Kovos su švedais paliko gilų pėdsaką lietuvių liaudies atmintyje, tai rodo įvairūs padavimai ir pasakojimai apie švedus, „švedkapius“ ir švedų buvimą Lietuvoje.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 87-88
Lietuva ir Lenkija šiame kare ekonomiškai ir politiškai nusilpo, jų teritoriją nuniokojo svetimos ir savos kariuomenės, atsirado anarchijos
XVII a. ATR kariavo su Švedija 1600–1629 m. ir 1655–1660 m., o karus komplikavo Vazų pretenzijos į Švedijos sostą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 86
L I E T U V O S I S T O R I J A 86 XVII a. ATR kariavo su Švedija du karus: 1600–1629 ir 1655–1660 m. Karą komplikavo tai, kad švedų kilmės Vazų dinastijos ATR karaliai reiškė pretenzijas į Švedijos sostą.
1655–1660 m. švedai kariavo jau Lietuvos ir Lenkijos teritorijose, o Lietuvos magnatai 1655 m. netgi sudarė Kėdainių sutartį su Švedija, tačiau švedams įsitvirtinti Lietuvoje nepavyko.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 87
2 skyrius • L E N K I J O S I R L I E T U V O S VA L S T Y B I Ų J U N G T U V Ė S 87 1655–1660 m. švedai kariavo jau Lietuvos ir Lenkijos teritorijose, o Lietuvos magnatai 1655 m. netgi sudarė Kėdainių sutartį su Švedija, tačiau švedams įsitvirtinti Lietuvoje nepavyko.
1655–1660 m. švedai kariavo Lietuvos ir Lenkijos teritorijose, bet Lietuvoje įsitvirtinti jiems nepavyko.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 87
2 skyrius • L E N K I J O S I R L I E T U V O S VA L S T Y B I Ų J U N G T U V Ė S 87 1655–1660 m. švedai kariavo jau Lietuvos ir Lenkijos teritorijose, o Lietuvos magnatai 1655 m. netgi sudarė Kėdainių sutartį su Švedija, tačiau švedams įsitvirtinti Lietuvoje nepavyko.
Švedija siekė viešpatauti Baltijos jūroje, vadindama šį tikslą dominium maris Baltici.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 85
Citatos tekstas nepasiekiamas.
Narbutas Švedijoje minėjo vyriausiąjį žynį ir teisėją, kuris dėl šių pareigų save laikė aukščiausiuoju karaliumi.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 417
Kaip tik Švedijoje buvo panašus vyriausiasis žynys ir vyriausiasis teisėjas, kuris dėl tų aukštų pareigų laikė save aukščiausiuoju karaliumi (Rilhs. Geschichte Schwedens. - B. I. - S. 39).
Kaip tik Švedijoje buvo panašus vyriausiasis žynys ir vyriausiasis teisė jas, kuris dėl tų aukštų pareigų laikė save aukščiausiuoju ka raliumi (Rilhs.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 416
Kaip tik Švedijoje buvo panašus vyriausiasis žynys ir vyriausiasis teisėjas, kuris dėl tų aukštų pareigų laikė save aukščiausiuoju karaliumi (Rilhs. Geschichte Schwedens. - B. I. - S. 39).