Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

LietuvosistorijaLietuvos istorijos žinių lobynas

Krokuva

LaikotarpisXIIXVI1160–1550

ŽemėlapisGalerija

Kraunami ryšiai...

8 vaizd. / 8 tiesiog. / 0 susij.

Santrauka

Krokuva šiame šaltinyje minima kaip Lenkijos valdžios centras, į kurį po pralaimėjimo vyko Vytautas, ir kaip vienas iš prekybos mazgų, susietų su Kijevu, Voluine ir Podole.

1655 m. Krokuvos apsiausties ir miesto panoramos graviūra.

Pagrindinis atvaizdas

1655 m. Krokuvos apsiausties ir miesto panoramos graviūra.

TiesioginisVaizdasPirminis

Engraving by Dahlbergh. • 1655 • Wikimedia Commons

Licencija: Public domain

Eiti į galeriją (Krokuva) Atidaryti šaltinį

8 vaizd. / 8 tiesiog. / 0 susij.

Teiginiai

Teiginys
t-001 Henrikas vainikavosi Krokuvoje, nepaisė savo pažadų ir atidėliojo vedybas su Ona.
t-002 Alavas ir varis iš Vengrijos buvo gabenami į Krokuvą, ten superkami Vilniui, o plienas ir geležis vežami iš Alkuskų kasyklos.
t-003 1532 m. lapkričio 27 d. raštas buvo surašytas Krokuvoje.
t-004 1257 m. Krokuva iš Boleslovo Droviojo gavo pirmąją municipalinę tvarką ir teutonų teises.
t-005 Prisižiūrėjęs į klestinčią Krokuvą, Vladislovas Jogaila nusprendė vilioti svetimtaučius kurtis Vilniuje.
t-006 Krokuva tam tikru požiūriu priklausė 1241 m. Hamburgo su Liubeku sudarytai karinei sąjungai.
t-007 Žygimanto Augusto laikais geriausi amatininkai iš Krokuvos apsigyveno Vilniuje ir prisidėjo prie cechų organizavimo.
t-008 Lietuvos jaunimo studijos Krokuvos, Vokietijos ir Italijos universitetuose prisidėjo prie europinės kultūros įsisavinimo.
t-009 Kryžius su Šventojo Kryžiaus medžiu turėjo būti paliktas Krokuvos pilies koplyčioje, kur ilsėjosi karaliaus kūnas.
t-010 1403 m. Vytautas užtikrino Krokuvos pirkliams apsaugą visoje savo valstybėje ir leido jiems laisvai prekiauti Lietuvoje bei Rusijoje.
t-011 Grzybowskio teigimu, Goštautas pranciškonu tapo Krokuvoje, o vėliau Vilniuje vertė miestiečius į krikščionybę.
t-012 Jogailos pastatyta katedra buvo iškilmingai pašvęsta Krokuvos vyskupo šv. Stanislovo garbei.
t-013 1506 m. mirusio karaliaus palaikai buvo palaidoti Vilniuje, nes lietuviai bijojo juos vežti į Krokuvą.
t-014 1399 m. pavasarį Vytautas praleido Krokuvoje ir vykdė plačius pasiruošimus.
t-015 Zamoiskis, vadovaudamas Lenkijos kariuomenei, neįleido Maksimilijono į Krokuvą, todėl buvo karūnuotas Zigmantas.
t-016 Vytauto laikų Lietuvai netoli buvo prekybos centrai, tarp jų Ryga, Dancigas ir Krokuva.
t-017 Jei valdovas mirtų Lenkijos Karalystėje, jis norėjo būti palaidotas Krokuvos pilies bažnyčios koplyčioje prie tėvo kapo.
t-018 1385 m. pabaigoje Jogaila paliko senąją sostinę ir su lietuvių kunigaikščių bei didikų svita išvyko į Krokuvą.
t-019 Vasarą rusų ir prūsų kariuomenės perėmė iniciatyvą: birželį Prūsijos kariuomenė užėmė Krokuvą, o rugpjūtį Rusijos kariuomenė – Vilnių.
t-020 Vakarinėje LDK dalyje tarp Vilniaus ir Lucko didikai kūrė rezidencijas dėl reprezentacijos ir artumo Krokuvai.
t-021 1385 m. pabaigoje Jogaila paliko senąją sostinę ir su lietuvių kunigaikščių bei didikų svita išvyko į Krokuvą.
t-022 1525 m. Krokuvoje būsimasis Prūsų kunigaikštis iškilmingai prisiekė karaliui Zigmantui.
t-023 Vytautas bandė dovanomis ir pažadais palenkti Krokuvos vyskupą Olesnickį, turėjusį lemiamą balsą karaliaus taryboje.
t-024 1385 m. sausį Skirgailos vadovaujama delegacija Krokuvoje ir Budoje galutinai sutarė dėl vėliau Krėvos akte pažadėtų dalykų.
t-025 Vytautas mėgino dovanomis ir pažadais palenkti Krokuvos vyskupą Olesnickį palaikyti jo karūnavimo siekį.
t-026 Jogailai siekiant ponų tarybos sutikimo dėl Vytauto karūnacijos, į Krokuvą buvo išsiųsti su Jogaila į Vilnių atvykę Lenkijos ponai.
t-027 Auksinis kryžius su Šventojo Kryžiaus medžiu turėjo likti Krokuvos pilies koplyčioje.
t-028 Seime Lietuva turėjo tik trečdalį vietų, nes buvo prilyginta vienai Lenkijos provincijai greta Didžiosios Lenkijos su Poznane ir Mažosios Lenkijos su Krokuva.
t-029 1399 m. pavasarį Krokuvoje praleidęs Vytautas vykdė plačius pasiruošimus.
t-030 Lenkijos kariuomenei vadovavęs hetmonas neįleido Maksimilijono į Krokuvą, todėl buvo karūnuotas atvykęs Zigmantas.
t-031 Sujungtos valstybės turėjo turėti bendrą valdovą, bendrai renkamą Lietuvoje ir karūnuojamą Krokuvoje.
t-032 1387 m. sausį į Vilnių su Jogaila atvyko ir Krokuvoje pakrikštyti Lietuvos bajorai.
t-033 1384 m. spalio 15 d. Liudviko Anjou duktė Jadvyga Krokuvoje buvo vainikuota Lenkijos karaliumi.
t-034 Alavas ir varis iš Vengrijos buvo gabenami į Krokuvą, o ten superkami į Vilnių.
t-035 Žygimanto privilegijoje Magdeburgo teisė apibūdinta kaip Krokuvoje nuo seno naudota teisė.
t-036 1384 m. spalio 15 d. Liudviko Anjou dukra Jadvyga Krokuvoje buvo vainikuota Lenkijos karaliumi.
t-037 Didžioji iš Krokuvos pargabentos karališkosios vaistinės dalis liko Vilniuje ir tapo nuolatinės miesto vaistinės pradžia.
t-038 XIV a. Krokuvoje ir Liubline buvo siauros tiesios gatvės, susidariusios tarp gotikinių rūmų ir aukštų sienų.
t-039 Krokuvos gatvės buvo tiesios, nors siauros, o Kazimiero Didžiojo statydinti Gelumbės prekybos namai laikyti neįprastai dideliais.
t-040 Su Jogaila į Vilnių atvykę lenkų ponai buvo išsiųsti į Krokuvą, bet Vytautas jų susitarimo nebesulaukė.
t-041 Prie Vorsklos žuvo Krokuvos vaivada ir Podolės valdytojas Spytekas iš Melsztyno.
t-042 Baško rašė, kad 1254 m. gegužės 8 d. Krokuvos bažnyčioje, skelbiant Šv. Stanislovo kanonizavimą, dalyvavo Lietuvos vyskupas Vitas.
t-043 1550 m. Barbora Krokuvoje buvo iškilmingai karūnuota Lenkijos karaliene.
t-044 Vladislovas Jogaila, matydamas klestinčią Krokuvą, siekė vilioti svetimtaučius kurtis Vilniuje.
t-045 1578 m. Steponas Batoras patvirtino funduotas mokyklas, suteikė joms Akademijos vardą ir prilygino Krokuvos akademijai.
t-046 Po paskutinio pralaimėjimo Vytautas nuvyko į Krokuvą ir netrukus grįžo į Lietuvą.
t-047 Manoma, kad senojo Vilniaus universiteto studijų lygis nebuvo menkesnis nei Prahos, Krokuvos, Vienos ar Romos universitetuose.
t-048 Grzybowski teigė, kad Goštautas Krokuvoje tapo pranciškonu, o vėliau Vilniuje vertė miestiečius į krikščionybę.
t-049 Po paskutinio savo pralaimėjimo Vytautas nuvyko į Krokuvą ir netrukus sugrįžo į Lietuvą.
t-050 Maskvos kunigaikštis pasiuntiniams į Krokuvą nurodydavo pareikšti užuojautą, jei karalius Zigmantas būtų miręs.
t-051 1578 m. Steponas Batoras Vilniaus mokykloms suteikė Akademijos vardą ir prilygino jas kitoms akademijoms, ypač Krokuvos.
t-052 Lenkijos poveikis LDK reiškėsi bažnytinės sistemos organizavimu, studijomis Krokuvos universitete, administracijos perėmimu ir ūkio reforma.
t-053 Pastatyta katedra buvo iškilmingai pašvęsta Krokuvos vyskupo šv. Stanislovo garbei.
t-054 Benjaminas iš Tudelio teigė, kad 1160 m. į Aleksandrijos uostą užsukdavo ir Krokuvos pirklių laivai.
t-055 Maskvos kunigaikštis į Krokuvą siunčiamų pasiuntinių instrukcijose nurodydavo pareikšti užuojautą, jei karalius būtų miręs.
t-056 Prie Vorsklos žuvo Vytautui ištikimi Smolensko vietininkai Boreikaičiai ir Krokuvos vaivada Spytekas iš Melsztyno.
t-057 Vytauto laikais Krokuva buvo vienas prekybos centrų netoli Lietuvos.
t-058 Aleksandrui sergant, iš Krokuvos atvyko gydymo meną išmanę Motiejus iš Blonios ir Aleksandras Balinskis.
t-059 Žygimantas privilegijose miestui suteikė Magdeburgo teisę, kuria Krokuva naudojosi nuo seno.
t-060 Krokuvoje vainikuotas valdovas nepaisė pažadų, atidėliojo vedybas su Ona ir svajojo valdyti kaip Prancūzijoje.
t-061 Zigmanto II antkapis buvo Krokuvos katedroje.
t-062 Lietuviai Lenkijoje puolė Sandomiro ir Krokuvos žemes.
t-063 Aleksandrui sunkiai sergant, iš Krokuvos atvyko gydymą išmanę Motiejus iš Blonios ir Aleksandras Balinskis.
t-064 Susirgęs karalius buvo nuvežtas į Krokuvą, o Šich Achmetas su garbinga palyda sugrįžo į Lietuvą.
t-065 Paleidęs seimą, karalius išvyko į Krokuvą.
t-066 Didikai sutiko, kad Barbora Krokuvoje būtų vainikuota karaliene kaip ir kitos karalienės.
t-067 Jogailai įsitvirtinus Krokuvoje, Lietuvos metraščio pasakotojas sako vėl pareiškęs savo krikščionių tikėjimą.
t-068 Aleksandras 1501 m. lapkričio 29 d. išvyko iš Melniko į Krokuvą, kur gruodžio 12 d. buvo vainikuotas Lenkijos karaliumi.
t-069 (Taip ji atvaizduota vieno seno Krokuvos pastato skliaute).
t-070 Karūnacijos byla 1430 m. Lenkų ponai prispyrė grįžusį į Krokuvą Jogailą atšaukti savo duotąjį sutikimą dėl Vytauto karūnacijos.
t-071 Tad po dvejų metų lenkai pagaliau nusileido, ir 1550 m. Barbora buvo iškilmingai Krokuvoje karūnuota Lenkijos karaliene.
t-072 Tie, kurie ruošėsi dvasininkais, paprastai vykdavo mokytis į Krokuvos universitetą, o visi kiti vykdavo į vakarų Europos universitetus: į Vokietiją, Italiją ir Prancūziją.
t-073 Jos poveikis reiškėsi įvairiais pavidalais: bažnytinės sistemos organizavimu, studijomis Krokuvos universitete, administracinės sistemos perėmimu, ūkio reforma.

Ryšiai