Vilniaus miestiečių luomas – LT KB

Santrauka

Vilniaus miestiečių luomas aprašomas kaip vėlai, XIV a., susiformavusi nevienalytė miesto bendruomenė, kurią sudarė nelaisvieji, svetimšaliai amatininkai, pirkliai ir valdovui ar didikams priklausę žmonės. Jo padėtis kito per prekybos privilegijas, Magdeburgo teisės taikymą, dalyvavimą krašto reprezentacijose, miesto gynybos pareigas ir XVI a. privilegijas.

Pavadinimai šaltiniuose

Lietuvos miestiečių luomas
Vilniaus miestiečiai
Vilniaus gyventojai
miestiečių luomas
Vilniaus miesto piliečių bendrija

Laikotarpis ir datos

laikotarpis: XIV-XVI a. Vilniaus miesto bendruomenės raida
datos: XIV a.; 1424 m.; 1564 m.; 1569 m.
periodas: viduramziai
amziai: XIV, XV, XVI

Kas tai

Vilniaus miesto socialinė ir politinė bendruomenė, apimanti miestiečius, pirklius, amatininkus ir miesto teisių naudotojus.

Sudėtis ir vaidmuo

tipas: miesto socialinis luomas / bendruomenė
laikotarpis: XIV-XVI a.
nariai: miestiečiai, pirkliai, amatininkai, miesto gyventojai, piliečių bendrija

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Lietuvos miestiečių luomas, kaip ir šalies civilizacijos raida, vėlavo ir formavosi tik XIV amžiuje.		c-001
t-002 Miestiečių luomas susikūrė iš nelaisvųjų, svetimšalių kolonistų ir bajorų arba kunigaikščių tarnų grupių.		c-001
t-004 Vokietijos, Rusios ir Livonijos amatininkai bei pirkliai tapo turtingiausiu Vilniaus gyventojų sluoksniu.		c-003
t-005 Algirdo laikais Vilniuje vyko laisvi prekių mainai tarp Naugardo, Pskovo, Rygos ir Maskvos pirklių.		c-004
t-006 Vilniaus miestiečiai turėjo privilegiją laisvai prekiauti Lietuvos valstybėje nemokėdami muitų.		c-004
t-007 Vilniaus pilininkas ir miestiečiai palaikė Jogailą prieš Kęstutį ir perdavė jam Žemutinę bei Aukštutinę pilis.		c-005
t-008 Karai ir karinės valdžios kišimasis ribojo Magdeburgo teisių poveikį Vilniuje.		c-006
t-009 Vilniaus miestiečių luomui priklausė narystė krašto suvažiavimuose, arba Lietuvos seimuose.		c-007
t-010 1424 m. Vytauto privilegijos atleido Vilniaus miestiečius nuo įvairių duoklių, bet jų naudą gavo Romos katalikai.		c-008
t-011 Vilniaus miestiečiai gaisro atveju privalėjo skubėti prie ugnies, o miesto gynybai turėti šarvus, muškietą ir ragotinę.		c-009
t-012 Bajorams buvo uždrausta iškelti iš miesto pavaldinius, kurie Vilniuje ramiai pragyveno šešerius metus.		c-010
t-013 Miesto taryba negalėjo įvesti naujų mokesčių be miestiečių leidimo.		c-010
t-014 1569 m. Vilniaus pasiuntiniai Liublino unijos seime pasirašė susivienijimo dekretą kartu su kitais LDK delegatais.		c-011
t-015 1564 m. Žygimantas Augustas atribojo Vilniaus miestiečius nuo Antrojo Statuto galios ir suteikė daugiau laisvės bylinėtis pagal Magdeburgo teisę.		c-011

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Miestiečių luomo susidarymas ir ribotas svoris.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Lietuvos miestiečių luomo istorijoje šit kas pastebima: pir ma, kad jis vėlavo, kaip ir bendra šalies civilizacijos raida, juk tai vyko tik XIV amžiuje. Antra, kad susikūrė iš trijų skirtingų bendruomenės klasių, tai yra: nelaisvųjų, dirbusių žemę, susi spietusių apie pilį; svetimšalių kolonistų, kurie beveik visi bu vo amatininkai; ir iš bajorų arba kunigaikščių tarnų, kurie už nuopelnus gaudavo namus ir sklypus su skirtingomis teisėmis į juos. Trečia, kad, išskyrus laikiną sėkmę valdant Žygimantui, nepaisant visų privilegijų, šis luomas niekados neįgijo nei dide lių turtų, nei ypatingo svorio.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Amatininkų, pirklių ir kitų gyventojų vaidmuo ankstyvame Vilniuje.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Žinodami gausią globą ir ypatingas privilegijas, o krikščio nys - garantuotą tikėjimo laisvę, atvyko nemažai amatinin kų iš Vokietijos - Saksonijos, Silezijos, Liubeko ir kitų Han zos miestų, ir kartu su Rusios bei Livonijos pirkliais jie pasidarė turtingiausias Vilniaus gyventojų sluoksnis. Savo ruožtu lietuvių didikai ir kunigaikščio giminės, gyvenę Ge dimino dvare, statydinosi ties pilimi medinius savo rūmus, o aplink kurdino savo valdinius. Netgi minoritai*, gausėjant prozelitams įgydami vis didesnę įtaką ir reikšmę, irgi plėtė savo gyvenvietes prie pilies. Pagaliau nemažai įvairių tenykš čių, manydami apsisaugosią nuo kryžiuočių, ieškojo prie globsčio prie Vilniaus pilies.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Algirdo laikų prekyba ir miestiečių muitų privilegija.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Nepaisant tų smūgių, kuriuos patyrė Vilnius, prekyba, plitusi Lietuvoje Algirdo galios ir rūpesčio dėka, sostinę da rė gyvą. Jo laikais jau būdavo saugu visuose kraštuose, ku riuos jis valdė, Vilniuje vykdavo laisvi prekių mainai tarp Naugardo, Pskovo, Rygos ir Maskvos pirklių. Vilniaus miestiečiai, gavę svarbią privilegiją laisvai prekiauti viso je Lietuvos valstybėje, nemokėdami muito mokesčių, pradė jo lankytis tolimose provincijose, kur artimiau susipažino su krikščioniškąja kultūra26.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Vilniaus miestiečių dalyvavimas Jogailos ir Kęstučio konflikto epizode.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

I KNYGA Vilniaus pilininkas, ir miestiečiai, labiau linkę palaikyti Jo gailą negu jo dėdę, naktį staiga sumušę Kęstučio įgulą, abi pilis, Žemutinę ir Aukštutinę, atidavė į Jogailos rankas33. Tas Vilniaus gyventojų palankumas didžia dalimi nulėmė eigą kovos, kai Vytautas jau neįstengė pasipriešinti Jogailai: mat pralaimėjęs mūšį, praradęs netoli Vilniaus tūkstantį žmo nių, turėjo slėptis Trakų pilyje34. Ir šią pilį Jogaila būtų leng vai užėmęs, jeigu Kęstutis su stipriais pulkais iš Žemaitijos į pagalbą sūnui pagaliau nebūtų atvykęs.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Magdeburgo teisių poveikio ribotumas karų sąlygomis.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Laikas nutrynė pėdsa kus raštuose: nežinia, kokių pokyčių miesto valdyme būta ir kokių dar laisvių duota gyventojams tuo laikotarpiu, po pir mųjų Magdeburgo teisių suteikimo. Vien tik Vytauto privilegi jos Rygos, vokiečių ir rusų pirkliams, liudijančios, kaip uoliai tas monarchas globojo prekybą savo sostinėje ir visoje šalyje, išsilaikė iki mūsų dienų; tačiau, regis, kad miesto padėtis jo ad ministravimo atžvilgiu nedaug tesiskyrė nuo tos, kokią paliko Vladislovas Jogaila, kai po krikščionybės įvedimo krašto val dymą buvo pavedęs Skirgailai. Numanu, kad Magdeburgo tei sės, karaliaus suteiktos miestui, buvo ne itin paveikios ne tik dėl to, kad dar taip neseniai pakilę iš barbarybės miestiečiai prie jų buvo dar nepripratę, bet ir dėl nuolatinės baimės bei su maišties per tuos žiaurius karus ir dažną karinės valdžios kiši mąsi į municipalinius valdymo reikalus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Vilniaus miestiečių luomui priklausė narystė krašto suvažiavimuose, arba Lietuvos seimuose.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Lietuvos valstybėje tik vienas [Vilnius], kol kas valdomas pa gal vokiečių teisės normas, regis, po Didžiojo Naugardo la biausiai prekybinis miestas, jau turėjo nustatytą vietą krašto reprezentacijose, ir nuo tų laikų sostinės miestiečių luomui priklausė narystė suvažiavimuose, arba Lietuvos seimuose78. Vytauto ir Mazovijos kunigaikščių iš vienos pusės ir kryžiuočių magist ro Pauliaus Rusdorfo ir jo Ordino iš kitos pusės. Duota kariuomenės sto vykloje prie Osos upės, netoli Mel no ežero, tarp Radzino ir Rogoznos pilių, Šv.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Vytauto privilegijos ir jų konfesinė riba.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Vilnius, taip susiklosčius politiniams įvykiams, o labiausiai dėl pernelyg didelės galios monarcho, kurio sostinė buvo, ėmė iš tiesų lygiuotis į didesniuosius anų laikų miestus ir pelnė deramą pripažinimą. Vytautas Vilniui suteikė (1424 metais) tam tikrų privilegijų, kurių galia miestiečiai buvo atleidžiami nuo įvairių duoklių, tačiau tais laikais jau ėmęs stiprėti nepa kantumas kitatikiams lėmė, kad ta geradarybe vien tik Ro mos katalikų tikėjimą išpažįstantys naudojosi80. Šiaip ar taip, bet jokio persekiojimo miesto gyventojai dėl šito niekada ne buvo patyrę.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: Vilniaus miestiečiai gaisro atveju privalėjo skubėti prie ugnies, o miesto gynybai turėti šarvus, muškietą ir ragotinę.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS bei rūpestingos globos paminklas, rotušėje buvo apsaugotas nuo bet kokio pakenkimo2. Gaisro atveju kiekvienas miestie tis privalėjo skubėti prie ugnies, o burmistrai - vadovauti ge sinimui. Atrodo, kad kiekvienas jų miestui ginti privalėjo tu rėti šarvus, muškietą ir ragotinę, o miesto taryba - stebėti, kad bendromis lėšomis išlaikomos patrankos ir arkebuzos bū tų gerai prižiūrimos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: Miestiečių saugumo ir mokesčių apsaugos teiginiai.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kad Vilniaus gyventojai būtų saugesni ir jų daugėtų, jis griežtai uždraudė bajorams iškelti iš miesto tuos pavaldinius, kurie buvo ten ramiai pragyve nę šešerius metus4. Jis nepamiršo ir miesto pajamų, paja mos augo ir buvo geriau tvarkomos. Tačiau miesto tary ba, be tų pačių miestiečių leidimo, negalėjo įvesti jokių naujų mokesčių5.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-011

Santrauka: Liublino unijos laikotarpio politinės teisės vertinimas.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

IV KNYGA Vilnius ir pasinaudojo savo prerogatyva abiejų tautų Unijos seime, vykusiame Liubline, ir sostinės Vilniaus pasiuntiniai bur mistrai Francas Dumikas, Teodoras Jackovičius ir raštininkas Jeronimas Opachovskis kartu su kitais Didžiosios kunigaikš tystės delegatais 1569 metų liepos 1-ą dieną pasirašė šlovingąjį susivienijimo dekretą, Lietuvos paskelbtą Lenkijos pasiunti niams. Čia paminėti įstatymai gali būti laikomi galutiniu išsi vadavimu arba veikiau aukščiausia teisių veikimo riba, kurią pasiekė miestiečių luomas Vilniuje ir visoje Lietuvoje. Kai dar 1564 metais Bełsko seime Žygimantas Augustas tvirtino Lietuvai Antrąjį Statutą, atsimindamas naudą, ku rią miestai teikė kraštui, ir rūpindamasis Vilniaus gerove, atsižvelgdamas į gautus Vilniaus miesto burmistrų prašy mus, atskiru liepos 7 d. sprendimu, jis visus miestiečius at ribojo nuo Statuto galios, šitaip suteikdamas jiems daugiau bylinėjimosi teismuose laisvės pagal Magdeburgo teisę, kaip savo metu darė ir Žygimantas Senasis, paskelbdamas Pir mąjį Statutą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

Ryšiai

Susiję objektai