Santrauka
Livonija tada buvo suskaldyta tarp kelių valstybių: vieną dalį valdė Lietuva su Lenkija, kitą — Švedija, trečią — Danija, o ketvirtą buvo užgrobęs caras. Livonija nuo Maskvos buvo apginta, bet netrukus dėl jos prasidėjo net 60 metų trukę karai su Švedija. Tėvui mirus, 1593 m. jis nuvyko į Švediją ir karūnavosi jos karalium. Išgyvenęs ten metus, jis grįžo į Krokuvą, o savo valdžią Švedijoj paliko dėdei, Sudermanlandijos kunigaikščiui Karoliui.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Apie 650 m. prasidėjo didelė švedų ekspansija iš Gotlando ir vidurio Švedijos. | c-001 | |
| t-002 Zigmanto Vazos karo dėl Švedijos sosto metu Livonija iki Dauguvos atiteko Švedijai. | c-002 | |
| t-003 1654–1667 m. Lietuvą ir Lenkiją ištiko Rusijos ir Švedijos invazija, vadinama „tvanu“. | c-003 | |
| t-004 Švedija siekė viešpatauti Baltijos jūroje. | c-004 | |
| t-005 ATR kariavo su Švedija 1600–1629 ir 1655–1660 metais. | c-005 | |
| t-006 1605 m. Lietuvos kariuomenė pasiekė didelę pergalę prieš švedus Salaspilio (Kirchholmo) mūšyje, bet ilgainiui bekariaujant Švedija atėmė Rygą ir užvaldė Baltijos pakrantes. | c-006 | |
| t-007 Iškylanti Rusija Šiaurės karo metu (1700–1721) sutriuškino Švedijos karaliaus Karolio XII kariuomenę, užėmė visą Livoniją ir ėmė valdyti Baltijos pakrantę nuo Vyborgo iki Rygos. | c-007 | |
| t-008 Lietuvos auksas buvo pasisavintas tik iš Švedijos ir Šveicarijos bankų. | c-008 | |
| t-009 Vilniuje buvo palaiminta Suomijos kunigaikščio Jono, vėliau tapusio Švedijos karaliumi, santuoka su Kotryna Jogailaite. | c-009 | |
| t-010 1581 metais iš Vilniaus buvo išsiųsta pasiuntinybė į Švediją per Lauryną Goslickį. | c-010 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Apie 650 m. prasidėjo didelė švedų ekspansija iš Gotlando ir vidurio Švedijos.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Archeolo giniai duomens parodo apie 650 m. prasidedančią didelę švedų ekspansiją iš Gotlando ir vidurio Švedijos. VII amž. gale jie įsi kūrė Grobine, kur turėjo savo svarbią karinę bazę Seeburgą, užėmė Apuolės pilį (prie Skuodo). VIII amž. pusėje jie randami Sauslauke (prie Durbės).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Zigmanto Vazos karo dėl Švedijos sosto metu Livonija iki Dauguvos atiteko Švedijai.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Zigmanto Vazos laikais, šiam pradėjus karą dėl Švedijos sosto, Livonija buvo prarasta: ji net iki Dauguvos upės atiteko Švedijai (žiūr. 304, 328 psl.).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1654–1667 m. Lietuvą ir Lenkiją ištiko Rusijos ir Švedijos invazija, vadinama „tvanu“.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Civilizaciniam Lietuvos judėjimui barokine Europos „šalikele“ truk- dė milžiniški kaimynų smūgiai: valdant švedų kilmės Vazų dinastijai (1587–1668), Lietuvą ir Lenkiją ištiko „tvanas“ – Rusijos ir Švedijos in- vazija (1654–1667), o valdant Saksų dinastijai (1697–1763) Lietuva tapo Šiaurės karo (1700–1721) tarp Rusijos ir Švedijos kovų arena. Šio karo pasekmė – tiesioginis Rusijos kišimasis į Lenkijos ir Lietuvos vidaus rei- kalus, galų gale privedęs prie Lenkijos ir Lietuvos Valstybės padalijimų ir panaikinimo.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Švedija siekė viešpatauti Baltijos jūroje.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Tačiau Švedija ėmė siekti viešpatauti Baltijos jūroje (dominium maris Baltici). Dėl to įsilieps- nojo Švedijos ir Lietuvos ir Lenkijos bei Švedijos ir Rusijos karo veiksmai.
L I E T U V O S I S T O R I J A 86 XVII a.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: ATR kariavo su Švedija 1600–1629 ir 1655–1660 metais.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
L I E T U V O S I S T O R I J A 86 XVII a. ATR kariavo su Švedija du karus: 1600–1629 ir 1655–1660 m. Karą komplikavo tai, kad švedų kilmės Vazų dinastijos ATR karaliai reiš- kė pretenzijas į Švedijos sostą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1605 m. Lietuvos kariuomenė pasiekė didelę pergalę prieš švedus Salaspilio (Kirchholmo) mūšyje, bet ilgainiui bekariaujant Švedija atėmė Rygą ir užvaldė Baltijos pakrantes.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
1605 m. Lietuvos kariuomenė pasiekė didelę pergalę prieš švedus Salaspilio (Kirchholmo) mūšyje, bet ilgainiui bekariaujant Švedija atėmė Rygą ir užvaldė Baltijos pakrantes. 1605 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Iškylanti Rusija Šiaurės karo metu (1700–1721) sutriuškino Švedijos karaliaus Karolio XII kariuomenę, užėmė visą Livoniją ir ėmė valdyti Baltijos pakrantę nuo Vyborgo iki Rygos.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Iškylanti Rusija Šiaurės karo metu (1700–1721) sutriuškino Švedijos karaliaus Karolio XII kariuome- nę, užėmė visą Livoniją ir ėmė valdyti Baltijos pakrantę nuo Vyborgo iki Rygos. Lietuva ir Lenkija šiame kare ekonomiškai ir politiškai nusilpo, jų teritoriją nuniokojo svetimos ir savos kariuomenės, atsirado anarchijos
L I E T U V O S I S T O R I J A 88 apraiškų ir magnatų tarpusavio kovų, be to, švedai sugriovė nedidelius Lietuvos uostus Palangoje ir Šventojoje.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lietuvos auksas buvo pasisavintas tik iš Švedijos ir Šveicarijos bankų.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Birželio 27-ąją Liaudies vyriausybė panaikino Lietuvos ir Vatika- no konkordatą, o liepos 12-ąją, spaudžiant V. Dekanozovui, nutarta Sovietų Sąjungos valstybiniam bankui perduoti užsienyje laikomą Lietuvos auksą. Tačiau pasisavintas tik Švedijos ir Šveicarijos bankuose saugomas auksas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vilniuje buvo palaiminta Suomijos kunigaikščio Jono, vėliau tapusio Švedijos karaliumi, santuoka su Kotryna Jogailaite.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Jis taip pat palaimino Vilniuje Suomijos kunigaikščio Jono, kuris vėliau tapo Švedijos karaliumi, santuoką su Kotryna Jogailaite, karaliaus Žygimanto Au gusto seserimi. — • .
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1581 metais iš Vilniaus buvo išsiųsta pasiuntinybė į Švediją per Lauryną Goslickį.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Iš šio miesto 1579 metais jis išsiuntė svarbią pasiuntinybę į Rusiją per Bazilijų Lopacinskį ir 1581 metais į Švediją per garsųjį Lauryną Gos- lickį60, be to, pats priėmė garbingas pasiuntinybes: nuo toto rių chano 1579 ir 1582 metais ir 1579 metais patį Gotardą Ketlerį, Kuršo kunigaikštį, be šių, ir Maskvos pasiuntinius, su kuriais turėjo daugiausia darbo. Pagaliau čia, Vilniuje, šis didis karalius, nenuilstamai rūpindamasis krašto saugu mu, naudodamasis jam patikėta valdžia, griežtai, bet teisin gai bausdavo išdavikus ir apdovanodavo doruosius bei nu sipelniusius.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |