Kuršiai

Santrauka

Dabartinės Latvijos vakarinėje dalyje, į šiaurę nuo Šventosios upės ir žemaičių, gyveno kuršiai.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Kuršas minimas tarp duoklinių tautų, kurios turėjo atskiras kalbas.		c-001
t-002 Istorijos priešaušryje kuršių žemėse turėjo būti gana daug atskirų sričių kunigų.		c-002
t-003 Kuršiai ir žiemgaliai yra taip pat gyvenę kaimais.		c-003
t-004 Spindinčius metalo ginklus kronikininkai randa ir pas kuršius bei žiemgalius.		c-004
t-005 Livonijoje sukilę kuršiai buvo pajungti tik po septynerių metų kovos, 1267 m.		c-005
t-006 Vikingų epochoje prie jūros gyvenusiems prūsams ir kuršiams teko atremti plėšikaujančius skandinavus.		c-006
t-007 Kuršiai XI a. jau rengdavo plėšiamuosius žygius į Danijos ir Švedijos pakrantes.		c-007
t-008 Ankstyvaisiais Viduramžiais Vakarų metraštininkai pradeda minėti prūsus, kuršius, žiemgalius.		c-008
t-009 Tarp kitų duokli­ ninkių tautų yra minimos — vis savo atskiras kalbas turinčios — «Lietuva, Žiemgala, Kuršas, Neroma, Lybiai».		c-009
t-010 Tokiu atskirų sričių kunigų istorijos priešaušryje lietuvių, kuršių, žiemgalių, lietgalių ir prūsų (imant drauge ir jotvingius) žemėse turėjo būti gana daug.		c-010
t-011 Tuo metu, kai prūsai iš paskutiniųjų kovojo savo didžiąją kovą prieš kryžiuočius, vidaus nesutikimai Lietuvoje (1263-1270 m.) nesudarė šaliai išorinio pavojaus, juo labiau, kad ir Livonijoje buvo sukilusios tautos : estai, kuršiai, žiemgaliai.		c-011
t-012 Dabartinės Latvijos vakarinėje dalyje, į šiaurę nuo Šventosios upės ir žemaičių, gyveno kuršiai, kairiajame Dauguvos žemupio krante — žiemgaliai, kairiajame Dauguvos vidurupio krante, siekdami dabartines Utenos ir Zarasų apskritis, gyveno sėliai, o į šiaurę.		c-012

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Kuršas minimas tarp duoklinių tautų, kurios turėjo atskiras kalbas.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Nepa­ duodama tikslios chronologijos, Nestoro « Povest » paminėjo kaimy­ nines tautas, kurios mokėjusios rusams duoklę. Tarp kitų duokli­ ninkių tautų yra minimos — vis savo atskiras kalbas turinčios — «Lietuva, Žiemgala, Kuršas, Neroma, Lybiai». Dauguva norma­ nams buvo svarbus vandens kelias į rytus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Istorijos priešaušryje kuršių žemėse turėjo būti gana daug atskirų sričių kunigų.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

tine prasme, nes jie, prisiėmę vyriausiųjų savo srities dvasininkų pareigas, atlikdavo aukojimus. Tokiu atskirų sričių kunigų istorijos priešaušryje lietuvių, kuršių, žiemgalių, lietgalių ir prūsų (imant drauge ir jotvingius) žemėse turėjo būti gana daug. XIII amž. dalis jų yra žinoma ir vardais.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Kuršiai ir žiemgaliai yra taip pat gyvenę kaimais.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kuršiai ir žiemgaliai yra taip pat gyvenę kaimais. Net ir pas vienkiemius pamėgusius lietgalius yra atrasta kuopinių kaimų. Istorinių laikų sąvartoje, šalia įprastinių kuopinių kaimų, pasitai­ kydavo lietuvių gyvenamų viensėdžių sodybų, tačiau kaiminės sodybos dominavo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Spindinčius metalo ginklus kronikininkai randa ir pas kuršius bei žiemgalius.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

8345). Spindinčius metalo ginklus kronikininkai randa ir pas kuršius bei žiemgalius. Puikų lietuvių apginklavimą paliudija ir faktas, kad po per­ galės Livonijoje vokiečių kariuomenė dalinosi lietuvių ginklais.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Livonijoje sukilę kuršiai buvo pajungti tik po septynerių metų kovos, 1267 m.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kadangi Prūsų kryžiuočiai porai dešimtmečių buvo užimti krašto viduje (sukilimas galutinai buvo numalšintas 1274 m.), Trai­ denio ir jo įpėdinių valdžioje spėjusi sutvirtėti, vėliau per eilę gene­ racijų Lietuva pajėgė sėkmingai vesti įtemptas kovas prieš riterius. Tuo metu, kai prūsai iš paskutiniųjų kovojo savo didžiąją kovą prieš kryžiuočius, vidaus nesutikimai Lietuvoje (1263-1270 m.) nesudarė šaliai išorinio pavojaus, juo labiau, kad ir Livonijoje buvo sukilusios tautos : estai, kuršiai, žiemgaliai. Kuršas buvo pajungtas tik po 7 metų kovos (1267 m.), o kol žiemgaliai buvo nugalėti, praėjo 30 metų (1290).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Vikingų epochoje prie jūros gyvenusiems prūsams ir kuršiams teko atremti plėšikaujančius skandinavus.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Vikingų epo- choje prie jūros gyvenusiems prūsams ir kuršiams teko atremti plėšikaujančius skandinavus. Tiesa, kuršiai XI a.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Kuršiai XI a. jau rengdavo plėšiamuosius žygius į Danijos ir Švedijos pakrantes.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Tiesa, kuršiai XI a. jau ir patys reng- davo plėšiamuosius žygius į Danijos ir Švedijos pakrantes.

vi-v1I a.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Ankstyvaisiais Viduramžiais Vakarų metraštininkai pradeda minėti prūsus, kuršius, žiemgalius.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Anks- tyvaisiais Viduramžiais Vakarų metraštininkai pradeda minėti prūsus, kuršius, žiemgalius. Lietuviai, gyvenę į rytus nuo šių genčių, natūralu, į metraščius nepateko, o ir rytų baltų diferenciacijos procesas vyko vėliau.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: Tarp kitų duokli­ ninkių tautų yra minimos — vis savo atskiras kalbas turinčios — «Lietuva, Žiemgala, Kuršas, Neroma, Lybiai».

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tarp kitų duokli­ ninkių tautų yra minimos — vis savo atskiras kalbas turinčios — «Lietuva, Žiemgala, Kuršas, Neroma, Lybiai». Dauguva norma­ nams buvo svarbus vandens kelias į rytus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: Tokiu atskirų sričių kunigų istorijos priešaušryje lietuvių, kuršių, žiemgalių, lietgalių ir prūsų (imant drauge ir jotvingius) žemėse turėjo būti gana daug.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tokiu atskirų sričių kunigų istorijos priešaušryje lietuvių, kuršių, žiemgalių, lietgalių ir prūsų (imant drauge ir jotvingius) žemėse turėjo būti gana daug. XIII amž.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-011

Santrauka: Tuo metu, kai prūsai iš paskutiniųjų kovojo savo didžiąją kovą prieš kryžiuočius, vidaus nesutikimai Lietuvoje (1263-1270 m.) nesudarė šaliai išorinio pavojaus, juo labiau, kad ir Livonijoje buvo sukilusios tautos : estai, kuršiai, žiemgaliai.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tuo metu, kai prūsai iš paskutiniųjų kovojo savo didžiąją kovą prieš kryžiuočius, vidaus nesutikimai Lietuvoje (1263-1270 m.) nesudarė šaliai išorinio pavojaus, juo labiau, kad ir Livonijoje buvo sukilusios tautos : estai, kuršiai, žiemgaliai. Kuršas buvo pajungtas tik po 7 metų kovos (1267 m.), o kol žiemgaliai buvo nugalėti, praėjo 30 metų (1290).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-012

Santrauka: Dabartinės Latvijos vakarinėje dalyje, į šiaurę nuo Šventosios upės ir žemaičių, gyveno kuršiai, kairiajame Dauguvos žemupio krante — žiemgaliai, kairiajame Dauguvos vidurupio krante, siekdami dabartines Utenos ir Zarasų apskritis, gyveno sėliai, o į šiaurę.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Ry- tinės jų sienos nėra aiškios; jie užėmė visą Neries aukštupį, artėjo prie Bererinos aukštupio ir prie Dysnos Latviai. Dabartinės Latvijos vakarinėje dalyje, į šiaurę nuo Šventosios upės ir žemaičių, gyveno kuršiai, kairiajame Dau- guvos žemupio krante — žiemgaliai, kairiajame Dauguvos vidurupio krante, siekdami dabartines Utenos ir Zarasų apskri- tis, gyveno sėliai, o į šiaurę nuo jų, t.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Ryšiai

Teminiai klasteriai

• upė

Susiję objektai

• Apuolės apgula (853 m.)
• Estai
• Kuršių plėšiamieji žygiai į Danijos ir Švedijos pakrantes
• Kuršių sukilimas prieš danus (853 m.)
• Lietgaliai
• Pasiuntinybė į Niurnbergą dėl krikšto (1358 m.)
• Pasiuntinybė į Nürnbergą dėl krikšto (1358 m.)
• Rimbertas
• Rimberto, Rimbertas
• Saxo Grammaticus
• Skandinavai
• Volkvinas
• kuopiniai kaimai
• Žiemgaliai
• Saulės mūšis (1236 m. rugsėjo 22 d.)