Santrauka
Dabartinės Latvijos vakarinėje dalyje, į šiaurę nuo Šventosios upės ir žemaičių, gyveno kuršiai.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Kuršas minimas tarp duoklinių tautų, kurios turėjo atskiras kalbas. |
| t-002 Vikingų epochoje prie jūros gyvenusiems prūsams ir kuršiams teko atremti plėšikaujančius skandinavus. |
| t-003 Istorijos priešaušryje kuršių žemėse turėjo būti gana daug atskirų sričių kunigų, atlikdavusių aukojimus. |
| t-004 Livonijoje sukilę estai, kuršiai ir žiemgaliai 1263-1270 m. mažino išorinį pavojų Lietuvai. |
| t-005 Skalviai prie Nemuno žemupio siejosi su kuršiais, kalbėjusiais pereinamąja kalba tarp prūsų, žemaičių ir latvių. |
| t-006 Istorijos priešaušryje kuršių ir kitų baltų žemėse turėjo būti daug atskirų sričių kunigų. |
| t-007 Kuršiai XI a. jau rengdavo plėšiamuosius žygius į Danijos ir Švedijos pakrantes. |
| t-008 Kronikininkai mini spindinčius metalo ginklus pas kuršius ir žiemgalius. |
| t-009 Kuršiai ir žiemgaliai yra taip pat gyvenę kaimais. |
| t-010 Nestoro „Povest“ tarp rusams duoklę mokėjusių ir atskiras kalbas turėjusių tautų minėjo Kuršą. |
| t-011 Kuršių gyvenama teritorija prasidėjo į šiaurę nuo Minijos žemupio, Klaipėdos apylinkėse. |
| t-012 Livonijoje sukilę kuršiai buvo pajungti tik po septynerių metų kovos, 1267 m. |
| t-013 Kuršiai prašė, kad krikščionims laimėjus jiems būtų sugrąžintos moterys ir vaikai. |
| t-014 Kuršiai ir žiemgaliai yra taip pat gyvenę kaimais. |
| t-015 Staiga kilusi grėsmė išjudino daug kuršių, žemaičių ir lietuvių priešintis priešui, kurio pavojų rodė pavergtos Latvijos likimas. |
| t-016 Kitais metais Utenis perkėlė karą iš Kuršo į Livoniją, o sutelkta kuršių ir žemaičių kariuomenė nusiaubė didelius Livonijos plotus. |
| t-017 Teodoro Narbuto teigimu, kuršiai pirmosios apskrities gyventojus vadino Kreeminen, arba krevinėnais, o antruosius - lyviais arba rehdingais. |
Ryšiai
- Kuršiai surengė žygį į Švedija
- Kuršiai kariavo prieš Skandinavai
- Kuršiai gyveno Žemgala
- Kuršiai priklausė Švedai