1393 m. Jogaila ir Jadvyga nuvyko į Vilnių spręsti Vytauto ir Skirgailos smarkaus ginčo. 1388–1389 m. Algirdaitis dviem raštais prisiekė ištikimybę Jogailai, Jadvygai ir Karūnai. Liudviko Anjou duktė Jadvyga 1384 m. spalio 15 d. Krokuvoje buvo vainikuota Lenkijos „karaliumi“.
« Didžiojo ku\nnigaikščio » titulo Vytautas tada dar negavo^26 , ir formaliai tebuvo\nJogailos vietininkas, nors jau pačioje pradžioje elgėsi kaip didysis\nkunigaikštis. 1393 m. tarp jo ir Skirgailos vėl kilo smarkus ginčas,\nkuriam išspręsti Jogaila ir Jadvyga nuvyko į Vilnių.
Priimdamas lenkų sąlygas, Jogaila turėjo lotyniškai pasikrikštyti\nir vesti Liudviko Anjou dukterį Jadvygą, kuri jau 1384.X.15 d.\nKrokuvoje buvo vainikuota Lenkijos « karaliumi ».
Apie Grigalių X, popiežių, ir šventos Jadvygos, Lenkijos kunigaikštienės, kanoniza\n vimą\n\n 1272 viešpaties metais popiežiumi buvo Grigalius X. Jis kanonizavo šventą Jadvygą,\nLenkijos kunigaikštienę (Mart. p. 413, 414; Ptol. 23, 1).
Siekdamas santarvės, pats nesiėmė tarpininkauti, nenorėdamas sukelti abipu sės brolių neapykantos. Tarpininke patys kunigaikščiai pasirinko karalienę Jadvygą. K a ra lien ei tarpinin- Jos rūpesčiu, po ilgų žodinių kau ja n t, S k irgaila ir ginčų galop buvo susitarta V y ta u ta s su sita ik o šitokiomis sąlygomis.
Pasakiau „stebuklingu būdu“, kadangi apaš\ntališkosios sostinės didžiausios pastangos, tiekos šventųjų kan\nkinių triūsas ir kraujas, beveik du šimtus metų trukę vokiečių\nriterių karai negalėjo pasiekti to, ką pasiekė silpno žmogaus\npatrauklumas. Lenkijos karalienės Jadvygos ranka, paduota\nVladislovui, sugebėjo tai įgyvendinti per vieną dieną. Auto\nrius sumini karaliaus Vladislovo Jogailos pagyrimus, išvardija\njo brolius, kalba apie triumfuojančią Lietuvoje Kristaus baž\nnyčią, giria apaštališkuosius karalius ir jo brolių darbus, prie\ndidžiausių privalumų priskiria jų nuolankumą bažnyčiai, kuri\njų rūpesčiu į savo prieglobstį gavo 5 635 500 atverstų stabmel\ndžių.