Lenkijos poveikis LDK reiškėsi bažnytinės sistemos organizavimu, studijomis Krokuvos universitete, administracijos perėmimu ir ūkio reforma.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 60
Tačiau viską nulėmė dar viena aplinkybė – didžiausią įtaką Lietuvos kultūrai darė lenkiškoji civilizacija. Jos poveikis reiškėsi įvairiais pavidalais: bažnytinės sistemos organizavimu, studijomis Krokuvos universitete, administracinės sistemos perėmimu, ūkio reforma.
Pastatyta katedra buvo iškilmingai pašvęsta Krokuvos vyskupo šv. Stanislovo garbei.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 42
Įvesdamas naująjį tikėjimą, Jogaila naikino pagonybės apraiškas: šventąsias girias, žalčius, šventąją ugnį. Pastatyta katedra, iškilmingai pašvęsta Krokuvos vyskupo šv. Stanislovo garbei („kad abi lygiateisės tautos turėtų vieną globėją ir užtarėją“), o didysis jos altorius buvo toje vietoje, kur anksčiau degė pagonių amžinoji ugnis.
Benjaminas iš Tudelio teigė, kad 1160 m. į Aleksandrijos uostą užsukdavo ir Krokuvos pirklių laivai.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 24
Benjaminas iš Tudelio, žydų kilmės keliauninkas, tvirtina, kad 1160 metais į Aleksandrijos uostą ne tik anglų, bet ir Krokuvos pirklių laivai užsukdavęd). Tad jau nuo seno buvusi turtinga, Krokuva už pirmąją municipalinę tvarką, puošnius statinius ir teutonų teises (1257 metais) skolinga Boleslovui Droviajam, už svarbias privilegijas, svetimtaučių antplūdį ir geriausiai sutvirtintas mūro sienas - Lešekui Juodajam. Poznanė dar anksčiau už Krokuvą - 1253 metais, Sandomiras - vėliau, 1286 metais, o Liublinas Vladislavo Loketkos laikais -1317 metais, ėmė tvarkytis pagal vokiečių miestų teises.
Maskvos kunigaikštis į Krokuvą siunčiamų pasiuntinių instrukcijose nurodydavo pareikšti užuojautą, jei karalius būtų miręs.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 222
Užsieny jau daug kas manė, kad jis miręs; pavyzdžiui, Turkų sultonas buvo atsiuntęs net užuojautą, o Maskvos kunigaikštis savo pasiuntiniams, siunčiamiems į Krokuvą, instrukcijose įrašydavo: „Jei karalius miręs, — pareikšti užuojautą". Zigmantas mirė 1548 m.
Prie Vorsklos žuvo Vytautui ištikimi Smolensko vietininkai Boreikaičiai ir Krokuvos vaivada Spytekas iš Melsztyno.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 324
Prie Vorsklos galvas paguldė Vytauto ištikimieji Smolensko vietininkai Boreikaičiai ir žymusis Krokuvos vaivada ir Podolės valdytojas Spytekas iš Melsztyno. Jo didelį narsumą iškeldamas, Dlugošas pastebi, jog jis esą įtikinėjęs Vytautą nepradėti kautynių.
Vytauto laikais Krokuva buvo vienas prekybos centrų netoli Lietuvos.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 263
Nuo Lietuvos buvo taip pat netoli tokie anų laikų prekybos centrai, kaip D. Naugardas, Dorpatas, Pskovas, Ryga, Dancigas, Krokuva ir k. Taigi, Vytauto laikų Lietuva, jungianti Rytų ir Vakarų Europos kraštus, iš visų pusių buvo apsupta pirklių gyvenamų ir lankomų žemių.
Aleksandrui sergant, iš Krokuvos atvyko gydymo meną išmanę Motiejus iš Blonios ir Aleksandras Balinskis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 253-254
1208, kur nurodytas Slaptajame archyve esantis vokiečių kalba rašytas didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto žmonos Julijonos, dėkojančios didžiajam magistrui Pauliui fon 237 ## Puslapis 254 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS Nebūta gydytojų Lietuvos kunigaikščių rūmuose ir vėlesniais laikais. Tik kai Aleksandrą kelerius metus nuolat kamavo skausminga liga, iš Krokuvos atvyko anuometinį gydymo meną išmanantys: vienas - pagal profesiją fizikas, arba rūmų daktaras, Motiejus iš Blonios, Gniezno kanauninkas; antras, pagarsėjęs alchemijos išmanymu bei sėkmingu gydymu, - Aleksandras Balinskis. Nors jų ginčai dėl karaliaus gydymo būdo, kaip žinome ne vieną atvejį, pasibaigė ligonio mirtimi, vis dėlto didžioji karališkosios vaistinės, alchemiko pargabentos iš Krokuvos, dalis liko Vilniuje ir vėliau tapo nuolatinės miesto vaistinės pradžia.
Žygimantas privilegijose miestui suteikė Magdeburgo teisę, kuria Krokuva naudojosi nuo seno.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 234
Jas magistratas priėmė viešai iš didžiojo kunigaikščio rankų19. Privilegijose Žygimantas pareiškė, kad atskirdamas visas lenkų, lietuvių ir rusų teises bei papročius, amžiams suteikia miestui vokišką Magdeburgo teisę, Krokuvos naudojamą nuo seno. Iš vaivadų ir visų karališkųjų valdininkų buvo atimta galia kištis į miesto reikalus, ir tik pačiam miesto vadovui, vadinamam vaitu, duota teisė spręsti ir bausti už miestiečių padarytus kriminalinius nusikaltimus.
Krokuvoje vainikuotas valdovas nepaisė pažadų, atidėliojo vedybas su Ona ir svajojo valdyti kaip Prancūzijoje.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 295
Atvykęs ir vainikavęsis Krokuvoje, jis savo pažadų nepaisė, vedybas su Ona vis atidėliojo ir svajojo valdyti taip, kaip buvo valdoma Prancūzija, t.
Zigmanto II antkapis buvo Krokuvos katedroje.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 222
Zigmanto II antkapis Krokuvos katedroje.
Lietuviai Lenkijoje puolė Sandomiro ir Krokuvos žemes.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 26
Prie Cėsių (į šiaurę nuo Dauguvos) lietuviams pavyko sutriuškinti Livonijos riterius. Panašiu metu Lenkijoje lietuviai puolė Sandomiro ir Krokuvos žemes. Lietuvos pajėgos Rusioje plačiai vykdė kovinius veiksmus.
Aleksandrui sunkiai sergant, iš Krokuvos atvyko gydymą išmanę Motiejus iš Blonios ir Aleksandras Balinskis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 253-254
1208, kur nurodytas Slaptajame archyve esantis vokiečių kalba rašytas didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto žmonos Julijonos, dėkojančios didžiajam magistrui Pauliui fon 237 ## Puslapis 254 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS Nebūta gydytojų Lietuvos kunigaikščių rūmuose ir vėlesniais laikais. Tik kai Aleksandrą kelerius metus nuolat kamavo skausminga liga, iš Krokuvos atvyko anuometinį gydymo meną išmanantys: vienas - pagal profesiją fizikas, arba rūmų daktaras, Motiejus iš Blonios, Gniezno kanauninkas; antras, pagarsėjęs alchemijos išmanymu bei sėkmingu gydymu, - Aleksandras Balinskis. Nors jų ginčai dėl karaliaus gydymo būdo, kaip žinome ne vieną atvejį, pasibaigė ligonio mirtimi, vis dėlto didžioji karališkosios vaistinės, alchemiko pargabentos iš Krokuvos, dalis liko Vilniuje ir vėliau tapo nuolatinės miesto vaistinės pradžia.
Susirgęs karalius buvo nuvežtas į Krokuvą, o Šich Achmetas su garbinga palyda sugrįžo į Lietuvą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 581
Gal priepuolį sukėlė per didelis pyktis, išsiliejus tulžiai, bet žmonės jį išsiaiškino kaip blogą ženklą, kaip dievo kerštą. Dėl karaliaus ligos seimas buvo paleistas, kadangi vargu ar ką galima buvo benuveikti. Susirgęs karalius nuvežamas į Krokuvą, o Šich Achmetas, valdovo valia turėjęs būti Trakuose vaišingai priimtas, sugrįžo į Lietuvą garbingos palydos apsuptas.
(Taip ji atvaizduota vieno seno Krokuvos pastato skliaute).
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 85-86
Aldona Gediminaitė. (Taip ji atvaizduota vieno seno Krokuvos pastato skliaute). Kovos su ordinu, paliauboms pasibaigus.
Karūnacijos byla 1430 m. Lenkų ponai prispyrė grįžusį į Krokuvą Jogailą atšaukti savo duotąjį sutikimą dėl Vytauto karūnacijos.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 158
Tuo būdu Vytauto karūnacijos klausimas Lucke liko neišspręstas; jis turėjo būti išspręstas vėliau. Karūnacijos byla 1430 m. Lenkų ponai prispyrė grįžusį į Krokuvą Jogailą atšaukti savo duotąjį sutikimą dėl Vytauto karūnacijos.
Tad po dvejų metų lenkai pagaliau nusileido, ir 1550 m. Barbora buvo iškilmingai Krokuvoje karūnuota Lenkijos karaliene.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 227
Greit pasirodė, jog senatas ir seimas perdėjo, laikydami jungtuves karališkosios šeimos pažeminimu: užsienio valdovai dėl to neparodė jokio nepasitenkinimo. Tad po dvejų metų lenkai pagaliau nusileido, ir 1550 m. Barbora buvo iškilmingai Krokuvoje karūnuota Lenkijos karaliene.
Tie, kurie ruošėsi dvasininkais, paprastai vykdavo mokytis į Krokuvos universitetą, o visi kiti vykdavo į vakarų Europos universitetus: į Vokietiją, Italiją ir Prancūziją.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 261-262
Jono bažnyčios buvo aukštesnioji teisės mokykla. Šiaip, kas norėdavo gauti aukštesniojo ir aukštojo mokslo, turėdavo vykti į užsienį. Tie, kurie ruošėsi dvasininkais, paprastai vykdavo mokytis į Krokuvos universitetą, o visi kiti vykdavo į vakarų Europos universitetus: į Vokietiją, Italiją ir Prancūziją.
Jos poveikis reiškėsi įvairiais pavidalais: bažnytinės sistemos organizavimu, studijomis Krokuvos universitete, administracinės sistemos perėmimu, ūkio reforma.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 60
Tačiau viską nulėmė dar viena aplinkybė – didžiausią įtaką Lietuvos kultūrai darė lenkiškoji civilizacija. Jos poveikis reiškėsi įvairiais pavidalais: bažnytinės sistemos organizavimu, studijomis Krokuvos universitete, administracinės sistemos perėmimu, ūkio reforma.
Pasak Kojelavičiaus, Kazimieras Krokuvoje su broliu karaliumi priėmė Romos tikėjimą, bet dėl rusų papročių neplatino katalikybės.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 300-301
Nors Kazimieras buvo ir nepastovaus būdo, staigus ir vargais negalais sutramdomas žmogus, tačiau jo dvasia, iš prigimties linkusi į ydas, kurias sukelia pomėgis dykai stumti laiką, leido ne be pagrindo tikėtis, jog aukščiausios valdžios galią jis veikiau panaudos kaip pagrindą prabangiam gyvenimui nei tykos progos perversmui. Deja, taip beveik visada esti su žmonių sumanymais: tai, kas, nežinant ateities, atrodo geriausia, dažnai tampa nelaimių šaltiniu; ilgainiui tos gražios viltys atnešė Lietuvai daug žalos. Mat, nors Kazimieras kartu su broliu karaliumi ir buvo Krokuvoje priėmęs Romos tiN e žiū ri v a ls ty b ė s b ei kėjimą, tačiau, auginamas patik ė jim o reikalų gal rusų papročius, labiau bueigų, todėl ir nesirūpino tarp savo valdinių platinti katalikų tikėjimą, šį reikalą arba visai užmesdamas, arba į vo prisirišęs prie graikų ap 3 0 2 paskutinę vietą nustumdamas.
Atėjus svodbai, kas gal tą iškilmę aprašyti, su kuria Aldona, didžioji kunigaikštaitė Lietuvos, ap klėsta diduomene vyrų ir žmonų lenkių ir lietuvių, keliavo iš Vilniaus į Krokuvą pas savo jaunikį.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 553
Taip elgės Ge- 'diminas netikėlis, arba pagonis, su krikščionimis, kad tuo tarpu kryžėjai ir kiti vokyčiai meldžionys perkrikštus ne vien patys kruvinai vergė ir žudė, bet dar vienus pardavojo gudams, kitus leido per jūrą į Teutoniją taip pat kruvinai vergauti, vienok negeidė jos patys save vadinti mokytojais žodžio Dievo ir malonės artimo. Atėjus svodbai, kas gal tą iškilmę aprašyti, su kuria Aldona, didžioji kunigaikštaitė Lietuvos, apklėsta diduomene vyrų ir žmonų lenkių ir lietuvių, keliavo iš Vilniaus į Krokuvą pas savo jaunikį. Visų pirma kaipo vėdliai jojo lenkai, jomylistos, pilių vyrai, urėdai, arba vojevodos, nuo aukso ir sidabro žibantys.
1541 m. Mikalojus Glebovičius Krokuvoje aptiko savo pabėgusį pavaldinį.
Lituanistika-28359-Pabegusiu-is-dvaru-valstieciu-uzribiskumas — Pabėgusių iš dvarų valstiečių „užribiškumo" problema XVI—XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje
PDF 5
1541 m. į valdovo teismą kreipėsi Polocko vaivadaitis Mikalojus Glebovičius, pranešdamas, kad savo pabėgusį pavaldinį aptiko viešėdamas Krokuvoje ir siekė, kad pastarasis būtų atvežtas į Vilnių' 0.
Šaltinio pastaboje Heningas skundžiasi Krokuvos karališkojo archyvo ir bibliotekos aplaidumu.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 420
Deja, per nedovanotiną Krokuvos karališkojo archyvo ir bibliotekos aplaidumą prarasta. Tuo skundėsi Karaliaučiaus bibliotekos darbuotojas, Luko Davido kronikos leidėjas Heningas (Lukas Davidas.— T. II. — P. 3.— Pastaba): „Prieš 20 metų (1792), — nurodo jis, — Lenkijos žydai gausybę pergamentų, kurių atsiradimas, panašu, sietinas su Krokuva, pardavė vietiniams knygų paauksinimo ir įrišimo verslovininkams, iš kurių, atsitiktinai sužinojęs, ir pats kai ką įsigijau“.
Aldonos Gediminaitės žavesys, kaip pasakoja Teodoras Narbutas, buvo žinomas Krokuvoje, todėl pasiuntinybė atvyko į Vilnių prašyti Aldonos rankos karalaičiui.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 441
Aldonos Gediminaitės žavesys Krokuvoje buvo žinomas. Išsiųsta pasiuntinybė atvyko į Vilnių ir pageidavo karalaičiui gražiosios Aldonos rankos.
Jogaila su prašmatnia rūmų dvariškių palyda iš Sandomiro atvyko prie Krokuvos.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 336
Jogaila, susiruošęs, su prašmatnia rūmų dvariškių palyda, iš Sandomiro atvyko prie Krokuvos.
Teodoro Narbuto pasakojime vasario 15 d. Šv. Stanislovo katedroje Krokuvoje Jogaila, Skirgaila, Švitrigaila ir Vytautas priėmė šventąjį krikštą pagal lotynų apeigas.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 337-338
Atvažiuota į Krokuvą nedelsiant, vasario 15 dieną***4, kaip įprasta iškilmingai, nuvyko tiesiai į Šv. Stanislovo katedrą, kur buvo atliktas Jogailos, Skirgailos, Švitrigailos, Vytauto, prisiėmusių vardus5: Vladislovo, Kazimiero, Boleslovo, Aleksandro, 1 Kotzebue. - B. II. - S. 253. Šis autorius pats savo tyrinėjimais yra tai pastebėjęs. 2 Rankraštinė Lietuvos (Bychovco) kronika (p. 55) bus mūsų vedlė, kaip seniausias šaltinis ir tiesiausiu keliu vedanti į tiesą. 3 Kotzebue. - 1. c. 4 Anksčiau nurodytas rankraštis „Memoria etc.“: ln Crastino S. Valentu. Martynis (Šv. kankinio Valentino išvakarėse)****. 5 Nežinome Skirgailos ir Švitrigailos rusiškų vardų, Jogaila turėjo Jokūbo (žr. šio tomo priešpaskutinį priedą). O dėl krikšto pasakytina, kad jis nebuvo toks kaip iš pagonybės pereinant, bet kaip iš Rytų apeigų tikėjimo, 339 šv. krikštas pagal lotynų apeigas
Pasak Alfredo Bumblausko, 1550 m. Krokuvoje Barbora Radvilaitė buvo vainikuota karaliene.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
PDF 156
Tik 1550 m. Krokuvoje Barbora buvo vainikuota karaliene,
Pasak Alfredo Bumblausko, Krokuvos Vavelio katedroje Jogaila priėmė krikštą, susituokė su Jadvyga ir vainikavosi.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
PDF 262
Krokuvos Vavelio katedroje Jogaila krikštijosi, tuokėsi su Jadvyga, vainikavosi.
Krokuvoje saugomas anonimino autoriaus rankraštis Čartoryskių bibliotekoje.
„Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.
PDF 98
Išsamiausias šiandien istorikams žinomas, daugiausiai informacijos suteikiąs šaltinis yra Krokuvoje Čartoryskių bibliotekoje saugomas anoniminio autoriaus rankraštis.
Rašyta Krokuvoje, [1518] rugsėjo 30 dieną.
„Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.
PDF 168
Rašyta Krokuvoje, [1518] rugsėjo 30 dieną
Nuvykti iš Vienos į Krokuvą užtekdavo 7-16 dienų.
„Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.
PDF 194
Kelionė iš Vienos į Vilnių užtrukdavo 43-53 dienas. Nuvykti iš Vienos į Krokuvą užtekdavo 7-16 dienų.
Krokuvoje jis leido spaudinius ir gynė savo bičiules.
04-ldk-personalijos-idejos-refleksijos
PDF 290
1789 m. viduryje nuvyko į Krokuvų. Ten išleido porų spaudinių, kuriuose šlovino savo protektorius ir gynė krokuvietcs bičiules
Krokuva buvo vieta, į kurią Sofiją parvežė iš Lenkijos ir kur Jogaila su ja iškėlė vestuves.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 100
Vėliau karalius Jogaila atsiuntė iš Lenkijos žymiausius ponus, kurie paėmę kunigaikštytę Sofiją parvežė pas jį į Krokuvą. O jis iškėlė šaunias vestuves, paėmė ją sau žmona ir vainikavo ją 5.
Tynieco vienuolynas yra prie Krokuvos.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 68
švento Augustino vienuolynas Tyniece, prie Krokuvos
1385 m. Lenkijos didikų ir bajorų seimas dėl Jogailos kvietimo į Lenkijos sostą vyko Krokuvoje.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 234
Lenkijos didikų ir bajorų seimas, kuriame buvo nutarta kviesti Lietuvos didįjį kunigaikšti Jogailą į Lenkijos sostą, buvo ne Petrakave, o Krokuvoje 1385 m. birželio ar liepos mėn.