Santrauka
Onos Vytautienės raštas Jadvygai Jogailienei (rašytas Astravoje 1392 m. rugpiūčio 5 d.). 1384 m., kada Jadvyga jau buvo atvažiavusi iš Vengrijos į Krokuvą ir buvo vainikuota Lenkijos karaliene, pas Jogailą atvyko speciali lenkų ponų delegacija. Su pačia Jadvyga nebuvo ko kalbėti, nes ji tebuvo dar vos 14 metų mergaitė, buvo įsimylėjusi savo sužadėtinį Vilhelmą ir apie Jogailą nenorėjo nė klausyti. Papildomai išryškinami jos politiniai ginčai su Vytautu dėl kraičiu laikytų Lietuvos ir Rusios žemių, nepalankus požiūris į jo rytų politiką ir mirtis prieš Vorsklos mūšį.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Jadvyga Jogailienė 1392 m. rugpjūčio 5 d. Astravoje gavo Onos Vytautienės laidavimą, kad Vytautas laikysis taikos sąlygų. | c-001 | |
| t-003 Su pačia Jadvyga nebuvo ko kalbėti, nes ji tebuvo dar vos 14 metų mergaitė, buvo įsimylėjusi savo sužadėtinį Vilhelmą ir apie Jogailą nenorėjo nė klausyti. | c-003 | |
| t-004 Jadvyga buvo tikroji jungtis, jungusi Jogailą su Lenkų karalyste, nes tik jos vaikai tegalėjo tikėtis paveldėti sostą. | c-004 | |
| t-005 1386 m. vasario 18 d. Jogaila susituokė su Jadvyga, o kovo 4 d. buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi. | c-005 | |
| t-006 Lenkų kronikininkas Dlugošas rašo, kad buvo atvykusi ir Lenki jos karalienė Jadvyga, Jogailos žmona, bet tai nėra tikra, nes tuo pat laiku ji buvo Juodoje Rusijoje. | c-006 | |
| t-007 Tuo reikalu pas popiežių buvo siunčiamas kanauninkas Mykolas Trombas (Trąb), bet Vokieti joje Habsburgai jį sulaikė, keršydami Jogailai, kad buvo vedęs Vilhelmui Habsburgui pažadėtą lenkų karalaitę Jadvygą. | c-007 | |
| t-009 Jadvyga buvo viena iš dviejų dukterų, kurioms tėvas paskyrė Vengrijos ir Lenkijos karalystes. | c-009 | |
| t-010 Jadvyga 1384 m. spalio 13 d. iškilmingai įvažiavo į Krokuvą, o po dviejų dienų buvo karūnuota Lenkijos karaliumi. | c-010 | |
| t-011 Jadvyga nepalankiai žiūrėjo į Vytauto politiką rytuose ir jo elgesį su Voluinija bei Podolija. | c-011 | |
| t-012 Jadvyga laišku priminė Vytautui, kad Jogailos prieš vedybas valdytos Lietuvos ir Rusijos žemės jai užrašytos kraičiu. | c-012 | |
| t-013 Pastarąjį susiartinimą pagreitino labai netikėta Jadvygos mirtis, ištikusi pora savaičių prieš Vorsklos mūšį. | c-013 | |
| t-014 Karalienė Jadvyga Jogailienė pareikalavo duoklės už jai aprašytąsias žemes. | c-014 | |
| t-015 Krėvos sutarties sąlygomis Jogaila turėjo vesti Lenkijos karalaitę Jadvygą. | c-015 | |
| t-016 1386 m. Jogailos ir Jadvygos vedybomis prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas. | c-016 | |
| t-017 Žinia apie sėkmingas Jogailos derybas dėl Jadvygos rankos paskatino didįjį magistrą 1385 m. rugpjūtį pulti Lietuvą. | c-017 | |
| t-018 Jadvyga 1387 m. sausį kartu su Jogaila atvyko į Vilnių ir, pasak citatos, troško skleisti krikščionybę. | c-018 | |
| t-019 Karalienė Jadvyga iš savo lobyno apdovanojo pašventintą Vilniaus bažnyčią brangiais rykais ir kita manta. | c-019 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Jadvyga Jogailienė 1392 m. rugpjūčio 5 d. Astravoje gavo Onos Vytautienės laidavimą, kad Vytautas laikysis taikos sąlygų.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
III. Onos Vytautienės raštas Jadvygai Jogailienei (rašytas Astravoje 1392 m. rugpiūčio 5 d.). Tai yra dokumentas, kuriuo kunigaikštienė Ona laidavo Jadvygai, kad Vytautas nesulaužys Astravoje priimtų taikos sąlygų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1384 m., kada Jadvyga jau buvo atvažiavusi iš Vengrijos į Krokuvą ir buvo vainikuota Lenkijos karaliene, pas Jogailą atvyko speciali lenkų ponų delegacija.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
1384 m., kada Jadvyga jau buvo atvažiavusi iš Vengrijos į Krokuvą ir buvo vainikuota Len- kijos karaliene, pas Jogailą atvyko speciali lenkų ponų delega- cija.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Su pačia Jadvyga nebuvo ko kalbėti, nes ji tebuvo dar vos 14 metų mergaitė, buvo įsimylėjusi savo sužadėtinį Vilhelmą ir apie Jogailą nenorėjo nė klausyti.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Su pačia Jadvyga nebuvo ko kalbėti, nes ji tebuvo dar vos 14 metų mergaitė, buvo įsimylėjusi savo sužadėtinį Vilhelmą ir apie Jogailą nenorėjo nė klausyti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jadvyga buvo tikroji jungtis, jungusi Jogailą su Lenkų karalyste, nes tik jos vaikai tegalėjo tikėtis paveldėti sostą.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Jadvyga buvo tikroji jungtis, jungusi Jogailą su Lenkų karalyste, nes tik jos vaikai tegalėjo tikėtis paveldėti sostą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1386 m. vasario 18 d. Jogaila susituokė su Jadvyga, o kovo 4 d. buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Po krikšto įvyko jo jung- tuvės su Jadvyga ir karūnacija Lenkijos karalium (krikštas buvo 1386 m. vasario 15, jungtuvės — 18 d., o karūnacija — kovo 4 d.).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lenkų kronikininkas Dlugošas rašo, kad buvo atvykusi ir Lenki jos karalienė Jadvyga, Jogailos žmona, bet tai nėra tikra, nes tuo pat laiku ji buvo Juodoje Rusijoje.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Lenkų kronikininkas Dlugošas rašo, kad buvo atvykusi ir Lenki jos karalienė Jadvyga, Jogailos žmona, bet tai nėra tikra, nes tuo pat laiku ji buvo Juodoje Rusijoje. Dvasininkų tarpe buvo pra lotų, teologijos daktarų, vienuolių.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tuo reikalu pas popiežių buvo siunčiamas kanauninkas Mykolas Trombas (Trąb), bet Vokieti joje Habsburgai jį sulaikė, keršydami Jogailai, kad buvo vedęs Vilhelmui Habsburgui pažadėtą lenkų karalaitę Jadvygą.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Tuo reikalu pas popiežių buvo siunčiamas kanauninkas Mykolas Trombas (Trąb), bet Vokieti joje Habsburgai jį sulaikė, keršydami Jogailai, kad buvo vedęs Vilhelmui Habsburgui pažadėtą lenkų karalaitę Jadvygą. Tad kiek vėliau pas popiežių Urboną VI buvo pasiųsti kiti pasiunti niai su Poznaniaus vyskupu Dobrogosta, vieną kartą jau tar pininkavusiu tarp popiežiaus Inocento VI ir didžiojo Lietuvos kunigaikščio Algirdo.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jadvyga buvo viena iš dviejų dukterų, kurioms tėvas paskyrė Vengrijos ir Lenkijos karalystes.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Bet jam pavyko dvi savo karalystes — Vengrų ir Len kijos — paskirti savo dviem dukterim: Jadvygai ir Marijai. Abi jos, tėvui mirštant, jau buvo sužieduotos: pirmoji (11 metų) su Austrijos hercogu Vilhelmu ir antroji (12 metų) su Brandenbur go markagrafu, vėliau tapusiu ciesorium Zigmantu.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jadvyga 1384 m. spalio 13 d. iškilmingai įvažiavo į Krokuvą, o po dviejų dienų buvo karūnuota Lenkijos karaliumi.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Ka ralienė Elžbieta bijodama nustoti Lenkijos, pasiuntė savo ketu riolikos metų dukterį Jadvygą, kuri 1384 m. spalių 13 d. iškilmin gai įvažiavo į Krokuvą ir po dviejų dienų buvo karūnuota „Lenki jos karalium“.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jadvyga nepalankiai žiūrėjo į Vytauto politiką rytuose ir jo elgesį su Voluinija bei Podolija.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Jadvyga nepalankiai žiūrėjo į Vytauto politiką rytuose ir jo elgesį su Volynija ir Podolija: Jogaila gi prijautė Vytautui,
(^1) ) Hal., 146, 147. (^2) ) C. ep. V. 31 nr. (^3) ) C. ep. V. 127 nr. „Iž zapisujem i zapisały jesmo kniaziu Fedoru Danyloviču Ostróg kak otec jeho deržal i z sėly i zo vsim što ktomu pryslu- šajet, kak pry otei jeho bylo. Takže što prydaly jesmo kniaziu Fedoru Brodov, a takže Radoselki, Radohošče, Meziryčie, Dyakov, takže Sviščov iz pryšelki Ozierany, Horodnica, Dvastavky“. (^4) ) Hal., 147. (^5) ) T. p., 150.
158gal iš apsivylimo Lenkija, kur jam teko antraeilis vaidmuo, arba tikėjosi, — kad ateity galinga Lietuva ir jam bus reikalinga.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jadvyga laišku priminė Vytautui, kad Jogailos prieš vedybas valdytos Lietuvos ir Rusijos žemės jai užrašytos kraičiu.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Tada Jadvyga „mylimam broliui“ (taip ji rašė) Vytautui laišku priminė, kad tos Lietuvos ir Rusijos žemės, kurias valdė Jogaila prieš ją vesdamas, užrašy tos jai kraičiu1 2), ir todėl už jas reikalauja iš jo mokėti jai metinį činšą^3 ). Kiek toks reikalavimas buvo teisingas, sunku pasakyti, bet tokių mokesčių mokėjimas būtų buvęs lenkams įrodymu, kad tos žemės priklauso Lenkijai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Pastarąjį susiartinimą pagreitino labai netikėta Jadvygos mirtis, ištikusi pora savaičių prieš Vorsklos mūšį.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Pastarąjį susiartinimą pagreitino labai netikėta Jadvygos mirtis, ištikusi pora savaičių prieš Vorsklos mūšį. Tada Jogailos padėtis, kuri rėmėsi Lenkijoj tiktai žmona, su svyravo.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Karalienė Jadvyga Jogailienė pareikalavo duoklės už jai aprašytąsias žemes.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
O kai karalienė Jad vyga pareikalavo už jai aprašytąsias žemes duoklės, jis pasa kė savo bajorams: „Jūsų tėvai buvo laisvi karžygiai ir Len kams duoklės nemokėjo niekad; taip pat ir jūs norite pavel-
(^1) ) Žerb.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Krėvos sutarties sąlygomis Jogaila turėjo vesti Lenkijos karalaitę Jadvygą.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
1385 m. rugpjūčio 14 d. į Krėvos pilį atvyko lenkų delegacija. Lenkai, regis, jau turėjo parengtą sutarties dokumentą. Jogaila su šio dokumento turiniu sutiko, jis buvo priimtas ir į istoriją įėjo Krėvos sutarties vardu. Su- tarties sąlygos: Jogaila ima žmona Lenkijos karalaitę Jadvygą, pažada įvesti Lietuvoje katalikų tikėjimą, atgauti prarastas Lenkijos žemes, paleisti lenkų belaisvius ir „prišlieti“ Lietuvą prie Lenkijos. „Prišlieti“ būtina rašyti su ka- butėmis: mat iki šiol ginčijamasi, kaip išversti lotynišką žodį applicare.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1386 m. Jogailos ir Jadvygos vedybomis prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKA Liublino unija 1386 m. Jogailos ir Jadvygos vedybomis prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas. „Šventos santuokos“ metafora dažnai taikoma visam unijų procesui, kurio padarinys – 1569 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Žinia apie sėkmingas Jogailos derybas dėl Jadvygos rankos paskatino didįjį magistrą 1385 m. rugpjūtį pulti Lietuvą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Kai tik Prūsiją pasiekė žinia, kad Jogailos derybos su Lenki jos didikais ir Vengrijos karaliene Elžbieta dėl Jadvygos ran kos sėkmingos, didysis magistras Konradas Ciolneris Ro- tenšteinas tuojau pat, surinkęs didžiules pajėgas, 1385 metų rugpjūtį ties Kaunu persikėlė per Nemuną ir ėmė siautėti visame krašte. Vilnius, tiesa, turėdamas tvirtovėse labai stip rias įgulas, išvengė puolimo, bet aplinkinės žemės iki Medi ninkų, netgi iki pat Ašmenos, buvo didžiojo magistro nunio kotos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jadvyga 1387 m. sausį kartu su Jogaila atvyko į Vilnių ir, pasak citatos, troško skleisti krikščionybę.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
, 106
Puslapis 123
Il KNYGA Galop išsižadėjęs jau apnykusių pagonybės prietarų, kaip naujas Kristaus tikėjimo išpažinėjas ir uolus savo tautos apaštalas, 1387 metų sausį lietuvių žemėje Gedimino sostinė je atsirado Vladislovas Jogaila. Kartu su juo atvyko žavesiu ir tauriais jausmais švytinti Jadvyga, irgi trokštanti skleisti krikš čionybę, Jogailos giminės vasaliniai kunigaikščiai, Gniezno arkivyskupas ir Krokuvos vyskupas, Mazovijos kunigaikš čiai, daugybė lenkų didikų ir kunigaikščių, pagaliau pa krikštytieji Krokuvoje. Lietuviai bajorai buvo puiki tų dviejų pirmaujančios anuomet Šiaurėje valstybės valdovų svita.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Karalienė Jadvyga iš savo lobyno apdovanojo pašventintą Vilniaus bažnyčią brangiais rykais ir kita manta.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Iškilmingai, dalyvaujant lietuvių ir lenkų kunigaikščiams bei didikams, ją pašventino Gniezno arkivyskupas Bodzanta, o karalienė Jadvyga iš savo pačios lobyno skrynių apdovanojo brangiais rykais ir visokia manta. Lenkų didžponiams patarus, pir muoju Vilniaus diecezijos vyskupu Vladislovas Jogaila iš rinko Andrių iš Vasilevo Važilą, dar vadinamą Vasilionu, iš Jastžembcų giminės, lenką, Mažesniųjų brolių ordino vie nuolį, Cereto vyskupą, kadaise Vengrijos karalienės Elžbie tos nuodėmklausį, pavyzdingą vyrą ir garsų pamokslinin ką9.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |