Kuršas minimas tarp duoklinių tautų, kurios turėjo atskiras kalbas. Vikingų epochoje prie jūros gyvenusiems prūsams ir kuršiams teko atremti plėšikaujančius skandinavus. Istorijos priešaušryje kuršių žemėse turėjo būti gana daug atskirų sričių kunigų, atlikdavusių aukojimus.
8345). Spindinčius metalo ginklus kronikininkai randa ir pas kuršius bei žiemgalius. Puikų lietuvių apginklavimą paliudija ir faktas, kad po per galės Livonijoje vokiečių kariuomenė dalinosi lietuvių ginklais.
Kuršiai ir žiemgaliai yra taip pat gyvenę kaimais. Net ir pas vienkiemius pamėgusius lietgalius yra atrasta kuopinių kaimų. Istorinių laikų sąvartoje, šalia įprastinių kuopinių kaimų, pasitai kydavo lietuvių gyvenamų viensėdžių sodybų, tačiau kaiminės sodybos dominavo.
Galėjo tas pat būti ir Lietuvoje, kai gyventojai iš sunkiau apgi namų vietų ordino karų laikais vis labiau traukėsi į uždarų sodybų plotus. Kuršiai ir žiemgaliai yra taip pat gyvenę kaimais. Net ir pas vienkiemius pamėgusius lietgalius yra atrasta kuopinių kaimų.
Tarp kitų duokli\nninkių tautų yra minimos — vis savo atskiras kalbas turinčios —\n«Lietuva, Žiemgala, Kuršas, Neroma, Lybiai». Dauguva norma\nnams buvo svarbus vandens kelias į rytus.
Tokiu atskirų sričių kunigų istorijos\npriešaušryje lietuvių, kuršių, žiemgalių, lietgalių ir prūsų (imant\ndrauge ir jotvingius) žemėse turėjo būti gana daug. XIII amž.
Tuo metu, kai prūsai iš paskutiniųjų kovojo savo didžiąją kovą\nprieš kryžiuočius, vidaus nesutikimai Lietuvoje (1263-1270 m.)\nnesudarė šaliai išorinio pavojaus, juo labiau, kad ir Livonijoje buvo\nsukilusios tautos : estai, kuršiai, žiemgaliai. Kuršas buvo pajungtas\ntik po 7 metų kovos (1267 m.), o kol žiemgaliai buvo nugalėti, praėjo\n30 metų (1290).