių ir Trakus16, taigi Vilnius dėl šių staigių permainų ir abipusių karinių gaudynių, atrodo, bus vėl patyręs nesėkmių.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 11 | 8 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 3 | 2 |
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 2 | 2 |
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 1 | 1 |
| Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.) | — | 1 | 1 |
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 1 | 1 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 3 | — | 1 | 1 |