Vilniaus miestiečių luomas

PDF 25

Lietuvos miestiečių luomo istorijoje šit kas pastebima: pir­ ma, kad jis vėlavo, kaip ir bendra šalies civilizacijos raida, juk tai vyko tik XIV amžiuje. Antra, kad susikūrė iš trijų skirtingų bendruomenės klasių, tai yra: nelaisvųjų, dirbusių žemę, susi­ spietusių apie pilį; svetimšalių kolonistų, kurie beveik visi bu­ vo amatininkai; ir iš bajorų arba kunigaikščių tarnų, kurie už nuopelnus gaudavo namus ir sklypus su skirtingomis teisėmis į juos. Trečia, kad, išskyrus laikiną sėkmę valdant Žygimantui, nepaisant visų privilegijų, šis luomas niekados neįgijo nei dide­ lių turtų, nei ypatingo svorio.

PDF 25

Lietuvos miestiečių luomo istorijoje šit kas pastebima: pir­ ma, kad jis vėlavo, kaip ir bendra šalies civilizacijos raida, juk tai vyko tik XIV amžiuje. Antra, kad susikūrė iš trijų skirtingų bendruomenės klasių, tai yra: nelaisvųjų, dirbusių žemę, susi­ spietusių apie pilį; svetimšalių kolonistų, kurie beveik visi bu­ vo amatininkai; ir iš bajorų arba kunigaikščių tarnų, kurie už nuopelnus gaudavo namus ir sklypus su skirtingomis teisėmis į juos. Trečia, kad, išskyrus laikiną sėkmę valdant Žygimantui, nepaisant visų privilegijų, šis luomas niekados neįgijo nei dide­ lių turtų, nei ypatingo svorio.

PDF 39

Žinodami gausią globą ir ypatingas privilegijas, o krikščio­ nys - garantuotą tikėjimo laisvę, atvyko nemažai amatinin­ kų iš Vokietijos - Saksonijos, Silezijos, Liubeko ir kitų Han­ zos miestų, ir kartu su Rusios bei Livonijos pirkliais jie pasidarė turtingiausias Vilniaus gyventojų sluoksnis. Savo ruožtu lietuvių didikai ir kunigaikščio giminės, gyvenę Ge­ dimino dvare, statydinosi ties pilimi medinius savo rūmus, o aplink kurdino savo valdinius. Netgi minoritai*, gausėjant prozelitams įgydami vis didesnę įtaką ir reikšmę, irgi plėtė savo gyvenvietes prie pilies. Pagaliau nemažai įvairių tenykš­ čių, manydami apsisaugosią nuo kryžiuočių, ieškojo prie­ globsčio prie Vilniaus pilies.

PDF 48

Nepaisant tų smūgių, kuriuos patyrė Vilnius, prekyba, plitusi Lietuvoje Algirdo galios ir rūpesčio dėka, sostinę da­ rė gyvą. Jo laikais jau būdavo saugu visuose kraštuose, ku­ riuos jis valdė, Vilniuje vykdavo laisvi prekių mainai tarp Naugardo, Pskovo, Rygos ir Maskvos pirklių. Vilniaus miestiečiai, gavę svarbią privilegiją laisvai prekiauti viso­ je Lietuvos valstybėje, nemokėdami muito mokesčių, pradė­ jo lankytis tolimose provincijose, kur artimiau susipažino su krikščioniškąja kultūra26.

PDF 48

Nepaisant tų smūgių, kuriuos patyrė Vilnius, prekyba, plitusi Lietuvoje Algirdo galios ir rūpesčio dėka, sostinę da­ rė gyvą. Jo laikais jau būdavo saugu visuose kraštuose, ku­ riuos jis valdė, Vilniuje vykdavo laisvi prekių mainai tarp Naugardo, Pskovo, Rygos ir Maskvos pirklių. Vilniaus miestiečiai, gavę svarbią privilegiją laisvai prekiauti viso­ je Lietuvos valstybėje, nemokėdami muito mokesčių, pradė­ jo lankytis tolimose provincijose, kur artimiau susipažino su krikščioniškąja kultūra26.

PDF 53

I KNYGA Vilniaus pilininkas, ir miestiečiai, labiau linkę palaikyti Jo­ gailą negu jo dėdę, naktį staiga sumušę Kęstučio įgulą, abi pilis, Žemutinę ir Aukštutinę, atidavė į Jogailos rankas33. Tas Vilniaus gyventojų palankumas didžia dalimi nulėmė eigą kovos, kai Vytautas jau neįstengė pasipriešinti Jogailai: mat pralaimėjęs mūšį, praradęs netoli Vilniaus tūkstantį žmo­ nių, turėjo slėptis Trakų pilyje34. Ir šią pilį Jogaila būtų leng­ vai užėmęs, jeigu Kęstutis su stipriais pulkais iš Žemaitijos į pagalbą sūnui pagaliau nebūtų atvykęs.

PDF 155

Laikas nutrynė pėdsa­ kus raštuose: nežinia, kokių pokyčių miesto valdyme būta ir kokių dar laisvių duota gyventojams tuo laikotarpiu, po pir­ mųjų Magdeburgo teisių suteikimo. Vien tik Vytauto privilegi­ jos Rygos, vokiečių ir rusų pirkliams, liudijančios, kaip uoliai tas monarchas globojo prekybą savo sostinėje ir visoje šalyje, išsilaikė iki mūsų dienų; tačiau, regis, kad miesto padėtis jo ad­ ministravimo atžvilgiu nedaug tesiskyrė nuo tos, kokią paliko Vladislovas Jogaila, kai po krikščionybės įvedimo krašto val­ dymą buvo pavedęs Skirgailai. Numanu, kad Magdeburgo tei­ sės, karaliaus suteiktos miestui, buvo ne itin paveikios ne tik dėl to, kad dar taip neseniai pakilę iš barbarybės miestiečiai prie jų buvo dar nepripratę, bet ir dėl nuolatinės baimės bei su­ maišties per tuos žiaurius karus ir dažną karinės valdžios kiši­ mąsi į municipalinius valdymo reikalus.

PDF 168

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Lietuvos valstybėje tik vienas [Vilnius], kol kas valdomas pa­ gal vokiečių teisės normas, regis, po Didžiojo Naugardo la­ biausiai prekybinis miestas, jau turėjo nustatytą vietą krašto reprezentacijose, ir nuo tų laikų sostinės miestiečių luomui priklausė narystė suvažiavimuose, arba Lietuvos seimuose78. Vytauto ir Mazovijos kunigaikščių iš vienos pusės ir kryžiuočių magist­ ro Pauliaus Rusdorfo ir jo Ordino iš kitos pusės. Duota kariuomenės sto­ vykloje prie Osos upės, netoli Mel­ no ežero, tarp Radzino ir Rogoznos pilių, Šv.

PDF 170

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Vilnius, taip susiklosčius politiniams įvykiams, o labiausiai dėl pernelyg didelės galios monarcho, kurio sostinė buvo, ėmė iš tiesų lygiuotis į didesniuosius anų laikų miestus ir pelnė deramą pripažinimą. Vytautas Vilniui suteikė (1424 metais) tam tikrų privilegijų, kurių galia miestiečiai buvo atleidžiami nuo įvairių duoklių, tačiau tais laikais jau ėmęs stiprėti nepa­ kantumas kitatikiams lėmė, kad ta geradarybe vien tik Ro­ mos katalikų tikėjimą išpažįstantys naudojosi80. Šiaip ar taip, bet jokio persekiojimo miesto gyventojai dėl šito niekada ne­ buvo patyrę.

PDF 275-276

259 ## Puslapis 276 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS bei rūpestingos globos paminklas, rotušėje buvo apsaugotas nuo bet kokio pakenkimo2. Gaisro atveju kiekvienas miestie­ tis privalėjo skubėti prie ugnies, o burmistrai - vadovauti ge­ sinimui. Atrodo, kad kiekvienas jų miestui ginti privalėjo tu­ rėti šarvus, muškietą ir ragotinę, o miesto taryba - stebėti, kad bendromis lėšomis išlaikomos patrankos ir arkebuzos bū­ tų gerai prižiūrimos.

PDF 277

Kad Vilniaus gyventojai būtų saugesni ir jų daugėtų, jis griežtai uždraudė bajorams iškelti iš miesto tuos pavaldinius, kurie buvo ten ramiai pragyve­ nę šešerius metus4. Jis nepamiršo ir miesto pajamų, paja­ mos augo ir buvo geriau tvarkomos. Tačiau miesto tary­ ba, be tų pačių miestiečių leidimo, negalėjo įvesti jokių naujų mokesčių5.

PDF 277

Kad Vilniaus gyventojai būtų saugesni ir jų daugėtų, jis griežtai uždraudė bajorams iškelti iš miesto tuos pavaldinius, kurie buvo ten ramiai pragyve­ nę šešerius metus4. Jis nepamiršo ir miesto pajamų, paja­ mos augo ir buvo geriau tvarkomos. Tačiau miesto tary­ ba, be tų pačių miestiečių leidimo, negalėjo įvesti jokių naujų mokesčių5.

PDF 296-297

Iš kur jis atsiradęs, tai gal vėliau daugiau paaiškės. 40 Dar prieš kelerius metus, nes jau 1563 metais Vilniaus burmistrai - Lukas Opachovskis ir Zenonas Zažeckis - atstovavo Lietuvos Didžiosios Kuni­ gaikštystės miestams Karalystės sei­ me Varšuvoje ir yra paminėti to pa- 280 ## Puslapis 297 IV KNYGA Vilnius ir pasinaudojo savo prerogatyva abiejų tautų Unijos seime, vykusiame Liubline, ir sostinės Vilniaus pasiuntiniai bur­ mistrai Francas Dumikas, Teodoras Jackovičius ir raštininkas Jeronimas Opachovskis kartu su kitais Didžiosios kunigaikš­ tystės delegatais 1569 metų liepos 1-ą dieną pasirašė šlovingąjį susivienijimo dekretą, Lietuvos paskelbtą Lenkijos pasiunti­ niams. Čia paminėti įstatymai gali būti laikomi galutiniu išsi­ vadavimu arba veikiau aukščiausia teisių veikimo riba, kurią pasiekė miestiečių luomas Vilniuje ir visoje Lietuvoje.

PDF 297

Čia paminėti įstatymai gali būti laikomi galutiniu išsi­\nvadavimu arba veikiau aukščiausia teisių veikimo riba, kurią \npasiekė miestiečių luomas Vilniuje ir visoje Lietuvoje.\nKai dar 1564 metais Bełsko seime Žygimantas Augustas \ntvirtino Lietuvai Antrąjį Statutą, atsimindamas naudą, ku­\nrią miestai teikė kraštui, ir rūpindamasis Vilniaus gerove, \natsižvelgdamas į gautus Vilniaus miesto burmistrų prašy­\nmus, atskiru liepos 7 d. sprendimu, jis visus miestiečius at­\nribojo nuo Statuto galios, šitaip suteikdamas jiems daugiau \nbylinėjimosi teismuose laisvės pagal Magdeburgo teisę, kaip \nsavo metu darė ir Žygimantas Senasis, paskelbdamas Pir­\nmąjį Statutą.

PDF 318

Vilniaus vaitui............Kreipėsi į mus Vilniaus miesto burmistrai ir tarybos nariai ir visi miestiečiai, skųsdamiesi esą labai varginami dėl to, kad nesilaikai jų atžvilgiu Mag­ deburgo teisės ir labai juos vargini, ir esą daugelyje tų teisių punktų pažeidi jų privilegijas ir kad esą labiausiai dėl to viso griežtumo remiesi mūsų raštu, kurį mes anuo metu su mūsų rankos parašu tau į rankas įdavėme, kad jie tau visa­ me kame paklustų, o esą dėl to, kad susitaręs su kokiais nors vyresniaisiais kunigaikščiais ir ponais bajorais ir jiems da­ rai didelį spaudimą ir kad esą taip kalbi: kad noriu būti jūsų didžiausias priešas, kurio priešiškumą greitai iš manęs pa­ tirsite.

PDF 275-276

259 ## Puslapis 276 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS bei rūpestingos globos paminklas, rotušėje buvo apsaugotas nuo bet kokio pakenkimo2. Gaisro atveju kiekvienas miestie­ tis privalėjo skubėti prie ugnies, o burmistrai - vadovauti ge­ sinimui. Atrodo, kad kiekvienas jų miestui ginti privalėjo tu­ rėti šarvus, muškietą ir ragotinę, o miesto taryba - stebėti, kad bendromis lėšomis išlaikomos patrankos ir arkebuzos bū­ tų gerai prižiūrimos.

PDF 315

Bet jau tokia būna geni­\njaus įtaka menkesniems protams, kad dažnai net nenoro­\nmis lenkiasi jo narsumui, pakerėti pranašumo bei žavesio, \ngarbina ir vykdo didvyrio sumanymus, kurių iš paprasto \nžmogaus nenorėtų nei girdėti, nei žinoti. Miestiečių luomas, \ndviejų paskutiniųjų Jogailaičių paaukštintas iki tikrųjų pi­\nliečių ir stipriai palaikomas karaliaus Stepono, dabar jo as­\nmenyje neteko tokio globėjo, kokiu paskui netapo nė vienas \niš vėlesnių karalių; galiausiai pati tauta, atsibudusi iš pra­\ngaištingo letargo, tiesą sakant, per vėlai, nes jau pabaigoje, \npanoro ne tik pripažinti jam senąjį įžymumą, bet padaryti \ndar ir naujų, amžiui priderančių, laisvių dalyviu72.

PDF 240-241

miesto teisių D n b i n s k i o rinkinv-\n224\n\n## Puslapis 241\n\nIII KNYGA\ntoritetą, maždaug tuo laiku pagarsėjo vienas jų, vardu Jach­\nna Laurinavičius, pasižymėjęs išmintimi, turtais ir įtakingu- \nmu, o ir paties karaliaus didžiai gerbiamas31. Dar būdamas \ndidžiuoju kunigaikščiu, Kazimieras tais pačiais metais atlei­\ndo Vilniaus miestiečius nuo muito mokesčio visoje Lietuvo­\nje, o atskiru įsakymu jiems suteikė šią laisvę prekiaujant su \nČernigovu32. Tapęs karaliumi, jis tą pačią privilegiją pritaikė \nvisiems Vilniaus gyventojams, prekiaujantiems su Lenkija.

PDF 251-252

Kai kurie karaliaus potvarkiai dėl prekybos ir daugybės 48 Karalienė Elena mirė Vilniuje 1513 gavusi iš vyro, 1510 metais jai skyrė metais, palaidota graikų apeigų kop- dalį Švč. Trejybės vienuolyne Vilniu- lyčioje. Karalius Žygimantas Sena- je iki gyvos galvos. Metryki.Litew., sis, be nemenko kraičio, koki buvo XVTT, 300 235 ## Puslapis 252 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS namų statymas teikė naudingos veiklos Vilniaus gyvento­ jams, ir miestiečiai darėsi turtingesni. Daugelis jų garsėjo su­ manumu ir turtais, bet labiausiai buvo žinomas Onka Hrice- vičius, turtingas įvairių nuomos mokesčių rinkikas daugelyje Lietuvos miestų nuo Vilniaus iki Smolensko49.

PDF 296-297

Iš kur jis atsiradęs, tai gal vėliau daugiau paaiškės. 40 Dar prieš kelerius metus, nes jau 1563 metais Vilniaus burmistrai - Lukas Opachovskis ir Zenonas Zažeckis - atstovavo Lietuvos Didžiosios Kuni­ gaikštystės miestams Karalystės sei­ me Varšuvoje ir yra paminėti to pa- 280 ## Puslapis 297 IV KNYGA Vilnius ir pasinaudojo savo prerogatyva abiejų tautų Unijos seime, vykusiame Liubline, ir sostinės Vilniaus pasiuntiniai bur­ mistrai Francas Dumikas, Teodoras Jackovičius ir raštininkas Jeronimas Opachovskis kartu su kitais Didžiosios kunigaikš­ tystės delegatais 1569 metų liepos 1-ą dieną pasirašė šlovingąjį susivienijimo dekretą, Lietuvos paskelbtą Lenkijos pasiunti­ niams. Čia paminėti įstatymai gali būti laikomi galutiniu išsi­ vadavimu arba veikiau aukščiausia teisių veikimo riba, kurią pasiekė miestiečių luomas Vilniuje ir visoje Lietuvoje.

PDF 297

Čia paminėti įstatymai gali būti laikomi galutiniu išsi­\nvadavimu arba veikiau aukščiausia teisių veikimo riba, kurią \npasiekė miestiečių luomas Vilniuje ir visoje Lietuvoje.\nKai dar 1564 metais Bełsko seime Žygimantas Augustas \ntvirtino Lietuvai Antrąjį Statutą, atsimindamas naudą, ku­\nrią miestai teikė kraštui, ir rūpindamasis Vilniaus gerove, \natsižvelgdamas į gautus Vilniaus miesto burmistrų prašy­\nmus, atskiru liepos 7 d. sprendimu, jis visus miestiečius at­\nribojo nuo Statuto galios, šitaip suteikdamas jiems daugiau \nbylinėjimosi teismuose laisvės pagal Magdeburgo teisę, kaip \nsavo metu darė ir Žygimantas Senasis, paskelbdamas Pir­\nmąjį Statutą.

PDF 168-169

Dabar tik kai kuriuos miestus palyginsime su Vil­ niumi. — • - 152 ## Puslapis 169 Il KNYGA Iš Lenkijos miestų nusižiūrėtos laisvės, antra vertus, Magde­ burgo teisių savaiminė išdava lėmė tai, kad miestiečių luo­ mas užėmė aukštesnę visuomeninę padėtį negu nelaisvi kai­ mo žmonės; pagaliau Vilniaus, pralobusio per atsivėrusią galimybę prekiauti su Juodosios jūros uostais, klestėjimas Vy­ tautą įtikino leisti miestiečių luomui dalyvauti tautos pasitari­ muose79. Šit kodėl ilgas šio kunigaikščio viešpatavimas, ne­ paisant ir negandų, kokių patyrė, nepaisant ne kartą pasitaikiusio karinės valdžios kišimosi į municipalinius rei­ kalus, vis dėlto yra svarbi epocha Vilniaus istorijoje.

PDF 248

Totorių ant­ puoliai darėsi tokie akivaizdūs, jog net Vilniui galėjo grėsti pavojus. Tad 1505 metais, kai tie barbarai buvo mažumėlę aprimę, karalius savo sprendimu atleido Vilniaus gyvento­ jus nuo karo tarnybos vieneriems metams, su sąlyga, kad apsaugojimui nuo priešų, ypač pagonių, antpuolių, apjuostų miestą mūro siena, kiekvienas pagal jam priskirtą rajoną, o kas negalėtų mūrinės pastatyti, tegu tveria statinių tvorą. Šiuo sprendimu buvo nurodyta sienoje į miestą palikti tik­ tai penketą vartų: pirmuosius -Vilijos link, antruosius - prie kelio į Trakus, trečiuosius - palei Švč.

PDF 52-53

370-374. Re­\ngis, iš jo kilusi Hanulu giminė, kurių\n36\n\n## Puslapis 53\n\nI KNYGA\nVilniaus pilininkas, ir miestiečiai, labiau linkę palaikyti Jo­\ngailą negu jo dėdę, naktį staiga sumušę Kęstučio įgulą, abi \npilis, Žemutinę ir Aukštutinę, atidavė į Jogailos rankas33. Tas \nVilniaus gyventojų palankumas didžia dalimi nulėmė eigą \nkovos, kai Vytautas jau neįstengė pasipriešinti Jogailai: mat \npralaimėjęs mūšį, praradęs netoli Vilniaus tūkstantį žmo­\nnių, turėjo slėptis Trakų pilyje34.

PDF 248-249

Tačiau šis karaliaus nurodymas gal taip greitai ne­ būtų buvęs įgyvendintas, jeigu 1506 metais totoriai, nusiau­ bę Slucko ir Minsko apylinkes, nebūtų pradėję taikytis į Vilnių. Jų pabūgę miestiečiai, raginami ir remiami Vilniaus vyskupo Vaitiekaus Taboro, visą miestą apjuosė mūro py­ limu, išmetę medinius statinius. Atrodo, kad tais metais bu­ vo pataisytos ir Žemutinės pilies sienos, daugelyje vietų pa­ krypusios ir suskilusios, be to, išaugo panašūs ir erdvūs 232 ## Puslapis 249 III KNYGA mediniai rūmai, tikriausiai, skirti karaliaus ir Elenos bu­ veinei*.

PDF 167-168

IV Į1O. Foe- [Amžinosios vienybės ir santarvės dus perpetuae pacis unionis et concor- taikos sutartis tarp Lenkijos karaliaus dine inter Vladislaum Regem Poloniae Vladislovo ir Lietuvos kunigaikščio 151 ## Puslapis 168 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Lietuvos valstybėje tik vienas [Vilnius], kol kas valdomas pa­ gal vokiečių teisės normas, regis, po Didžiojo Naugardo la­ biausiai prekybinis miestas, jau turėjo nustatytą vietą krašto reprezentacijose, ir nuo tų laikų sostinės miestiečių luomui priklausė narystė suvažiavimuose, arba Lietuvos seimuose78. Vytauto ir Mazovijos kunigaikščių iš vienos pusės ir kryžiuočių magist­ ro Pauliaus Rusdorfo ir jo Ordino iš kitos pusės.

PDF 254

Nors Lietuvos sostinė ir gavo naudos susijusios su preky­ ba bei saugumu, bet akivaizdaus pagerėjimo valdant miestą nebuvo matyti. Stigo tvirtos municipalinių laisvių ir nuosta­ tų apsaugos nuo valdininkų ir šlėktų piktnaudžiavimo. Sil­ pno charakterio karalius negalėjo veiksmingai pasipriešinti turčių vyravimui ir duoti daugiau laisvės miestiečių luomui.

PDF 241

Sutartis, Vilniuje sudaryta su Pskovu, likusiu Kazimiero globoje, gerokai praplėtė prekybinius šio turtingo miesto santykius su Lietuvos sostinė33. Karalius už nuopelnus da­ lijo bajorams statydintis žemės sklypus, priklausančius Vil­ niaus piliai34 ir 1451 metais miestiečius, paklūstančius Mag­ deburgo teisei, atleido nuo pastočių davimo. Tokie Kazimiero potvarkiai tikrai pagerino ištuštėjusios sostinės padėtį ir plėtė miestą.

PDF 161

), kaip toji didelė nelaimė, ištikusi kitais metais žiemai bai­\ngiantis. Nuo ugnies, įsiliepsnojusios pilies kieme, kunigaikščio \narklidėse, kilo toks baisus gaisras, kad, be Žemutinės pilies ir \nKatedros, ištisai visas miestas sudegė. Didysis kunigaikštis ne­\nteko savo žirgų ir brangenybių, o žala, kurią per tai patyrė, \nkaip įkainojo patys Vilniaus gyventojai, siekė iki 60 tūkstan­\nčių sidabro luitų65 • .

PDF 237

Vasaliniai kunigaikščiai ir Lietuvos bajorai tapo ypa­ tingu jo neapykantos taikiniu, išžudyti juos visus aliai vie­ no buvo vienintelis jo tikslas, vos tik nustojo jautęs išorinių neramumų grėsmę. Net pirkliai negalėjo jaustis saugūs dėl jo nežaboto gobšumo, ir Vilnius ėmė vis labiau smukti. Į sostinę neatvykdavo jokių turtuolių, prekyba visai sumen­ ko, nes vokiečių ir rusų pirkliai, įbauginti laukinio Žygiman­ to neteisingumo, jau negalėjo Vytauto sostinėje tikėtis seno­ jo saugumo, o Vilniaus miestiečiai, nuskurdinti nuolatinių karų, išsekinti mokesčių, neturėjo jokių galimybių keistis pre­ kėmis su svetimšaliais.

PDF 38-39

Nesunku numanyti, koks buvo Vilniaus, kaip miesto, pradinis kūrimasis. Palei Vilnios upę esančios gyvenvietės senbuviai lietuviai, greta jų Perkūną garbinę vaidilos ir jų svitai priklausę žmonės - tokia tad būsimo miesto užuomaz­ ga dar iki Gedimino. Kai tas galingas valdovas įsakė ant kal­ no sumūryti pilį ir papėdėje pastatyti medinę tvirtovę, už­ 12 R a y n a 1 d u s Annal. Ecclesias. T. XV, ta]. Foigtas nurodo, kad šios Vilniu- 1323 m. N. 20, p. 256: Foedusque Vii- je pasirašytos sutarties nuorašą, iš nae hoc anno die dominico post evolu- lotynų kalbos išverstą į vokiečių, tum D . Michaeli sacrum diem compo- Rygos pasiuntiniai įteikė popiežiui situm est [Ir sutartis Vilniuje šiais įr kad jos nuorašas yra Slapt. Arch, metais sekmadienį po įvykusios Šv. n . 379. Mvkolo šventės dieną buvo sudary- 22 ## Puslapis 39 I KNYGA kardytą kuolų tvora, gausiai plūdo ir palei pilį kūrėsi nauji gyventojai - įvairių padermių ir įvairiais sumetimais. Lietu­ vos valdovas įsikurdino Žemutinės pilies teritorijoje, aplink įgyvendino savo dvariškius bei tarnus, žinoma, dar reikė­ tų pridurti ir nemažai paimtų į nelaisvę lenkų bei rusinu.

PDF 26

Nors ir greičiausiai pralobęs, tokios sostinės miestiečių luomas negalėjo, kitų Euro­ pos miestų pavyzdžiu, išsiderėti sau jokių laisvių, nes didesnę gyventojų dalį sudarė svetimšaliai atėjūnai ir krikščionys; apsup­ tas pagoniško nepalankumo, miestas savo jėgomis nieku gyvu negalėjo lygintis su aukščiausiojo Pono galia. Vėliau įvykiai ir permainos klostėsi labai netikėtai; Vilniaus miestiečių luomui tvir­ tėti nebuvo laiko. Didžiulė politinė permaina, atėjusi per Jogailą su Lietuvos krikštu ir sąjunga su Lenkija, vėliau greitas Lietuvos vasalų virtimas turtingiausia aristokratija - visa tai Vilniaus mies­ tiečiams nesuteikė nei progos, nei palankaus meto įgyti daugiau laisvių.

PDF 233

Šis teisingu­\nmas buvo Vilniui anksčiau negu kitiems miestams taikomas. \nTų pačių metų rugsėjo 23 dieną Žygimantas, protėvių pa­\npročiu, Vilniaus miestiečiams suteikė laisvę imtis prekybos \nir be muito mokesčio nuo kelių, tiltų ir visų perėjų gabenti \nprekes visoje Lietuvos žemėje: Lucke, Kaune, Minske, Bras­\ntoje, Naugarduke, Smolenske ir Podolėje. Vėliau, po ketu­\nrių dienų, Vilnius gavo jau užmirštų miesto Magdeburgo\n17\nApie tai didžiajam magistrui pra­\nneša komtūras iš Lealio, iš Rygos, \nlaiške, datuotame 1432 metų rugpjū­\nčio 19 d.

PDF 294-295

278 ## Puslapis 295 IV KNYGA pavedė bet kokia teise paklusti magistratui. O 1568 metų birželio 15 dieną Lietuvos seime Gardine iškilmingiausiu sprendimu apsaugojo miestiečius nuo engiančio užrašinėji- mo jų namuose apsigyventi dvariškiams, karaliaus valdi­ ninkams ir svetimšaliams pasiuntiniams, be miesto tarybos žinios ir leidimo. Tas pats Gardino seimas Vilniaus miesto gyventojams buvo labai įsimintinas dėl suteiktos privilegi­ jos, kurios galia kiekvienas miestietis, nepriekaištingai ėjęs vaito, tarybos nario ar šuolininko pareigas Vilniaus magist­ rate, su palikuonimis buvo visiems laikams pakeltas į bajo­ rų luomą ir įgijo teisę į visus pasaulietinius ir dvasinius ran­ gus.

PDF 155

Laikas nutrynė pėdsa­ kus raštuose: nežinia, kokių pokyčių miesto valdyme būta ir kokių dar laisvių duota gyventojams tuo laikotarpiu, po pir­ mųjų Magdeburgo teisių suteikimo. Vien tik Vytauto privilegi­ jos Rygos, vokiečių ir rusų pirkliams, liudijančios, kaip uoliai tas monarchas globojo prekybą savo sostinėje ir visoje šalyje, išsilaikė iki mūsų dienų; tačiau, regis, kad miesto padėtis jo ad­ ministravimo atžvilgiu nedaug tesiskyrė nuo tos, kokią paliko Vladislovas Jogaila, kai po krikščionybės įvedimo krašto val­ dymą buvo pavedęs Skirgailai. Numanu, kad Magdeburgo tei­ sės, karaliaus suteiktos miestui, buvo ne itin paveikios ne tik dėl to, kad dar taip neseniai pakilę iš barbarybės miestiečiai prie jų buvo dar nepripratę, bet ir dėl nuolatinės baimės bei su­ maišties per tuos žiaurius karus ir dažną karinės valdžios kiši­ mąsi į municipalinius valdymo reikalus.

PDF 155

Laikas nutrynė pėdsa­ kus raštuose: nežinia, kokių pokyčių miesto valdyme būta ir kokių dar laisvių duota gyventojams tuo laikotarpiu, po pir­ mųjų Magdeburgo teisių suteikimo. Vien tik Vytauto privilegi­ jos Rygos, vokiečių ir rusų pirkliams, liudijančios, kaip uoliai tas monarchas globojo prekybą savo sostinėje ir visoje šalyje, išsilaikė iki mūsų dienų; tačiau, regis, kad miesto padėtis jo ad­ ministravimo atžvilgiu nedaug tesiskyrė nuo tos, kokią paliko Vladislovas Jogaila, kai po krikščionybės įvedimo krašto val­ dymą buvo pavedęs Skirgailai. Numanu, kad Magdeburgo tei­ sės, karaliaus suteiktos miestui, buvo ne itin paveikios ne tik dėl to, kad dar taip neseniai pakilę iš barbarybės miestiečiai prie jų buvo dar nepripratę, bet ir dėl nuolatinės baimės bei su­ maišties per tuos žiaurius karus ir dažną karinės valdžios kiši­ mąsi į municipalinius valdymo reikalus.