Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
9 teiginiai9 įrašai10 ryšių
Šaltiniai ir citatos
Visi 9 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–9 iš 9 teiginių
Po 1362 m. Mėlynųjų Vandenų mūšio Podolijoje įsigalėjo Algirdo giminaičiai Karijotai.
PDF 70
Tuo laiku tą sritį valdė trys broliai emirai. Bet jie buvo Algirdo prie Mėlynąją Vandeną sumušti (1362), o ją valdomos žemės atiteko Lietuvai. Nuo to laiko Podolijoj įsigalėjo Algirdo giminaičiai Karijotai, Gedimino sūnaus sūnūs.
Vytautas tuo metu paėmė Podoliją ir įgijo įtakos aukščiausiai Lenkijos valdžiai.
PDF 197
Kaip tik tuo laiku Vytautas paima ir Podoliją ir įgyja įtakos aukščiausiai Lenkijos valdžiai, kurios kancleris, Poznaniaus vyskupas Vaitiekus Jastrzembiec, buvo aiškiai jo reikalams atsidavęs^3 ). Pašauktas jis buvo į tą aukštą vietą ir apdovanotas Krokuvos katedra, sulaužant lenkų papročius ir tradicijas.
Po Torno taikos Jogaila davė Vytautui lėno teisėmis vakarinę Podolijos dalį su Kamieniecu.
PDF 198
Todėl nenuostabu, kad po Torno taikos įvyko dar labai įdomus faktas: kitą dieną, taikos susivažiavimui pasibaigus, Jogaila išsprendė lietuvių-lenką dėl Podolijos ginčą, kuris vargais buvo likviduotas 1403 m. Jogaila, neatsižvelgdamas gyvo lenkų nepasitenkinimo^1 ), davė Vytautui lėno teisėmis taip pat tos žemės vakarinę dalį su Kamieniecu, išstumdamas iš čia karūnos seniūną.
Lietuvos valstybės pietuose buvo plati Podolija, nusitęsusi link Juodosios jūros srities stepių.
PDF 304
Nuo Lenkijos pakraščio, nuo Prūsų ir Livonijos ordino sienų, šiaurės rytuose ji siekė Volgos aukštupių (Rževo). Pietuose ji apėmė plačią Podoliją, nusitęsusią link stepių Juodosios jūros srityje. Tokia plati valstybė negalėjo būti vienalytiška nei tautiniu, nei religiniu atžvilgiu.
Vytauto laikais Podolijoje buvo daug dvarų ir ūkio centrų, nes ši sritis buvo labiau apgyventa.
PDF 257
kunigaikščiui priklausančias žemes ir jų dvarus. Jo laikais tokių dvarų - ūkio centrų gausiai buvo pačioje Lietuvoje—Vilniaus, Trakų ir iš dalies Žemaičių žemėse, ir Volynijoje bei Podolijoje, nes tai buvo labiau apgyventos vietos; be to, Trakų ir Vilniaus žemės buvo taip pat arčiau didž. Lietuvos kunigaikščio būstinės.
Jadvyga anksčiau kėlė protesto balsą dėl Podolijos, rūpindamasi, kad jos auka nenueitų niekais.
PDF 179
1398 m. pirmą kartą pasigirdo iš Lenkijos protesto balsas prieš tokią Lietuvos su Lenkija santykių eigą. Tą balsą, kaip ir pirma dėl Podolijos, pakėlė Jadvyga, kuri rūpinosi, kad jos padaryta auka nenueitų niekais, ir ponų taryba, kuri sumanė visos unijos reikalą^1 ).
Vorsklos mūšyje žuvo Vytauto bičiulis Spytkas iš Melštyno, valdęs Podoliją.
PDF 185
Kaip žinoma, Vorsklos mūšy žuvo geras Vytauto prietelius Spytkas iš Melštyno, kuris valdė Podoliją. Šita žemė ir buvo pavesta valdyti Švitrigailai, pavojingiausiam Vytauto priešininkui, kuris, būdamas tikrasis Algirdo sūnus, turėjo pirmenybę į Lietuvos d. kunigaikščio sostą: Vytautas tos pirmenybės neturėjo, jis tik ją išsikovojo.
Vytautui teko ilgai kovoti dėl Podolijos, į kurią pretenzijas reiškė vengrai, totoriai ir lenkai.
PDF 70
Ilgai ir sunkiai teko Vytautui kovoti dėl Podolijos, į kurią be vengrą ir totorią, reiškė pretenziją ir lenkai. Algirdo laikais čia šeimininkavo totoriai.
Algirdo laikų Lietuvos valstybė pietuose apėmė plačią Podoliją, nusitęsusią link Juodosios jūros stepių.
PDF 304
Per vieną šimtą metų, prieš Algirdui užmerkiant akis, iš, palyginti, dar nedidelės Mindaugo valstybės buvo pasidariusi plati rytų Europos «imperija ». Nuo Lenkijos pakraščio, nuo Prūsų ir Livonijos ordino sienų, šiaurės rytuose ji siekė Volgos aukštupių (Rževo). Pietuose ji apėmė plačią Podoliją, nusitęsusią link stepių Juodosios jūros srityje.