Santrauka
Livonija tada buvo suskaldyta tarp kelių valstybių: vieną dalį valdė Lietuva su Lenkija, kitą — Švedija, trečią — Danija, o ketvirtą buvo užgrobęs caras. Livonija nuo Maskvos buvo apginta, bet netrukus dėl jos prasidėjo net 60 metų trukę karai su Švedija. Tėvui mirus, 1593 m. jis nuvyko į Švediją ir karūnavosi jos karalium. Išgyvenęs ten metus, jis grįžo į Krokuvą, o savo valdžią Švedijoj paliko dėdei, Sudermanlandijos kunigaikščiui Karoliui.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 1654–1667 m. Lietuvą ir Lenkiją ištiko Rusijos ir Švedijos invazija, vadinama „tvanu“. |
| t-002 1581 m. Steponas Batoras iš Vilniaus išsiuntė pasiuntinybę į Švediją per Lauryną Goslickį. |
| t-003 Lietuvos auksas buvo pasisavintas tik iš Švedijos ir Šveicarijos bankuose saugotų atsargų. |
| t-004 Iškylanti Rusija Šiaurės karo metu (1700–1721) sutriuškino Švedijos karaliaus Karolio XII kariuomenę, užėmė visą Livoniją ir ėmė valdyti Baltijos pakrantę nuo Vyborgo iki Rygos. |
| t-005 Suomijos kunigaikštis Jonas, vėliau tapęs Švedijos karaliumi, Vilniuje vedė Kotryną Jogailaitę. |
| t-006 Daugelis brangenybių buvo išvežta į Maskvą ir į Švediją. |
| t-007 XVII a. ATR kariavo su Švedija du karus: 1600–1629 m. ir 1655–1660 m. |
| t-008 1581 metais iš Vilniaus buvo išsiųsta pasiuntinybė į Švediją per Lauryną Goslickį. |
| t-009 Valdant Vazų dinastijai Lietuvą ir Lenkiją ištiko „tvanas“ – Rusijos ir Švedijos invazija 1654–1667 metais. |
| t-010 Švedija siekė viešpatauti Baltijos jūroje. |
| t-011 Vilniuje buvo palaiminta Suomijos kunigaikščio Jono, vėliau tapusio Švedijos karaliumi, santuoka su Kotryna Jogailaite. |
| t-012 Archeologiniai duomenys rodo apie 650 m. prasidėjusią didelę švedų ekspansiją iš Gotlando ir vidurio Švedijos. |
| t-013 Švedijos karalius atsisakė siūlomos karo sąjungos, bijodamas galimo Maskvos puolimo. |
| t-014 Teodoras Narbutas dalyvavo 1808–1809 m. Rusijos–Švedijos kare ir mūšyje prie Abo miesto buvo kontūzytas. |
| t-015 Narbutas Švediją ir Daniją pateikė kaip kraštus, kuriuose prie didžiųjų šventyklų susirinkdavo gausios žmonių minios. |
| t-016 Narbutas rašė, kad Švedijoje vyriausiasis žynys ir teisėjas dėl savo pareigų laikė save aukščiausiuoju karaliumi. |
| t-017 Livonija nuo Maskvos buvo apginta, bet netrukus dėl jos prasidėjo net 60 metų trukę karai su Švedija. |
| t-018 1605 m. Lietuvos kariuomenė pasiekė didelę pergalę prieš švedus Salaspilio (Kirchholmo) mūšyje, bet ilgainiui bekariaujant Švedija atėmė Rygą ir užvaldė Baltijos pakrantes. |
| t-019 Istorinės savimonės ištakų ieškant: Teodoras Narbu tas 1808-1809 metų Rusijos-Švedijos kare // Lietuvių atgimimo isto rijos studijos. |
Ryšiai
- Turėjo valdovą: Karolis IX
- Buvo kelionės vieta: Zigmantas Vaza
- Buvo žygio kryptis: Kuršiai