Krokuva šiame šaltinyje minima kaip Lenkijos valdžios centras, į kurį po pralaimėjimo vyko Vytautas, ir kaip vienas iš prekybos mazgų, susietų su Kijevu, Voluine ir Podole.
Tačiau tai buvo jau paskutinis smūgis, krikščioniškojo Ordino riterių kirstas pagoniškai Lietuvai. Juk kai per Jogai los apsukrų laviravimą žlugo visos kryžiuočių jam daromos kliūtys siekti Lenkijos sosto, 1385 metų pabaigoje Lietuvos valdovas paliko savo senąją sostinę ir gausios lietuvių kuni gaikščių ir didikų svitos lydimas išvyko į Krokuvą. Miesto, kurio istorijos įvykius keliame iš užmaršties, li kimas glaudžiai susijęs su viso krašto likimu.
Vasarą rusų ir prūsų kariuomenės per-\nėmė iniciatyvą: birželį Prūsijos kariuomenė užėmė Krokuvą, o rugpjūtį \nRusijos kariuomenė – Vilnių. Lapkričio 5 dieną pasidavė Varšuva, kurią \ngynė ir pasitraukę Lietuvos sukilėliai.
Susitikę abudu pusbroliai tuo- jau susitarė: Vytautas sutiko garantuoti, kad po jo mirties Lie- tuva neatiteks niekam kitam, kaip tik Jogailos sūnui, o Jogaila davė savo sutikimą dėl karūnacijos. Dabar Jogailai dar rei- kėjo gauti savo ponų tarybos sutikimą. Tuo reikalu į Krokuvą buvo išsiųsti su Jogaila į Vilnių atvykę Lenkų ponai.
Matyt, susirūpinęs tokia ga\nlimybe, Vytautas tuojau po paskutinio savo pralaimėjimo nu\nvyko į Krokuvą ir, nežiūrint geriausių iš pažiūros santykių su\nkaralium, greitai sugrįžo į Lietuvą^1 ). Šitas jo skubus sugrįži\nmas daug pasako: matyt, tikrai pajuto sau pavojų iš Jogailos\npusės.
Matyt, susirūpinęs tokia ga\nlimybe, Vytautas tuojau po paskutinio savo pralaimėjimo nu\nvyko į Krokuvą ir, nežiūrint geriausių iš pažiūros santykių su\nkaralium, greitai sugrįžo į Lietuvą^1 ). Šitas jo skubus sugrįži\nmas daug pasako: matyt, tikrai pajuto sau pavojų iš Jogailos\npusės.
Prie Cėsių (į šiaurę nuo Dauguvos) lietuviams pavyko sutriuškinti Livonijos riterius. Panašiu metu Lenkijoje lietuviai puolė Sandomiro ir Krokuvos žemes. Lietuvos pajėgos Rusioje plačiai vykdė kovinius veiksmus.
Lituanistika-28359-Pabegusiu-is-dvaru-valstieciu-uzribiskumas — Pabėgusių iš dvarų valstiečių „užribiškumo\" problema XVI—XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje
