Krokuva

Santrauka

Krokuva šiame šaltinyje minima kaip Lenkijos valdžios centras, į kurį po pralaimėjimo vyko Vytautas, ir kaip vienas iš prekybos mazgų, susietų su Kijevu, Voluine ir Podole.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-012 Lietuviai puolė Sandomiro ir Krokuvos žemes.		c-001
t-014 1430 m. į Krokuvą grįžusį Jogailą lenkų ponai privertė atšaukti sutikimą dėl Vytauto karūnacijos.		c-003
t-015 Su Jogaila į Vilnių atvykę lenkų ponai buvo išsiųsti į Krokuvą, bet Vytautas jų susitarimo nebesulaukė.		c-004
t-016 1525 m. Krokuvoje Prūsų kunigaikštis iškilmingai prisiekė karaliui Zigmantui.		c-005
t-017 Maskvos kunigaikštis į Krokuvą siunčiamų pasiuntinių instrukcijose nurodydavo pareikšti užuojautą, jei karalius būtų miręs.		c-006
t-019 1550 m. Barbora Krokuvoje buvo iškilmingai karūnuota Lenkijos karaliene.		c-008
t-020 Tie, kurie ruošėsi dvasininkais, paprastai vykdavo mokytis į Krokuvos universitetą, o visi kiti vykdavo į vakarų Europos universitetus: į Vokietiją, Italiją ir Prancūziją.		c-009
t-021 Sujungtos valstybės turėjo turėti bendrą valdovą, bendrai renkamą Lietuvoje ir karūnuojamą Krokuvoje.		c-010
t-022 Pagaliau tarpuvaldį pabaigdavo karūnacinis seimas, kuris visada būdavo šaukiamas Krokuvoje, nes ten įvykdavo karūnacija.		c-011
t-023 Krokuvoje vainikuotas valdovas nepaisė pažadų, atidėliojo vedybas su Ona ir svajojo valdyti kaip Prancūzijoje.		c-012
t-024 Lenkijos kariuomenei vadovavęs hetmonas neįleido Maksimilijono į Krokuvą, todėl buvo karūnuotas atvykęs Zigmantas.		c-013
t-025 Vakarinėje LDK dalyje didikai kūrė rezidencijas dėl reprezentacijos ir artumo Krokuvai.		c-014
t-026 Pastatyta katedra buvo iškilmingai pašvęsta Krokuvos vyskupo šv. Stanislovo garbei.		c-015
t-027 Svarbų vaidmenį šiame procese suvaidino Lietuvos jaunimo studijos Krokuvos, o vėliau ir Vokietijos bei Italijos universitetuose.		c-016
t-028 Lenkijos poveikis LDK reiškėsi bažnytinės sistemos organizavimu, studijomis Krokuvos universitete, administracijos perėmimu ir ūkio reforma.		c-017
t-029 Seime Lietuva turėjo tik 1/3 vietų, mat buvo prilyginta vienai Lenkijos provincijai (jos buvo dvi – Didžioji Lenkija su Poznane ir Mažoji Lenkija su Krokuva).		c-018
t-030 Manoma, kad studijų lygis senajame universitete nebuvo menkesnis nei Prahos, Krokuvos, Vienos ar Romos universitetuose.		c-019
t-031 Vasarą rusų ir prūsų kariuomenės perėmė iniciatyvą: birželį Prūsijos kariuomenė užėmė Krokuvą, o rugpjūtį Rusijos kariuomenė – Vilnių.		c-020
t-035 1384 m. spalio 15 d. Liudviko Anjou dukra Jadvyga Krokuvoje buvo vainikuota Lenkijos karaliumi.		c-024
t-036 1385 m. sausį Skirgailos vadovaujama delegacija Krokuvoje ir Budoje galutinai sutarė dėl vėliau Krėvos akte pažadėtų dalykų.		c-025
t-037 1399 m. pavasarį Krokuvoje praleidęs Vytautas vykdė plačius pasiruošimus.		c-026
t-038 Prie Vorsklos žuvo Krokuvos vaivada ir Podolės valdytojas Spytekas iš Melsztyno.		c-027
t-039 Krokuva buvo per toli nuo Lietuvos, kad galėtų lemti krašto likimą.		c-028
t-040 Po paskutinio pralaimėjimo Vytautas nuvyko į Krokuvą, bet greitai sugrįžo į Lietuvą.		c-029
t-041 Naujosios aukščiausiosios kunigaikštijos sostinė buvo nebe Vilnius, bet Krokuva.		c-030
t-042 Vytauto laikų Lietuvai netoli buvo prekybos centrai, tarp jų Ryga, Dancigas ir Krokuva.		c-031
t-043 Rusiškuose kraštuose Vytautas stengėsi atgaivinti prekybą, remdamas Kijevo miestą, kuris Dniepro upe turėjo susisiekimą su Juodosiomis jūromis, o sausuma — su Volynijos ir Podoli­ jos miestais, kuriuos lankydavo Krokuvos ir vokiečių pirkliai.		c-032
t-045 Krokuva jau XII a. dėl prekybinių ryšių buvo žinoma net Rytuose.		c-034
t-046 1257 m. Krokuva iš Boleslovo Droviojo gavo pirmąją municipalinę tvarką ir teutonų teises.		c-035
t-047 Grzybowski teigė, kad Goštautas Krokuvoje tapo pranciškonu, o vėliau Vilniuje vertė miestiečius į krikščionybę.		c-036
t-048 1385 m. pabaigoje Jogaila paliko senąją sostinę ir su lietuvių kunigaikščių bei didikų svita išvyko į Krokuvą.		c-037
t-049 Į Krokuvą su Jogaila atvyko Jadvyga, jo giminės vasaliniai kunigaikščiai, Gniezno arkivyskupas ir Krokuvos vyskupas.		c-038
t-050 Krokuvos gatvės buvo tiesios, nors siauros, o Kazimiero Didžiojo statydinti Gelumbės prekybos namai laikyti neįprastai dideliais.		c-039
t-051 Prisižiūrėjęs į klestinčią Krokuvą, Vladislovas Jogaila nusprendė vilioti svetimtaučius kurtis Vilniuje.		c-040
t-052 Vytautas bandė dovanomis ir pažadais palenkti Krokuvos vyskupą Olesnickį, turėjusį lemiamą balsą karaliaus taryboje.		c-041
t-053 1578 m. Steponas Batoras patvirtino funduotas mokyklas, suteikė joms Akademijos vardą ir prilygino Krokuvos akademijai.		c-042
t-054 1254 m. gegužės 8 d. Krokuvos bažnyčioje skelbiant Šv. Stanislovo kanonizavimą dalyvavo Lietuvos vyskupas Vitas.		c-043
t-055 Žygimantas suteikė miestui vokišką Magdeburgo teisę, Krokuvos naudojamą nuo seno.		c-044
t-056 1506 m. mirusio karaliaus palaikai buvo palaidoti Vilniuje, nes lietuviai bijojo juos vežti į Krokuvą.		c-045
t-057 Aleksandrui sergant, iš Krokuvos atvyko gydymo meną išmanę Motiejus iš Blonios ir Aleksandras Balinskis.		c-046
t-058 Nors jų ginčai dėl karaliaus gydymo būdo, kaip žinome ne vieną atvejį, pasibaigė ligo­ nio mirtimi, vis dėlto didžioji karališkosios vaistinės, alche­ miko pargabentos iš Krokuvos, dalis liko Vilniuje ir vėliau tapo nuolatinės miesto vaistinės pradžia.		c-047
t-059 Šio karaliaus laikais Vilnius buvo aprūpintas geriausiais amatininkais iš Krokuvos, kurie, apsigyvenę mieste, daug prisidėjo prie karaliaus uoliai steigiamų cechų organizavi­ mo.		c-048
t-060 Alavas ir varis iš Vengrijos buvo gabenami į Krokuvą, o ten superkami į Vilnių.		c-049
t-063 Testamente nurodyta, kad mirus Lenkijos Karalystėje kūnas turėjo būti palaidotas Krokuvos pilies bažnyčios koplyčioje.		c-052
t-064 Kryžius su Šventojo Kryžiaus medžiu turėjo būti paliktas Krokuvos pilies koplyčioje.		c-053

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Lietuviai puolė Sandomiro ir Krokuvos žemes.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Prie Cėsių (į šiaurę nuo Dauguvos) lietuviams pavyko sutriuškinti Livonijos riterius. Panašiu metu Lenkijoje lietuviai puolė Sandomiro ir Krokuvos žemes. Lietuvos pajėgos Rusioje plačiai vykdė

kovinius veiksmus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: 1430 m. į Krokuvą grįžusį Jogailą lenkų ponai privertė atšaukti sutikimą dėl Vytauto karūnacijos.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Karūnacijos byla 1430 m. Lenkų ponai prispyrė grįžusį į Krokuvą Jogailą atšaukti savo duotąjį sutikimą dėl Vytauto karū- nacijos. Atšaukimas buvo laišku praneštas imperatoriui Zigman- tui, kurs laiško nuorašą tuojau nusiuntė Vytautui.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Su Jogaila į Vilnių atvykę lenkų ponai buvo išsiųsti į Krokuvą, bet Vytautas jų susitarimo nebesulaukė.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tuo reikalu į Krokuvą buvo išsiųsti su Jogaila į Vilnių atvykę Lenkų ponai. Bet Vy- tautas ponų susitarimo jau nebesulaukė: jis mirė 1430 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: 1525 m. Krokuvoje Prūsų kunigaikštis iškilmingai prisiekė karaliui Zigmantui.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Gavęs dėdės, karaliaus Zigmanto, su- tikimą, jis visa tai įvykdė ir 1525 m. Krokuvoje iškilmingai prisiekė Zigmantui, kaip Prūsų kunigaikštis. Nuo to laiko ordino valstybė tapo pasauline kunigaikštyste.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Maskvos kunigaikštis į Krokuvą siunčiamų pasiuntinių instrukcijose nurodydavo pareikšti užuojautą, jei karalius būtų miręs.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Užsieny jau daug kas manė, kad jis miręs; pavyzdžiui, Turkų sultonas buvo atsiuntęs net užuo- jautą, o Maskvos kunigaikštis savo pasiuntiniams, siunčiamiems į Krokuvą, instrukcijose įrašydavo: „Jei karalius miręs, — pa- reikšti užuojautą”. Zigmantas mirė 1548 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: 1550 m. Barbora Krokuvoje buvo iškilmingai karūnuota Lenkijos karaliene.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tad po dvejų metų lenkai pagaliau nusi- leido, ir 1550 m. Barbora buvo iškilmingai Krokuvoje karūnuota Lenkijos karaliene. Tačiau ji ir jos šeima neilgai tesidžiaugė karūna; Zigmantas Augustas ir ji pati vis svajojo nuvykti į Lietuvą ir pasi- rodyti visoje karališkoje didybėje, bet jau nebebuvo kada: sunkios, nežinomos ligos pakirsta, ji mirė 1551 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: Tie, kurie ruošėsi dvasininkais, paprastai vykdavo mokytis į Krokuvos universitetą, o visi kiti vykdavo į vakarų Europos universitetus: į Vokietiją, Italiją ir Prancūziją.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Šiaip, kas norėdavo gauti aukštesniojo ir

aukštojo mokslo, turėdavo vykti į užsienį. Tie, kurie ruošėsi dvasi- ninkais, paprastai vykdavo mokytis į Krokuvos universitetą, o visi kiti vykdavo į vakarų Europos universitetus: į Vokietiją, Italiją ir Prancūziją.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: Sujungtos valstybės turėjo turėti bendrą valdovą, bendrai renkamą Lietuvoje ir karūnuojamą Krokuvoje.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Toliau sakoma, kad taip sujungtos valstybės turėsiančios vieną bendrą valdovą, kuris būsiąs bendrai renkamas Lietuvoje ir ka- rūnuojamas Krokuvoje (§ 4). Lietuvoje jau nebeturėsią būti atskirų didžiojo kunigaikščio pakeliamųjų apeigų (§ 5). Toks naujai išrinktasai valdovas abiejų valstybių turimąsias teises turėsiąs patvirtinti vienu bendru raštu, o ne skyrium (§ 7).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-011

Santrauka: Pagaliau tarpuvaldį pabaigdavo karūnacinis seimas, kuris visada būdavo šaukiamas Krokuvoje, nes ten įvykdavo karūnacija.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Pagaliau tarpuvaldį pabaigdavo karūnacinis sei- mas, kuris visada būdavo šaukiamas Krokuvoje, nes ten įvyk- davo karūnacija. **Konfederaciniai seimai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-012

Santrauka: Krokuvoje vainikuotas valdovas nepaisė pažadų, atidėliojo vedybas su Ona ir svajojo valdyti kaip Prancūzijoje.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Atvykęs ir vainikavęsis Krokuvoje, jis savo pa- žadų nepaisė, vedybas su Ona vis atidėliojo ir svajojo valdyti taip, kaip buvo valdoma Prancūzi- ja, t.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-013

Santrauka: Lenkijos kariuomenei vadovavęs hetmonas neįleido Maksimilijono į Krokuvą, todėl buvo karūnuotas atvykęs Zigmantas.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Būdamas hetmonas, vadovaudamas Lenkijos kariuo- menei, jis atvykstančio Maksimilijono neįleido į Krokuvą Tuo būdu buvo karūnuotas atvykęs Zigmantas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-014

Santrauka: Vakarinėje LDK dalyje didikai kūrė rezidencijas dėl reprezentacijos ir artumo Krokuvai.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Vakarinė LDK dalis – tarp Vilniaus ir Lucko – tai ne tik LDK vizitinė kortelė, kurioje dėl re- prezentacijos bei artumo Krokuvai kurs rezidencijas didikai. Būtent čia, prie Bugo ir Narevo, susiformuos pagrindinis LDK javų ūkis, aprūpinęs

L I E T U V O S I S T O R I J A 40 grūdais pagrindinį Europos duonos uostą  – Gdanską.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-015

Santrauka: Pastatyta katedra buvo iškilmingai pašvęsta Krokuvos vyskupo šv. Stanislovo garbei.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Pastatyta katedra, iškilmingai pa- švęsta Krokuvos vyskupo šv. Stanislovo garbei („kad abi lygiateisės tautos turėtų vieną globėją ir užtarėją“), o didysis jos altorius buvo toje vietoje, kur anksčiau degė pagonių amžinoji ugnis.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-016

Santrauka: Svarbų vaidmenį šiame procese suvaidino Lietuvos jaunimo studijos Krokuvos, o vėliau ir Vokietijos bei Italijos universitetuose.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Svarbų vaidmenį šiame procese suvaidino Lietuvos jaunimo studijos Krokuvos, o vėliau ir Vokietijos bei Italijos uni- versitetuose. Šios studijos, o ir apskritai europinės kultūros įsisavinimas davė konkrečių rezultatų XV a.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-017

Santrauka: Lenkijos poveikis LDK reiškėsi bažnytinės sistemos organizavimu, studijomis Krokuvos universitete, administracijos perėmimu ir ūkio reforma.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Jos poveikis reiškėsi įvairiais pavidalais: bažnytinės sistemos organizavimu, studijomis Krokuvos universitete, administracinės sistemos perėmimu, ūkio reforma. Lenkija buvo LDK mokytoja.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-018

Santrauka: Seime Lietuva turėjo tik 1/3 vietų, mat buvo prilyginta vienai Lenkijos provincijai (jos buvo dvi – Didžioji Lenkija su Poznane ir Mažoji Lenkija su Krokuva).

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Seime Lietuva turėjo tik 1/3 vietų, mat buvo prilyginta vienai Lenkijos provincijai (jos buvo dvi – Didžioji Lenkija su Poznane ir Mažoji Lenkija su Krokuva). Išliko ne tik atskiras LDK valstybės titulas ir teritorija, bet ir atskira vykdomoji valdžia – kancleris, iždininkas, etmonas ir kt.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-019

Santrauka: Manoma, kad studijų lygis senajame universitete nebuvo menkesnis nei Prahos, Krokuvos, Vienos ar Romos universitetuose.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Manoma, kad studijų lygis senajame universitete nebuvo menkesnis nei Prahos, Krokuvos, Vienos ar Romos universitetuose. Iš šių ir kitų Vakarų bei Vidurio Europos katalikiškųjų universitetų atvykę pro- Žymiausio LDK karo inžinieriaus, daugiapakopių raketų teorijos kūrėjo K.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-020

Santrauka: Vasarą rusų ir prūsų kariuomenės perėmė iniciatyvą: birželį Prūsijos kariuomenė užėmė Krokuvą, o rugpjūtį Rusijos kariuomenė – Vilnių.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Vasarą rusų ir prūsų kariuomenės per- ėmė iniciatyvą: birželį Prūsijos kariuomenė užėmė Krokuvą, o rugpjūtį Rusijos kariuomenė – Vilnių. Lapkričio 5 dieną pasidavė Varšuva, kurią gynė ir pasitraukę Lietuvos sukilėliai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-024

Santrauka: 1384 m. spalio 15 d. Liudviko Anjou dukra Jadvyga Krokuvoje buvo vainikuota Lenkijos karaliumi.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Priimdamas lenkų sąlygas, Jogaila turėjo lotyniškai pasikrikštyti ir vesti Liudviko Anjou dukterį Jadvygą, kuri jau 1384.X.15 d. Krokuvoje buvo vainikuota Lenkijos « karaliumi ».

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-025

Santrauka: 1385 m. sausį Skirgailos vadovaujama delegacija Krokuvoje ir Budoje galutinai sutarė dėl vėliau Krėvos akte pažadėtų dalykų.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Nuo tada Jogaila veikė skubiai, ir jau 1385 m. sausio mėn. iš Vilniaus nuvyko ofi­ ciali, Skirgailos vadovaujama, delegacija. Krokuvoje ir Budoje ji galutinai sutarė, kas vėliau Kriavo akte (1385.VIII.14) buvo pa­ žadėta.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-026

Santrauka: 1399 m. pavasarį Krokuvoje praleidęs Vytautas vykdė plačius pasiruošimus.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Pats Vytautas, Krokuvoje praleidęs 1399 pavasarį^28 , vykdė plačius pasiruošimus. Kijeve jau birželio mėn.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-027

Santrauka: Prie Vorsklos žuvo Krokuvos vaivada ir Podolės valdytojas Spytekas iš Melsztyno.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Prie Vorsklos galvas paguldė Vytauto ištikimieji Smolensko vietininkai Boreikaičiai ir žymusis Krokuvos vaivada ir Podolės valdytojas Spytekas iš Melsztyno. Jo didelį narsumą iškeldamas, Dlugošas pastebi, jog jis esą įtiki­ nėjęs Vytautą nepradėti kautynių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-028

Santrauka: Krokuva buvo per toli nuo Lietuvos, kad galėtų lemti krašto likimą.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Nors teoretiškai Lietuva ir priklausė lenkams, bet Krokuva
nuo jos buvo per toli, kad galėtą krašto likimą diriguoti. Tuo
tarpu netvarkos šaly jau buvo perdaug.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-029

Santrauka: Po paskutinio pralaimėjimo Vytautas nuvyko į Krokuvą, bet greitai sugrįžo į Lietuvą.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Matyt, susirūpinęs tokia ga­ limybe, Vytautas tuojau po paskutinio savo pralaimėjimo nu­ vyko į Krokuvą ir, nežiūrint geriausių iš pažiūros santykių su karalium, greitai sugrįžo į Lietuvą^1 ). Šitas jo skubus sugrįži­ mas daug pasako: matyt, tikrai pajuto sau pavojų iš Jogailos pusės.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-030

Santrauka: Naujosios aukščiausiosios kunigaikštijos sostinė buvo nebe Vilnius, bet Krokuva.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Bet šis atnaujinimas, jei atsiminsime antrąjį Vytauto pabėgimą į Prūsus ir visas vėlyvesnes unijas, pergyveno įvairius santy­ kius, atsižvelgiant į naująją aukščiausiąją kunigaikštiją, kurios sostinė buvo jau nebe Vilnius, bet Krokuva. O tas Jogailos titu­ las, supremus dux, kaip žinom iš faktų, buvo daugiau garbės,

— 203 —

(^1) ) Kutrz.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-031

Santrauka: Vytauto laikų Lietuvai netoli buvo prekybos centrai, tarp jų Ryga, Dancigas ir Krokuva.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Nuo Lietuvos buvo taip pat netoli tokie anų laikų prekybos centrai, kaip D. Naugardas, Dorpatas, Psko­ vas, Ryga, Dancigas, Krokuva ir k. Taigi, Vytauto laikų Lie­ tuva, jungianti Rytų ir Vakarų Europos kraštus, iš visų pusių buvo apsupta pirklių gyvenamų ir lankomų žemių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-032

Santrauka: Rusiškuose kraštuose Vytautas stengėsi atgaivinti prekybą, remdamas Kijevo miestą, kuris Dniepro upe turėjo susisiekimą su Juodosiomis jūromis, o sausuma — su Volynijos ir Podoli­ jos miestais, kuriuos lankydavo Krokuvos ir vokiečių pirkliai.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Rusiškuose kraštuose Vytautas stengėsi atgaivinti prekybą, remdamas Kijevo miestą, kuris Dniepro upe turėjo susisiekimą su Juodosiomis jūromis, o sausuma — su Volynijos ir Podoli­ jos miestais, kuriuos lankydavo Krokuvos ir vokiečių pirkliai. Į Kijevą atvykdavo totorių, armėnų, Maskvos, Genujos, Vene­ cijos pirkliai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-034

Santrauka: Krokuva jau XII a. dėl prekybinių ryšių buvo žinoma net Rytuose.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Krokuva, vienas seniausių visiškai atitinka kronikininkų liudi­ jimus apie Henriką Paukštininką. Plg. Witichind I. 639. c) Id. Ibid. Capit VIII, p. 51. Martinas Galias pasakoja, kad Poznanė duo­ davo 1 300 šarvuotųjų ir 4 000 gin­ kluotų skydais, Gnieznas - 1 500 šarvuotųjų ir 5 000 pėstininkų; Vladislavovo pilis - 800 šarvuotų­ jų, 2 000 su skydais, Gdečas - 300 pirmųjų ir 2 000 antrųjų. Šitai pa­ kartojo Naruszewicz Histor. narod. Pols., Il, 97. ir S u r o w i e c k i O upadku Miast w Pols., 1. 168. Ta­ čiau J. W. Bandtkie Zbiór roz­ praw o przedmiotach praw polskich, I. 57 ir j. S . Bandtkie Dzieje Królestwa Polskiego, I, p. 211, ir paga­ liau Kownacki Histor. Bolesława II, p. 114 - nenori tikėti, kad tokią daugybę ginkluotų žmonių miestai patys vieni būtų galėję anais laikais pristatyti. Tad mano, kad prie jų pri­ sidėdavo ir žemės, kurių sostinės būdavo tie miestai. Vis dėlto nedrįs­ čiau būti visai vienos nuomonės su dabar minėtais autoriais. Juk pir­ miausia Didžiosios Lenkijos miestai, ypač Gnieznas, kaip galima spręsti pagal imperatoriaus Otono III pri­ ėmimą šiame mieste, ir Krušvica bei Poznanė jau anuomet buvo tankiai gyvenamos ir turtingos gyvenvietės. Pats Martinas Gailas niekada kitaip nekalba apie Krušvicą, tik kaip apie labai tankiai gyvenamą ir turtingą miestą: „Sicque Crusuicz diviciis prius et militibus opulentum” [Tad Krušvica kitados turtais ir kariais turtinga], Lib. Il, p. 146. ir vėl ibid. p. 144. „fugiensq. (Zbigneus) Castrum Crusuicz militibus opulentum, ab oppidanis receptus, introivit” [ir bėgdamas (Zbignevas) Krušvicos pi­ lį, kariais turtingą, miestiečiams įsi­ leidus, užėjo]. Iš šių trumpų užuo­ minų matyti, kad tos pilys, apie kurias vis tankiau spietėsi Boleslo­ vo geradarybėmis suviliotų žmonių namai, uoliai prisidėjo prie krašto gynybos. Kita vertus, nereikėtų ste­ bėtis ir tuo, jog vieni patys miestai galėjo tieka pristatyti karių dar ir to­ dėl, kad tais laikais, kai bemaž kiek­ vienas privalėjo stoti į kovą, dides­ nę miestų gyventojų vyrų dalį sudarė riteriai. Ir pats Martinas Gal­ ias, nurodęs tas karines miestų pa­ jėgas, bemat priduria: „Tempore Bo- lezlaui totidem fere in Polonia milites habebantur, quot homines cujusque generis nostro tempore continentur” [Boleslovo laikais Len­ kijoje beveik tiek karių būdavo, kiek žmonių kiekvieno luomo mūsų lai­ kais galėtų apimti]. P. 53. 7

Puslapis 24

ĮVADAS Lenkijos miestų, jau XII amžiuje dėl savo prekybinių ryšių bu­ vo žinoma net Rytuose. Benjaminas iš Tudelio, žydų kilmės ke­ liauninkas, tvirtina, kad 1160 metais į Aleksandrijos uostą ne tik anglų, bet ir Krokuvos pirklių laivai užsukdavęd).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-035

Santrauka: 1257 m. Krokuva iš Boleslovo Droviojo gavo pirmąją municipalinę tvarką ir teutonų teises.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tad jau nuo seno buvusi turtinga, Krokuva už pirmąją municipalinę tvarką, puošnius statinius ir teutonų teises (1257 metais) sko­ linga Boleslovui Droviajam, už svarbias privilegijas, svetimtau­ čių antplūdį ir geriausiai sutvirtintas mūro sienas - Lešekui Juo­ dajam. Poznanė dar anksčiau už Krokuvą - 1253 metais, Sandomiras - vėliau, 1286 metais, o Liublinas Vladislavo Lo­ ketkos laikais -1317 metais, ėmė tvarkytis pagal vokiečių miestų teises.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-036

Santrauka: Grzybowski teigė, kad Goštautas Krokuvoje tapo pranciškonu, o vėliau Vilniuje vertė miestiečius į krikščionybę.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Grzybowski s, pranciško­ nas, anksčiau nurodytoje knygoje (8 p.) sako, kad Goštautas pranciš­ konu tapęs Krokuvoje, o paskui ap­ sigyvenęs Vilniuje, savo įkurtame vienuolyne, Vilniaus miestiečius vertęs į Kristaus tikėjimą. Tačiau pastarieji 1341 metais, į Vilnių atvy­ kus totoriams, pažadėjusiems pagal­ bą Algirdui kažkokiame žygyje, šiuos pagonis sukurstė pulti pran­ ciškonus ir kartu su jais užpuolę naują vienuolyną, visus 36 vienuo­ lius ir su jais sykiu Goštautą nukan­ kino.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-037

Santrauka: 1385 m. pabaigoje Jogaila paliko senąją sostinę ir su lietuvių kunigaikščių bei didikų svita išvyko į Krokuvą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Juk kai per Jogai­ los apsukrų laviravimą žlugo visos kryžiuočių jam daromos kliūtys siekti Lenkijos sosto, 1385 metų pabaigoje Lietuvos valdovas paliko savo senąją sostinę ir gausios lietuvių kuni­ gaikščių ir didikų svitos lydimas išvyko į Krokuvą. Miesto, kurio istorijos įvykius keliame iš užmaršties, li­ kimas glaudžiai susijęs su viso krašto likimu.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-038

Santrauka: Į Krokuvą su Jogaila atvyko Jadvyga, jo giminės vasaliniai kunigaikščiai, Gniezno arkivyskupas ir Krokuvos vyskupas.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kartu su juo atvyko žavesiu ir tauriais jausmais švytinti Jadvyga, irgi trokštanti skleisti krikš­ čionybę, Jogailos giminės vasaliniai kunigaikščiai, Gniezno arkivyskupas ir Krokuvos vyskupas, Mazovijos kunigaikš­ čiai, daugybė lenkų didikų ir kunigaikščių, pagaliau pa­ krikštytieji Krokuvoje. Lietuviai bajorai buvo puiki tų dviejų pirmaujančios anuomet Šiaurėje valstybės valdovų svita.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-039

Santrauka: Krokuvos gatvės buvo tiesios, nors siauros, o Kazimiero Didžiojo statydinti Gelumbės prekybos namai laikyti neįprastai dideliais.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Lietuvai, ilgai nuo krikščio­ niškojo pasaulio civilizacijos užsisklendusiai ir kryžiuočių antpuolių tolydžio alinamai, dar nepažįstami buvo tie goti­ kos rūmai, apsupti aukštų sienų, iš kurių susidarė tiesios, nors ir siauros Krokuvos ar Liublino gatvės, nei tokie, tam laikui neįprastai dideli pastatai, kaip Krokuvos Gelumbės prekybos namai, statydinti Kazimiero Didžiojo. Vilniuje, vi­ dur namų samplaikos, iškilesnėje vietovėje nei Šventaragio slėnis, plytėjo ganėtinai didelė aikštė, aplipusi prekijų krau­ tuvėlėmis ir, atsargumo dėlei, nuo kryžiuočių antpuolių ap­ juosta statinių tvoromis.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-040

Santrauka: Prisižiūrėjęs į klestinčią Krokuvą, Vladislovas Jogaila nusprendė vilioti svetimtaučius kurtis Vilniuje.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Prisižiū­ rėjęs į klestinčią Krokuvą, Vladislovas Jogaila nusprendė vi­ lioti svetimtaučius kurdintis Vilniaus mieste, tačiau palankūs tos privilegijos padariniai sumenko per išlygą, jog nepai­ sant naujų nuostatų, visi miestiečiai pavaldūs Vilniaus se­ niūnui, dėl ko jiems kilo pavojus ne kartą susidurti su sava­ vališkos valdžios perlenkimais. Prie to dar prisidėjo pareiga, nuo seno jiems galiojanti, saugoti Vilniaus pilį: gyventojai steigti ten, kur anksčiau stovėjusios pagonių šventyklos arba augusios giraitės, medžiai, buvęs akmuo ar­ ba šiaip vietovė kokiam nors dievai­ čiui pašvęsta.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-041

Santrauka: Vytautas bandė dovanomis ir pažadais palenkti Krokuvos vyskupą Olesnickį, turėjusį lemiamą balsą karaliaus taryboje.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Vytautas, vėl su įkarščiu išsakęs savo didelį norą stojęs prieš karalių ir senatorius, kai visi jo prašymai ir mal­ davimai buvo tačiau visai atmesti, nusprendė imtis kitų bū­ dų: palenkti dovanomis ir pažadais Krokuvos vyskupą Olesnickį, kuris kartu su Krokuvos vaivada Janu iš Tarno­ vo turėjo lemiamą balsą karaliaus taryboje. Bet šis vyras, tiesus ir nepalaužiamas, davė jam tokį įsidėmėtiną atsaky­ mą: „Nors Vytautas ir vertas yra karūnos, tačiau, jeigu trokšta jos nepaisydamas šventos priesaikos, kokią pats da­ vė, užuot savo šlovę apvainikavęs, gėdą sau užtrauks, p tėvynei nelaimę atneš.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-042

Santrauka: 1578 m. Steponas Batoras patvirtino funduotas mokyklas, suteikė joms Akademijos vardą ir prilygino Krokuvos akademijai.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

1578 metais Karalius Steponas Batoras, šias funduotas mo­ kyklas patvirtinęs, suteikė Akademijos vardą ir visoms akade­ mijoms, o išskirtinai Krokuvos, prilygino. Profesorius ir stu­ dentus nuo priklausomybės bet kokiai dvasinei ar pasaulietinei jurisdikcijai ir nuo bet kokių mokesčių atleido, Rektoriui pave­ dė būti Akademijos teisėju; pagaliau vyskupus: Vilniaus - Aka­ demijos kancleriu, o Žemaičių - globėju nuolatiniam laikui pa­ skyrė.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-043

Santrauka: 1254 m. gegužės 8 d. Krokuvos bažnyčioje skelbiant Šv. Stanislovo kanonizavimą dalyvavo Lietuvos vyskupas Vitas.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Lap. 245, tų pačių Didžiojoje Lenkijoje metinių įvykių aprašyme, Baško byloja, kad 1254 metų ge­ gužės 8 dieną, Krokuvos bažnyčioje, skelbiant Šv. Stanislo­ vo, kankinio, kanonizavimą ir palaikų pakylėjimą tarp da­ lyvavusių buvęs Lietuvos vyskupas Vitas, dominikonas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-044

Santrauka: Žygimantas suteikė miestui vokišką Magdeburgo teisę, Krokuvos naudojamą nuo seno.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Privilegijose Žygimantas pareiškė, kad atskirdamas visas lenkų, lietuvių ir rusų teises bei papro­ čius, amžiams suteikia miestui vokišką Magdeburgo teisę, Krokuvos naudojamą nuo seno. Iš vaivadų ir visų karališ­ kųjų valdininkų buvo atimta galia kištis į miesto reikalus, ir tik pačiam miesto vadovui, vadinamam vaitu, duota tei­ sė spręsti ir bausti už miestiečių padarytus kriminalinius nusikaltimus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-045

Santrauka: 1506 m. mirusio karaliaus palaikai buvo palaidoti Vilniuje, nes lietuviai bijojo juos vežti į Krokuvą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Mirė karalius Žemu­ tinėje Vilniaus pilyje 1506 metų rugpjūčio 10 dienos naktį, o jo palaikai iškart buvo palaidoti koplyčioje, prie katedros, greta Šv. Kazimiero, nes lietuviai bijojo jį vežti į Krokuvą dėl pavojingos Glinskio puikybės. Pastarosios pergalės iš­ garsintas, jiems nesant, kad kokios būtų užgrobęs Didžio­ sios Kunigaikštystės valdžią48.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-046

Santrauka: Aleksandrui sergant, iš Krokuvos atvyko gydymo meną išmanę Motiejus iš Blonios ir Aleksandras Balinskis.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tik kai Aleksandrą kelerius metus nuolat ka­ mavo skausminga liga, iš Krokuvos atvyko anuometinį gy­ dymo meną išmanantys: vienas - pagal profesiją fizikas, arba rūmų daktaras, Motiejus iš Blonios, Gniezno kanauninkas; antras, pagarsėjęs alchemijos išmanymu bei sėkmingu gy­ dymu, - Aleksandras Balinskis. Nors jų ginčai dėl karaliaus gydymo būdo, kaip žinome ne vieną atvejį, pasibaigė ligo­ nio mirtimi, vis dėlto didžioji karališkosios vaistinės, alche­ miko pargabentos iš Krokuvos, dalis liko Vilniuje ir vėliau tapo nuolatinės miesto vaistinės pradžia.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-047

Santrauka: Nors jų ginčai dėl karaliaus gydymo būdo, kaip žinome ne vieną atvejį, pasibaigė ligo­ nio mirtimi, vis dėlto didžioji karališkosios vaistinės, alche­ miko pargabentos iš Krokuvos, dalis liko Vilniuje ir vėliau tapo nuolatinės miesto vaistinės pradžia.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Nors jų ginčai dėl karaliaus gydymo būdo, kaip žinome ne vieną atvejį, pasibaigė ligo­ nio mirtimi, vis dėlto didžioji karališkosios vaistinės, alche­ miko pargabentos iš Krokuvos, dalis liko Vilniuje ir vėliau tapo nuolatinės miesto vaistinės pradžia. Nors Lietuvos sostinė ir gavo naudos susijusios su preky­ ba bei saugumu, bet akivaizdaus pagerėjimo valdant miestą nebuvo matyti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-048

Santrauka: Šio karaliaus laikais Vilnius buvo aprūpintas geriausiais amatininkais iš Krokuvos, kurie, apsigyvenę mieste, daug prisidėjo prie karaliaus uoliai steigiamų cechų organizavi­ mo.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Šio karaliaus laikais Vilnius buvo aprūpintas geriausiais amatininkais iš Krokuvos, kurie, apsigyvenę mieste, daug prisidėjo prie karaliaus uoliai steigiamų cechų organizavi­ mo. Dailieji menai, architektūra, tapyba ir skulptūra, mažai pažįstami Lietuvos sostinėje, iki tol prastais ir negrabiais pa­ vyzdžiais plūdę iš rytų, šiuo laikotarpiu ėmė klestėti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-049

Santrauka: Alavas ir varis iš Vengrijos buvo gabenami į Krokuvą, o ten superkami į Vilnių.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Alavas ir varis iš Vengrijos buvo gabenamas į Krokuvą, o ten superkamas į Vilnių; plienas ir geležis buvo vežami iš Alkuskų kasyklos37. Šiame anuomet garsiame fabrike išlieta labai daug pabūk­ lų, gaminta bombos ir kiti karo reikmenys.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-052

Santrauka: Testamente nurodyta, kad mirus Lenkijos Karalystėje kūnas turėjo būti palaidotas Krokuvos pilies bažnyčios koplyčioje.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Dėl to norime, kad mūsų kū­ nas būtų ten palaidotas, kur mus užklups paskutinioji va­ landa, tai yraA jeigu Lenkijos Karalystėje mums esant Vieš­ pats Dievas malonėtų leisti mums mirti, tuomet Krokuvoje, pilies bažnyčios koplyčioje, kur mūsų pono tėvo, Kristuje mirusio, kūnas požemyje guli, ten pat, apačioje ar viršuje, kad taipogi būtų pastatytas antkapis arba depozitas po jo mirusios karališkosios didenybės antkapiu, ant žemės, pa­ vaizduojant mus taip, kaip ir jo karališkoji didenybė pavaiz­ duota antkapyje, kaip mums Viešpats Dievas pats sumanys sveikatos pridėti, bet jeigu mūsų Vieš…, Lietuvos Kunigaikš­ tystėje esant, paims iš šio pasaulio, norime, kad būtume pa­ laidoti Vilniuje, pilyje, naujoje Šv. Onos bažnyčioje, toje choro pusėje, bažnyčios pastato kampe, palei zakristijos duris. Tai darome atsižvelgdami, kad nebūtų nereikalingų išlaidų ir rūpesčių kūną po mirties iš valstybės į valstybę gabenant.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-053

Santrauka: Kryžius su Šventojo Kryžiaus medžiu turėjo būti paliktas Krokuvos pilies koplyčioje.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Onos bažnyčiai Vilniuje išduoti, išskyrus auk­ sinį kryžių, papuoštą safyru, su jame esančiu Šventojo Kry­ žiaus medžiu, pakabintu ant grandinės, ir prašome bei pa­ skiriame, kad šis kryžius su Šv. Kryžiaus medžiu būtų paliktas Krokuvos pilies koplyčioje, kur ilsisi jo didenybės pono mūsų tėvo švento atminimo karaliaus kūnas. Taip pat — • — 345

Puslapis 362

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS prašome, kad antrasis mūsų rūmų kredensas, kuris buvo ir yra Karalystės rūmų iždininko saugojamas, būtų skirtas mū­ sų dvariškių ir tarnų algoms sumokėti, kad nereikėtų iš kur kitur jiems užmokesčio rūpintis, kad kiekvienam iš to kre- denso būtų atlyginta ir kiekvieną už ilgą tarnybą ir tarny­ boje parodytą malonę reikia apdovanoti, kaip tuos, kurie nuo seno mums tarnavo, savo metus mūsų dvare prarado ir už kiekvieno nuopelnus, taip ir tuos, kurie tarnauja žir­ gais, taip pat ir tarnautojus*, rūmų tarnus, daktarus, kuni­ gus, samdinius, pėstininkus, kambarinius, liokajus, vyni­ ninkus ir kitus, kokių tik mūsų tarnų yra, kiekvienam pagal nuopelnus, ne tuos, kurie tarsi ad oculum [dėl akių] tarna­ vo, į dvarą suvažiavę nusigriebti kąsnį bei pasipuikuoti, o mūsų tarnystės nežiūrėjo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai