Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
7 teiginiai5 įrašai4 ryšiai
Vikipedijos įžanga
Karolis IX (šved. Karl IX, 1550 m. spalio 4 d. Stokholmas – 1611 m. spalio 30 d. Nišiopingas) – 1604–1611 m. Švedijos karalius.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Karolis IX buvo Švedijos karalius, Salaspilio mūšyje vadovavęs savo kariuomenei ir rengęsis į lemiamą ataką pasiųsti gvardijos kavaleriją. Mūšio metu jis buvo prie karališkosios gvardijos pėstininkų bataliono, o planuota kavalerijos ataka turėjo būti nukreipta į dešinįjį lietuvių sparną. Švedų kariuomenei pradėjus trauktis, Karolis IX vos nepateko į nelaisvę. Jį išgelbėjo švedų reitaras Henrikas Vrede, atidavęs karaliui savo žirgą ir pats žuvęs; tuo metu Lietuvos kavalerija iki sutemų persekiojo bėgančius priešo karius. Šaltinis taip pat nurodo, kad Karolis IX buvo Karolio Karlsono Gyllenhielmo tėvas.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Pareigos ir vaidmuo |
|
|
Patikrinti teiginiai
Karolis IX buvo Švedijos karalius ir Karolio Karlsono Gyllenhielmo tėvas.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
ee Kuoknesės pilis Baronas Karolis Karlsonas Gyllenhielmas (Carl Carlson Gyllenhielm, 1574-1650 m.) Švedijos karaliaus Karolio 1x ir Karinos Nilsdotter nesantuokinis sūnus. Vadovavo švedų kariuomenei, veikusiai prieš lietuvius Livonijoje.
Salaspilio mūšyje Švedijos karalius Karolis IX rengėsi duoti nurodymą siųsti gvardijos kavaleriją į lemiamą ataką.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
SALASPILIO (KIRKCHOLMO) MUSIS riuomenės karališkosios gvardijos pėstininkų batalionas, už jo ant žirgo Švedijos karalius Karolis Ix. Jį apsupę ginkluoti alebardomis kariai — pėstininkų karininkai. Netrukus karalius duos nurodymą siųsti gvardijos kavaleriją į lemiamą ataką puolimo kryptimi (į dešinįjį lietuvių sparną) gvardijos kavaleriją.
Salaspilio mūšyje Švedijos karalius Karolis IX vos nepateko į nelaisvę.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Švedų kariuomenė neatlaikė ir pradėjo trauktis iš viso mūšio lauko, vietomis nesėkmingai bandydami sustabdyti lietuvių persekiojimą. Beje, Švedijos karalius Karolis 1x vos nepakliuvo į nelaisvę. Švedų reitaras Henrikas Vrede atidavė karaliui savo žirgą, pats žuvo, tačiau jo dėka Karolis Ix išsigelbėjo.
Karolis IX ir Karina Nilsdotter buvo nesantuokinio sūnaus Karolio Karlsono Gyllenhielmo tėvai.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
ee Kuoknesės pilis Baronas Karolis Karlsonas Gyllenhielmas (Carl Carlson Gyllenhielm, 1574-1650 m.) Švedijos karaliaus Karolio 1x ir Karinos Nilsdotter nesantuokinis sūnus. Vadovavo švedų kariuomenei, veikusiai prieš lietuvius Livonijoje.
Karolis IX vos nepakliuvo į nelaisvę, bet išsigelbėjo, kai švedų reitaras Henrikas Vrede atidavė jam savo žirgą.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Beje, Švedijos karalius Karolis 1x vos nepakliuvo į nelaisvę. Švedų reitaras Henrikas Vrede atidavė karaliui savo žirgą, pats žuvo, tačiau jo dėka Karolis Ix išsigelbėjo. Lietuvos kavalerija iki sutemų persekiojo bėgančius priešo karius.
Karolis Sudermanas pasiuntė 2400 karių pristatyti apsiaustai švedų kariuomenei maisto ir šaudmenų.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
2500 švedų karių įsitvirtino mieste ir pradėjo pilies apgultį. Karolis Sudermanas pasiuntė 2400 karių, kurie turėjo pristatyti apsiautusiai švedų kariuomenei maistą ir šaudmenis. Operacijai vadovauti buvo paskirtas K. Carlsonas Gyllienhelmas.
Salaspilio mūšyje Karolis IX netrukus turėjo duoti nurodymą siųsti gvardijos kavaleriją į lemiamą ataką.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
SALASPILIO (KIRKCHOLMO) MUSIS riuomenės karališkosios gvardijos pėstininkų batalionas, už jo ant žirgo Švedijos karalius Karolis Ix. Jį apsupę ginkluoti alebardomis kariai — pėstininkų karininkai. Netrukus karalius duos nurodymą siųsti gvardijos kavaleriją į lemiamą ataką puolimo kryptimi (į dešinįjį lietuvių sparną) gvardijos kavaleriją.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 7 | 5 |