Santrauka
Vilniaus miestiečių luomas aprašomas kaip vėlai, XIV a., susiformavusi nevienalytė miesto bendruomenė, kurią sudarė nelaisvieji, svetimšaliai amatininkai, pirkliai ir valdovui ar didikams priklausę žmonės. Jo padėtis kito per prekybos privilegijas, Magdeburgo teisės taikymą, dalyvavimą krašto reprezentacijose, miesto gynybos pareigas ir XVI a. privilegijas.
Pavadinimai šaltiniuose
- Lietuvos miestiečių luomas
- Vilniaus miestiečiai
- Vilniaus gyventojai
- miestiečių luomas
- Vilniaus miesto piliečių bendrija
Laikotarpis ir datos
- laikotarpis: XIV-XVI a. Vilniaus miesto bendruomenės raida
- datos: XIV a.; 1424 m.; 1564 m.; 1569 m.
- periodas: viduramziai
- amziai: XIV, XV, XVI
Kas tai
Vilniaus miesto socialinė ir politinė bendruomenė, apimanti miestiečius, pirklius, amatininkus ir miesto teisių naudotojus.
Sudėtis ir vaidmuo
- tipas: miesto socialinis luomas / bendruomenė
- laikotarpis: XIV-XVI a.
- nariai: miestiečiai, pirkliai, amatininkai, miesto gyventojai, piliečių bendrija
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Balińskio vertinimu, Lietuvos miestiečių luomas vėlavo kartu su civilizacijos raida ir formavosi tik XIV amžiuje. |
| t-002 Balińskis Vilniaus miestiečių luomą kildino iš nelaisvųjų, svetimšalių kolonistų ir bajorų arba kunigaikščių tarnų grupių. |
| t-003 Vokietijos, Rusios ir Livonijos amatininkai bei pirkliai tapo turtingiausiu Vilniaus gyventojų sluoksniu. |
| t-004 Algirdo laikais Vilniaus miestiečiai gavo privilegiją laisvai prekiauti visoje Lietuvos valstybėje nemokėdami muito. |
| t-005 Vilniaus miestiečiai turėjo privilegiją laisvai prekiauti Lietuvos valstybėje nemokėdami muitų. |
| t-006 Vilniaus pilininkas ir miestiečiai palaikė Jogailą prieš Kęstutį ir perdavė jam Žemutinę bei Aukštutinę pilis. |
| t-007 Karai ir dažnas karinės valdžios kišimasis silpnino Vilniaus miestiečiams suteiktų Magdeburgo teisių poveikį. |
| t-008 Vilniaus miestiečių luomui priklausė narystė Lietuvos suvažiavimuose arba seimuose. |
| t-009 1424 m. Vytauto privilegijos atleido Vilniaus miestiečius nuo įvairių duoklių, bet jų naudą gavo Romos katalikai. |
| t-010 Vilniaus miestiečiai gaisro atveju privalėjo skubėti prie ugnies, o miesto gynybai turėti šarvus, muškietą ir ragotinę. |
| t-011 Vilniaus miestiečių saugumui ir gausėjimui bajorams buvo uždrausta iškelti iš miesto pavaldinius, kurie ten ramiai pragyveno šešerius metus. |
| t-012 Miesto taryba negalėjo įvesti naujų mokesčių be miestiečių leidimo. |
| t-013 1569 m. Vilniaus pasiuntiniai Liublino unijos seime pasirašė susivienijimo dekretą kartu su kitais LDK delegatais. |
| t-014 1564 m. Žygimantas Augustas atribojo Vilniaus miestiečius nuo Antrojo Statuto galios ir suteikė daugiau bylinėjimosi laisvės pagal Magdeburgo teisę. |
| t-015 Vilniaus burmistrai, tarybos nariai ir miestiečiai skundė vaitą dėl Magdeburgo teisės nesilaikymo ir privilegijų pažeidimų. |
| t-016 Gaisro atveju kiekvienas Vilniaus miestietis privalėjo skubėti prie ugnies, o burmistrai turėjo vadovauti gesinimui. |
| t-017 Miestiečių luomas, dviejų paskutinių Jogailaičių iškeltas iki tikrų piliečių, valdant Steponui Batorui turėjo stiprų globėją. |
| t-018 Kazimieras dar būdamas didžiuoju kunigaikščiu atleido Vilniaus miestiečius nuo muito mokesčio visoje Lietuvoje. |
| t-019 Vilniaus namų statyba teikė miestiečiams naudingos veiklos ir prisidėjo prie jų turtėjimo. |
| t-020 1569 m. liepos 1 d. Liublino seime Vilniaus pasiuntiniai kartu su kitais LDK delegatais pasirašė susivienijimo dekretą. |
| t-021 Balińskis Liublino seimo ir 1564 m. sprendimus laikė aukščiausia Vilniaus ir Lietuvos miestiečių luomo teisių riba. |
| t-022 Magdeburgo teisės ir iš Lenkijos miestų perimtos laisvės Vilniaus miestiečių luomui suteikė aukštesnę visuomeninę padėtį. |
| t-023 1505 m. karalius atleido Vilniaus gyventojus nuo karo tarnybos vieneriems metams, kad jie apjuostų miestą mūro siena. |
| t-024 Vilniaus miestiečiai, palaikę Jogailą prieš Kęstutį, naktį sumušė Kęstučio įgulą ir perdavė Jogailai Žemutinę bei Aukštutinę pilis. |
| t-025 1506 m. totorių pabūgę Vilniaus miestiečiai, remiami vyskupo Vaitiekaus Taboro, apjuosė miestą mūro pylimu. |
| t-026 Vilniaus miestiečių luomas turėjo nustatytą vietą Lietuvos seimuose ir dalyvavo krašto reprezentacijose. |
| t-027 Silpno charakterio karalius nepajėgė pasipriešinti turčių vyravimui ir suteikti daugiau laisvės Vilniaus miestiečių luomui. |
| t-028 1451 m. Kazimieras atleido Magdeburgo teisei paklususius Vilniaus miestiečius nuo pastočių davimo. |
| t-029 Vilniaus gyventojai įvertino, kad gaisras didžiajam kunigaikščiui padarė iki 60 tūkstančių sidabro luitų žalą. |
| t-030 Nuolatiniai karai ir mokesčiai nuskurdino Vilniaus miestiečius, todėl jie nebegalėjo prekiauti su svetimšaliais. |
| t-031 Iki Gedimino Vilniaus būsimo miesto užuomazgą sudarė palei Vilnią gyvenę lietuviai, vaidilos ir jų svitos žmonės. |
| t-032 Vilniaus miestiečių luomas negalėjo išsiderėti daugiau laisvių, nes stokojo palankaus meto ir politinių sąlygų. |
| t-033 Žygimantas rugsėjo 23 d. suteikė Vilniaus miestiečiams teisę prekiauti ir be muitų gabenti prekes Lietuvos žemėse. |
| t-034 1568 m. birželio 15 d. Gardino seimo sprendimas apsaugojo Vilniaus miestiečius nuo dvariškių ir pasiuntinių apgyvendinimo be miesto tarybos leidimo. |
| t-035 Magdeburgo teisės Vilniaus miestiečiams buvo menkai paveikios dėl karų, baimės ir karinės valdžios kišimosi į miesto valdymą. |
| t-036 Numanu, kad Magdeburgo tei sės, karaliaus suteiktos miestui, buvo ne itin paveikios ne tik dėl to, kad dar taip neseniai pakilę iš barbarybės miestiečiai prie jų buvo dar nepripratę, bet ir dėl nuolatinės baimės bei su maišties per tuos žiaurius karus ir. |
Ryšiai
- Vilniaus miestiečių luomas prekiavo su Lietuva
- Vilniaus miestiečių luomas rėmė Jogaila (kunigaikštis, XIV–XV a.)