Santrauka
Savo kandidatūrą statė ir Zigmanto Augusto sesers, Kotrynos, vyras — Švedų karalius Jonas, tačiau labiausiai rūpinosi gauti sostą Prancūzų karaliaus Karolio IX brolis Henrikas Valua (Valois). Henrikas sužinojo, kad mirė jo brolis Karolis IX; slapta, niekam nieko nesakęs, jis išvyko į Prancūziją ir sėdo į sostą (jis ten karaliavo Henriko III vardu, kurs žinomas, kaip vienas iš blogiausių Prancūzijos karalių). Zigmanto tėvas Švedijoje buvo nepopuliarus, todėl bijojo, kad po jo mirties, vietoj Zigmanto, nepaskelbtų karalium jo brolio (Zigmanto dėdės) Karolio, Sudermanlandijos kunigaikščio.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Salaspilio mūšyje Švedijos karalius Karolis IX rengėsi duoti nurodymą siųsti gvardijos kavaleriją į lemiamą ataką. |
| t-002 Salaspilio mūšyje Švedijos karalius Karolis IX vos nepateko į nelaisvę. |
| t-003 Karolis IX ir Karina Nilsdotter buvo nesantuokinio sūnaus Karolio Karlsono Gyllenhielmo tėvai. |
| t-004 Karolis IX vos nepakliuvo į nelaisvę, bet išsigelbėjo, kai švedų reitaras Henrikas Vrede atidavė jam savo žirgą. |
| t-005 Karolis Sudermanas pasiuntė 2400 karių pristatyti apsiaustai švedų kariuomenei maisto ir šaudmenų. |
| t-006 Salaspilio mūšyje Karolis IX netrukus turėjo duoti nurodymą siųsti gvardijos kavaleriją į lemiamą ataką. |
| t-007 Karolis IX buvo Švedijos karalius ir Karolio Karlsono Gyllenhielmo tėvas. |
Ryšiai
- Karolis IX buvo valdovas Švedija