Santrauka

Savo kandidatūrą statė ir Zigmanto Augusto sesers, Kotrynos, vyras — Švedų karalius Jonas, tačiau labiausiai rūpinosi gauti sostą Prancūzų karaliaus Karolio IX brolis Henrikas Valua (Valois). Henrikas sužinojo, kad mirė jo brolis Karolis IX; slapta, niekam nieko nesakęs, jis išvyko į Prancūziją ir sėdo į sostą (jis ten karaliavo Henriko III vardu, kurs žinomas, kaip vienas iš blogiausių Prancūzijos karalių). Zigmanto tėvas Švedijoje buvo nepopuliarus, todėl bijojo, kad po jo mirties, vietoj Zigmanto, nepaskelbtų karalium jo brolio (Zigmanto dėdės) Karolio, Sudermanlandijos kunigaikščio.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Karolis Sudermanas pasiuntė 2400 karių, kurie turėjo pristatyti apsiautusiai švedų kariuomenei maistą ir šaudmenis.c-001
t-002 Karolis IX ir Karina Nilsdotter buvo nesantuokinio sūnaus Karolio Karlsono Gyllenhielmo tėvai.c-002
t-003 Salaspilio mūšyje Karolis IX netrukus turėjo duoti nurodymą siųsti gvardijos kavaleriją į lemiamą ataką.c-003
t-004 Karolis IX vos nepakliuvo į nelaisvę, bet išsigelbėjo, kai švedų reitaras Henrikas Vrede atidavė jam savo žirgą.c-004
t-005 Karolis IX buvo Švedijos karalius ir Karolio Karlsono Gyllenhielmo tėvas.c-005
t-006 SALASPILIO (KIRKCHOLMO) MUSIS riuomenės karališkosios gvardijos pėstininkų batalionas, už jo ant žirgo Švedijos karalius Karolis Ix.c-006

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Karolis Sudermanas pasiuntė 2400 karių, kurie turėjo pristatyti apsiautusiai švedų kariuomenei maistą ir šaudmenis.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

2500 švedų karių įsitvirtino mieste ir pradėjo pilies apgultį. Karolis Sudermanas pasiuntė 2400 karių, kurie turėjo prista- tyti apsiautusiai švedų kariuomenei maistą ir šaudmenis. Operacijai vadovauti buvo paskirtas K. Carlsonas Gyllienhelmas.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Karolis IX ir Karina Nilsdotter buvo nesantuokinio sūnaus Karolio Karlsono Gyllenhielmo tėvai.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

£ sae. ee Kuoknesės pilis

Baronas Karolis Karl- sonas Gyllenhielmas (Carl Carlson Gyllen- hielm, 1574-1650 m.) Švedijos karaliaus Karolio 1x ir Karinos Nilsdotter nesantuo- kinis sūnus. Vadovavo švedų kariuomenei, veikusiai prieš lietu- vius Livonijoje. 1616 m.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: Salaspilio mūšyje Karolis IX netrukus turėjo duoti nurodymą siųsti gvardijos kavaleriją į lemiamą ataką.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

1605 m. rugséjo 27 d. SALASPILIO (KIRKCHOLMO) MUSIS

riuomenės karališkosios gvardijos pėstininkų batalionas, už jo ant žirgo Švedijos karalius Karolis Ix. Jį apsupę ginkluoti alebardo- mis kariai — pėstininkų karininkai. Netrukus karalius duos nurodymą siųsti gvardijos kavaleriją į lemiamą ataką

puolimo kryptimi (į dešinįjį lietuvių sparną) gvardijos kavaleriją.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-004

Santrauka: Karolis IX vos nepakliuvo į nelaisvę, bet išsigelbėjo, kai švedų reitaras Henrikas Vrede atidavė jam savo žirgą.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Beje, Švedijos karalius Karolis 1x vos nepakliuvo į nelaisvę. Švedų reitaras Henrikas Vrede atidavė karaliui savo žirgą, pats žuvo, tačiau jo dėka Karolis Ix išsigelbėjo. Lietuvos kavalerija iki su- temų persekiojo bėgančius priešo karius.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-005

Santrauka: Karolis IX buvo Švedijos karalius ir Karolio Karlsono Gyllenhielmo tėvas.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

ee Kuoknesės pilis

Baronas Karolis Karl- sonas Gyllenhielmas (Carl Carlson Gyllen- hielm, 1574-1650 m.) Švedijos karaliaus Karolio 1x ir Karinos Nilsdotter nesantuo- kinis sūnus. Vadovavo švedų kariuomenei, veikusiai prieš lietu- vius Livonijoje.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-006

Santrauka: SALASPILIO (KIRKCHOLMO) MUSIS riuomenės karališkosios gvardijos pėstininkų batalionas, už jo ant žirgo Švedijos karalius Karolis Ix.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

SALASPILIO (KIRKCHOLMO) MUSIS

riuomenės karališkosios gvardijos pėstininkų batalionas, už jo ant žirgo Švedijos karalius Karolis Ix. Jį apsupę ginkluoti alebardo- mis kariai — pėstininkų karininkai. Netrukus karalius duos nurodymą siųsti gvardijos kavaleriją į lemiamą ataką

puolimo kryptimi (į dešinįjį lietuvių sparną) gvardijos kavaleriją.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai

Ryšiai

Susiję objektai