Podolija

Santrauka

Pietuose ji apėmė plačią Podoliją, nusitęsusią link stepių Juodosios jūros srityje.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Lietuvos valstybės pietuose buvo plati Podolija, nusitęsusi link Juodosios jūros srities stepių.		c-001
t-002 Ilgai ir sunkiai teko Vytautui kovoti dėl Podolijos, į kurią be vengrą ir totorią, reiškė pretenziją ir lenkai.		c-002
t-003 Nuo to laiko Podolijoj įsigalėjo Algirdo gimi­ naičiai Karijotai, Gedimino sūnaus sūnūs.		c-003
t-004 Tą balsą, kaip ir pirma dėl Podolijos, pakėlė Jadvyga, kuri rūpinosi, kad jos padaryta au­ ka nenueitų niekais, ir ponų taryba, kuri sumanė visos unijos reikalą^1 ).		c-004
t-005 Kaip tik tuo laiku Vytautas paima ir Podoliją ir įgyja įtakos aukščiausiai Lenkijos valdžiai, kurios kancleris, Poznaniaus vyskupas Vaitiekus Jas­ trzembiec, buvo aiškiai jo reikalams atsidavęs^3 ).		c-005
t-006 Todėl nenuostabu, kad po Torno taikos įvyko dar labai įdomus faktas: kitą dieną, taikos susivažiavimui pasibaigus, Jogaila išsprendė lietuvių-lenką dėl Podolijos gin­ čą, kuris vargais buvo likviduotas 1403 m. Jogaila, neatsižvelg­ damas gyvo lenkų.		c-006
t-007 Jo laikais tokių dvarų - ūkio centrų gausiai buvo pačioje Lietuvoje—Vilniaus, Trakų ir iš dalies Že­ maičių žemėse, ir Volynijoje bei Podolijoje, nes tai buvo labiau apgyventos vietos; be to, Trakų ir Vilniaus žemės buvo taip pat arčiau didž.		c-007

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Lietuvos valstybės pietuose buvo plati Podolija, nusitęsusi link Juodosios jūros srities stepių.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Nuo Lenkijos pakraščio, nuo Prūsų ir Livonijos ordino sienų, šiaurės rytuose ji siekė Volgos aukštupių (Rževo). Pietuose ji apėmė plačią Podoliją, nusitęsusią link stepių Juodosios jūros srityje. Tokia plati valstybė negalėjo būti vienalytiška nei tautiniu, nei religiniu atžvilgiu.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Ilgai ir sunkiai teko Vytautui kovoti dėl Podolijos, į kurią be vengrą ir totorią, reiškė pretenziją ir lenkai.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Ilgai ir sunkiai teko Vytautui kovoti dėl Podolijos, į kurią be vengrą ir totorią, reiškė pretenziją ir lenkai. Algirdo laikais čia šeimininkavo totoriai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Nuo to laiko Podolijoj įsigalėjo Algirdo gimi­ naičiai Karijotai, Gedimino sūnaus sūnūs.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tuo laiku tą sritį valdė trys broliai emirai. Bet jie buvo Algirdo prie Mėlynąją Vandeną sumušti (1362), o ją valdomos žemės atiteko Lietuvai. Nuo to laiko Podolijoj įsigalėjo Algirdo gimi­ naičiai Karijotai, Gedimino sūnaus sūnūs.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Tą balsą, kaip ir pirma dėl Podolijos, pakėlė Jadvyga, kuri rūpinosi, kad jos padaryta au­ ka nenueitų niekais, ir ponų taryba, kuri sumanė visos unijos reikalą^1 ).

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

1398 m. pirmą kartą pasigirdo iš Lenkijos protesto balsas prieš tokią Lietuvos su Lenkija santykių eigą. Tą balsą, kaip ir pirma dėl Podolijos, pakėlė Jadvyga, kuri rūpinosi, kad jos padaryta au­ ka nenueitų niekais, ir ponų taryba, kuri sumanė visos unijos reikalą^1 ).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Kaip tik tuo laiku Vytautas paima ir Podoliją ir įgyja įtakos aukščiausiai Lenkijos valdžiai, kurios kancleris, Poznaniaus vyskupas Vaitiekus Jas­ trzembiec, buvo aiškiai jo reikalams atsidavęs^3 ).

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Kaip tik tuo laiku Vytautas paima ir Podoliją ir įgyja įtakos aukščiausiai Lenkijos valdžiai, kurios kancleris, Poznaniaus vyskupas Vaitiekus Jas­ trzembiec, buvo aiškiai jo reikalams atsidavęs^3 ). Pašauktas jis buvo į tą aukštą vietą ir apdovanotas Krokuvos katedra, sulau­ žant lenkų papročius ir tradicijas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Todėl nenuostabu, kad po Torno taikos įvyko dar labai įdomus faktas: kitą dieną, taikos susivažiavimui pasibaigus, Jogaila išsprendė lietuvių-lenką dėl Podolijos gin­ čą, kuris vargais buvo likviduotas 1403 m. Jogaila, neatsižvelg­ damas gyvo lenkų.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Todėl nenuostabu, kad po Torno taikos įvyko dar labai įdomus faktas: kitą dieną, taikos susivažiavimui pasibaigus, Jogaila išsprendė lietuvių-lenką dėl Podolijos gin­ čą, kuris vargais buvo likviduotas 1403 m. Jogaila, neatsižvelg­ damas gyvo lenkų nepasitenkinimo^1 ), davė Vytautui lėno teisė­ mis taip pat tos žemės vakarinę dalį su Kamieniecu, išstumdamas iš čia karūnos seniūną.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Jo laikais tokių dvarų - ūkio centrų gausiai buvo pačioje Lietuvoje—Vilniaus, Trakų ir iš dalies Že­ maičių žemėse, ir Volynijoje bei Podolijoje, nes tai buvo labiau apgyventos vietos; be to, Trakų ir Vilniaus žemės buvo taip pat arčiau didž.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Jo laikais tokių dvarų - ūkio centrų gausiai buvo pačioje Lietuvoje—Vilniaus, Trakų ir iš dalies Že­ maičių žemėse, ir Volynijoje bei Podolijoje, nes tai buvo labiau apgyventos vietos; be to, Trakų ir Vilniaus žemės buvo taip pat arčiau didž. Lietuvos kunigaikščio būstinės. Suvalkų kraštas tada buvo beveik negyvenamas, apaugęs tankiais miškais (Wildnis), pro kuriuos į Prūsiją ėjo tik du keliai^2 ), o Lietuvai priklausančios rusų žemės — retai gyvenamos; taigi ir Vytauto dvarų juose buvo mažiau.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai