Lietuvos istorijos žinių lobynas
grupe
21 teiginiai21 įrašai4 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Kuršas minimas tarp duoklinių tautų, kurios turėjo atskiras kalbas. Vikingų epochoje prie jūros gyvenusiems prūsams ir kuršiams teko atremti plėšikaujančius skandinavus. Istorijos priešaušryje kuršių žemėse turėjo būti gana daug atskirų sričių kunigų, atlikdavusių aukojimus.
Patikrinti teiginiai
Kuršiai XI a. jau rengdavo plėšiamuosius žygius į Danijos ir Švedijos pakrantes.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Tiesa, kuršiai XI a. jau ir patys reng-\ndavo plėšiamuosius žygius į Danijos ir Švedijos pakrantes.\n\nvi-v1I a.
Kronikininkai mini spindinčius metalo ginklus pas kuršius ir žiemgalius.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
8345). Spindinčius metalo ginklus kronikininkai randa ir pas kuršius bei žiemgalius. Puikų lietuvių apginklavimą paliudija ir faktas, kad po per galės Livonijoje vokiečių kariuomenė dalinosi lietuvių ginklais.
Kuršiai ir žiemgaliai yra taip pat gyvenę kaimais.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Kuršiai ir žiemgaliai yra taip pat gyvenę kaimais. Net ir pas vienkiemius pamėgusius lietgalius yra atrasta kuopinių kaimų. Istorinių laikų sąvartoje, šalia įprastinių kuopinių kaimų, pasitai kydavo lietuvių gyvenamų viensėdžių sodybų, tačiau kaiminės sodybos dominavo.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Galėjo tas pat būti ir Lietuvoje, kai gyventojai iš sunkiau apgi namų vietų ordino karų laikais vis labiau traukėsi į uždarų sodybų plotus. Kuršiai ir žiemgaliai yra taip pat gyvenę kaimais. Net ir pas vienkiemius pamėgusius lietgalius yra atrasta kuopinių kaimų.
Kuršas minimas tarp duoklinių tautų, kurios turėjo atskiras kalbas.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Tarp kitų duokli\nninkių tautų yra minimos — vis savo atskiras kalbas turinčios —\n«Lietuva, Žiemgala, Kuršas, Neroma, Lybiai». Dauguva norma\nnams buvo svarbus vandens kelias į rytus.
Istorijos priešaušryje kuršių žemėse turėjo būti gana daug atskirų sričių kunigų, atlikdavusių aukojimus.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Tokiu atskirų sričių kunigų istorijos\npriešaušryje lietuvių, kuršių, žiemgalių, lietgalių ir prūsų (imant\ndrauge ir jotvingius) žemėse turėjo būti gana daug. XIII amž.
Livonijoje sukilę estai, kuršiai ir žiemgaliai 1263-1270 m. mažino išorinį pavojų Lietuvai.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Tuo metu, kai prūsai iš paskutiniųjų kovojo savo didžiąją kovą\nprieš kryžiuočius, vidaus nesutikimai Lietuvoje (1263-1270 m.)\nnesudarė šaliai išorinio pavojaus, juo labiau, kad ir Livonijoje buvo\nsukilusios tautos : estai, kuršiai, žiemgaliai. Kuršas buvo pajungtas\ntik po 7 metų kovos (1267 m.), o kol žiemgaliai buvo nugalėti, praėjo\n30 metų (1290).
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 8 | 6 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 3 | — | 5 | 5 |
| Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.) | — | 3 | 5 |
| Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.) | — | 2 | 2 |
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4 | — | 1 | 1 |