Juo labiau, kad kartu su juo Žemaičių bajorai įteikė Vytauto dukters Sofijos (Maskvos kunigaikštienės) ir Jogailos dukters Jadvygos (Lenkų karalaitės) vardu protestą prieš Žemaičių krašto atidavimą Ordinui po jų tėvų mirties. Dėl pastarosios unijos buvo susitarta dideliame lietuvių ir lenkų suvažiavime Horodlėje, kur taip pat atvyko Vytautas, Jo gaila su žmona ir karalaite Jadvyga, Jogailos dukterim. Kadangi nei Vytautas, nei Jogaila neturėjo įpėdinių, todėl manoma, kad. Bet Ho rodlės unija šį klausimą, kaip žinom, nutyli; buvo tik pripažinta Lenkijos karalaitė Jogailos duktė Jadvyga ir jai padaryta išti kimybės priesaika: matyt, nenorėta tos teisės išplėsti ant tų Jogailos vaikų, kurie būtų kilę ne iš Piastų dinastijos.
Dėl pastarosios unijos buvo susitarta dideliame lietuvių ir lenkų suvažiavime Horodlėje, kur taip pat atvyko Vytautas, Jo gaila su žmona ir karalaite Jadvyga, Jogailos dukterim. Kadangi nei Vytautas, nei Jogaila neturėjo įpėdinių, todėl manoma, kad pirmiausia buvo aptartas lenkų susirinkime įpėdinystės klausi mas, kame ir Vytautas dalyvavęs. Čia buvo nutarta karalaitę Jadvygą, kuriai jau ir pirmiau Jedlne lenkų šlėkta buvo pada riusi ištikimybės priesaiką, pripažinti Lenkijos sosto įpėdine, o Vytautą jos globėju.
Svarbiausiuose lenkų reikaluose, kokie tik Lenkijoj kil\ndavo, pradedant nuo aukščiausių vietų užėmimo, net iki pa\ngrindinių reikalų, kai ėjo klausimas apie karalijos santvarką,\napie vyriausią valdžios kryptį, — Vytauto įtaka, prasidėjusi\nnuo tos valandos, kai jis buvo pašauktas būti karalaitės Jad\nvygos globėju, buvo tiek ryški, jog galima visur ją pastebėti.\nIš anų laikų lenkų karūnos kanceliarijos raštų matome, kad to\nmeto žymūs politikai: pakancleriai, vyskupai, senatoriai kreip\ndavosi į Vytautą svarbiausiais karūnos reikalais, prašydami pa\ntarimo, dažniausiai jo paramos.
Ordino pasiuntinys, žinoma, jo nepriėmė. Juo labiau, kad kartu su juo Žemaičių bajorai įteikė Vytauto dukters Sofijos (Maskvos kunigaikštienės) ir Jogailos dukters Jadvygos (Lenkų karalaitės) vardu protestą prieš Žemaičių krašto atidavimą Ordinui po jų tėvų mirties. Prie šio teisėtų įpėdinių veto pridėjo savo žodį ir Žemaičių bajorai, pasisaky dami neužleisią niekam savo krašto.
Jadvygai mirus lenkai, nenorėdami, kad unija būtų nu traukta, Jogailai pažadėjo, jog Lenkijos sostą turės teisę užimti jo vaikai, neatsižvelgiant iš kurios jie būtų žmonos. Bet Ho rodlės unija šį klausimą, kaip žinom, nutyli; buvo tik pripažinta Lenkijos karalaitė Jogailos duktė Jadvyga ir jai padaryta išti kimybės priesaika: matyt, nenorėta tos teisės išplėsti ant tų Jogailos vaikų, kurie būtų kilę ne iš Piastų dinastijos. 1417 m.
Svarbiausiuose lenkų reikaluose, kokie tik Lenkijoj kil\ndavo, pradedant nuo aukščiausių vietų užėmimo, net iki pa\ngrindinių reikalų, kai ėjo klausimas apie karalijos santvarką,\napie vyriausią valdžios kryptį, — Vytauto įtaka, prasidėjusi\nnuo tos valandos, kai jis buvo pašauktas būti karalaitės Jad\nvygos globėju, buvo tiek ryški, jog galima visur ją pastebėti.\nIš anų laikų lenkų karūnos kanceliarijos raštų matome, kad to\nmeto žymūs politikai: pakancleriai, vyskupai, senatoriai kreip\ndavosi į Vytautą svarbiausiais karūnos reikalais, prašydami pa\ntarimo, dažniausiai jo paramos.