Livonija tada buvo suskaldyta tarp kelių valstybių: vieną dalį valdė Lietuva su Lenkija, kitą — Švedija, trečią — Danija, o ketvirtą buvo užgrobęs caras. Livonija nuo Maskvos buvo apginta, bet netrukus dėl jos prasidėjo net 60 metų trukę karai su Švedija. Tėvui mirus, 1593 m. jis nuvyko į Švediją ir karūnavosi jos karalium. Išgyvenęs ten metus, jis grįžo į Krokuvą, o savo valdžią Švedijoj paliko dėdei, Sudermanlandijos kunigaikščiui Karoliui.
Iš šio miesto 1579\nmetais jis išsiuntė svarbią pasiuntinybę į Rusiją per Bazilijų\nLopacinskį ir 1581 metais į Švediją per garsųjį Lauryną Gos-\nlickį60, be to, pats priėmė garbingas pasiuntinybes: nuo toto\nrių chano 1579 ir 1582 metais ir 1579 metais patį Gotardą\nKetlerį, Kuršo kunigaikštį, be šių, ir Maskvos pasiuntinius,\nsu kuriais turėjo daugiausia darbo. Pagaliau čia, Vilniuje,\nšis didis karalius, nenuilstamai rūpindamasis krašto saugu\nmu, naudodamasis jam patikėta valdžia, griežtai, bet teisin\ngai bausdavo išdavikus ir apdovanodavo doruosius bei nu\nsipelniusius.
Iš šio miesto 1579\nmetais jis išsiuntė svarbią pasiuntinybę į Rusiją per Bazilijų\nLopacinskį ir 1581 metais į Švediją per garsųjį Lauryną Gos-\nlickį60, be to, pats priėmė garbingas pasiuntinybes: nuo toto\nrių chano 1579 ir 1582 metais ir 1579 metais patį Gotardą\nKetlerį, Kuršo kunigaikštį, be šių, ir Maskvos pasiuntinius,\nsu kuriais turėjo daugiausia darbo. Pagaliau čia, Vilniuje,\nšis didis karalius, nenuilstamai rūpindamasis krašto saugu\nmu, naudodamasis jam patikėta valdžia, griežtai, bet teisin\ngai bausdavo išdavikus ir apdovanodavo doruosius bei nu\nsipelniusius.
Antra vertus, tokia, moderniuoju žvilgsniu atrodanti anachronistiška, santvarka leido visuomenėje šalia katalikų egzistuoti įvairioms etnokonfesinėms bendri- joms: kalvinistams, liuteronams, stačiatikiams ir unitams, dar vėliau – iš Rusijos atsikeliantiems sentikiams, be to, nuo Vytauto laikų gyvuojan- L I E T U V O S I S T O R I J A 64 tiems karaimams, totoriams ir žydams. Civilizaciniam Lietuvos judėjimui barokine Europos „šalikele“ truk- dė milžiniški kaimynų smūgiai: valdant švedų kilmės Vazų dinastijai (1587–1668), Lietuvą ir Lenkiją ištiko „tvanas“ – Rusijos ir Švedijos in- vazija (1654–1667), o valdant Saksų dinastijai (1697–1763) Lietuva tapo Šiaurės karo (1700–1721) tarp Rusijos ir Švedijos kovų arena. Šio karo pasekmė – tiesioginis Rusijos kišimasis į Lenkijos ir Lietuvos vidaus rei- kalus, galų gale privedęs prie Lenkijos ir Lietuvos Valstybės padalijimų ir panaikinimo.
Birželio 27-ąją Liaudies vyriausybė panaikino Lietuvos ir Vatika-\nno konkordatą, o liepos 12-ąją, spaudžiant V. Dekanozovui, nutarta Sovietų \nSąjungos valstybiniam bankui perduoti užsienyje laikomą Lietuvos auksą. \nTačiau pasisavintas tik Švedijos ir Šveicarijos bankuose saugomas auksas.
Iškylanti Rusija Šiaurės karo metu (1700–1721) sutriuškino Švedijos karaliaus Karolio XII kariuomenę, užėmė visą Livoniją ir ėmė valdyti Baltijos pakrantę nuo Vyborgo iki Rygos.
Iškylanti Rusija Šiaurės karo \nmetu (1700–1721) sutriuškino Švedijos karaliaus Karolio XII kariuome-\nnę, užėmė visą Livoniją ir ėmė valdyti Baltijos pakrantę nuo Vyborgo iki \nRygos. Lietuva ir Lenkija šiame kare ekonomiškai ir politiškai nusilpo, jų \nteritoriją nuniokojo svetimos ir savos kariuomenės, atsirado anarchijos\n\nL I E T U V O S I S T O R I J A\n88\napraiškų ir magnatų tarpusavio kovų, be to, švedai sugriovė nedidelius \nLietuvos uostus Palangoje ir Šventojoje.
Jis taip pat palaimino Vilniuje Suomijos\nkunigaikščio Jono, kuris vėliau tapo Švedijos karaliumi,\nsantuoką su Kotryna Jogailaite, karaliaus Žygimanto Au\ngusto seserimi.\n— • .