1654–1667 m. Lietuvą ir Lenkiją ištiko Rusijos ir Švedijos invazija, vadinama „tvanu“.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 63-64
Antra vertus, tokia, moderniuoju žvilgsniu atrodanti anachronistiška, santvarka leido visuomenėje šalia katalikų egzistuoti įvairioms etnokonfesinėms bendri- joms: kalvinistams, liuteronams, stačiatikiams ir unitams, dar vėliau – iš Rusijos atsikeliantiems sentikiams, be to, nuo Vytauto laikų gyvuojan- L I E T U V O S I S T O R I J A 64 tiems karaimams, totoriams ir žydams. Civilizaciniam Lietuvos judėjimui barokine Europos „šalikele“ truk- dė milžiniški kaimynų smūgiai: valdant švedų kilmės Vazų dinastijai (1587–1668), Lietuvą ir Lenkiją ištiko „tvanas“ – Rusijos ir Švedijos in- vazija (1654–1667), o valdant Saksų dinastijai (1697–1763) Lietuva tapo Šiaurės karo (1700–1721) tarp Rusijos ir Švedijos kovų arena. Šio karo pasekmė – tiesioginis Rusijos kišimasis į Lenkijos ir Lietuvos vidaus rei- kalus, galų gale privedęs prie Lenkijos ir Lietuvos Valstybės padalijimų ir panaikinimo.
1581 m. Steponas Batoras iš Vilniaus išsiuntė pasiuntinybę į Švediją per Lauryną Goslickį.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 308
Iš šio miesto 1579\nmetais jis išsiuntė svarbią pasiuntinybę į Rusiją per Bazilijų\nLopacinskį ir 1581 metais į Švediją per garsųjį Lauryną Gos-\nlickį60, be to, pats priėmė garbingas pasiuntinybes: nuo toto\nrių chano 1579 ir 1582 metais ir 1579 metais patį Gotardą\nKetlerį, Kuršo kunigaikštį, be šių, ir Maskvos pasiuntinius,\nsu kuriais turėjo daugiausia darbo. Pagaliau čia, Vilniuje,\nšis didis karalius, nenuilstamai rūpindamasis krašto saugu\nmu, naudodamasis jam patikėta valdžia, griežtai, bet teisin\ngai bausdavo išdavikus ir apdovanodavo doruosius bei nu\nsipelniusius.
Lietuvos auksas buvo pasisavintas tik iš Švedijos ir Šveicarijos bankuose saugotų atsargų.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 191
Birželio 27-ąją Liaudies vyriausybė panaikino Lietuvos ir Vatika-\nno konkordatą, o liepos 12-ąją, spaudžiant V. Dekanozovui, nutarta Sovietų \nSąjungos valstybiniam bankui perduoti užsienyje laikomą Lietuvos auksą. \nTačiau pasisavintas tik Švedijos ir Šveicarijos bankuose saugomas auksas.
Iškylanti Rusija Šiaurės karo metu (1700–1721) sutriuškino Švedijos karaliaus Karolio XII kariuomenę, užėmė visą Livoniją ir ėmė valdyti Baltijos pakrantę nuo Vyborgo iki Rygos.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 87-88
Iškylanti Rusija Šiaurės karo \nmetu (1700–1721) sutriuškino Švedijos karaliaus Karolio XII kariuome-\nnę, užėmė visą Livoniją ir ėmė valdyti Baltijos pakrantę nuo Vyborgo iki \nRygos. Lietuva ir Lenkija šiame kare ekonomiškai ir politiškai nusilpo, jų \nteritoriją nuniokojo svetimos ir savos kariuomenės, atsirado anarchijos\n\nL I E T U V O S I S T O R I J A\n88\napraiškų ir magnatų tarpusavio kovų, be to, švedai sugriovė nedidelius \nLietuvos uostus Palangoje ir Šventojoje.
Suomijos kunigaikštis Jonas, vėliau tapęs Švedijos karaliumi, Vilniuje vedė Kotryną Jogailaitę.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 208
Jis taip pat palaimino Vilniuje Suomijos\nkunigaikščio Jono, kuris vėliau tapo Švedijos karaliumi,\nsantuoką su Kotryna Jogailaite, karaliaus Žygimanto Au\ngusto seserimi.\n— • .
Daugelis brangenybių buvo išvežta į Maskvą ir į Švediją.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 350
Daugelis brangeny- bių buvo išvežta į Maskvą ir į Švediją. Rusai iš Vilniaus į Maskvą išvežė net brangius ponų rūmų baldus, o švedai vežėsi į Stokholmą net akademijos biblioteką ir daugybę kitų kultū- ros turtų. Biblioteka pakeliui iš jų buvo atimta ir grąžinta, bet vis dėlto daug kas buvo išvežta, o kai kas tenai tebėra dar ir šiandien.
XVII a. ATR kariavo su Švedija du karus: 1600–1629 m. ir 1655–1660 m.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 86
L I E T U V O S I S T O R I J A 86 XVII a. ATR kariavo su Švedija du karus: 1600–1629 ir 1655–1660 m. Karą komplikavo tai, kad švedų kilmės Vazų dinastijos ATR karaliai reiš- kė pretenzijas į Švedijos sostą.
1581 metais iš Vilniaus buvo išsiųsta pasiuntinybė į Švediją per Lauryną Goslickį.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 308
Iš šio miesto 1579\nmetais jis išsiuntė svarbią pasiuntinybę į Rusiją per Bazilijų\nLopacinskį ir 1581 metais į Švediją per garsųjį Lauryną Gos-\nlickį60, be to, pats priėmė garbingas pasiuntinybes: nuo toto\nrių chano 1579 ir 1582 metais ir 1579 metais patį Gotardą\nKetlerį, Kuršo kunigaikštį, be šių, ir Maskvos pasiuntinius,\nsu kuriais turėjo daugiausia darbo. Pagaliau čia, Vilniuje,\nšis didis karalius, nenuilstamai rūpindamasis krašto saugu\nmu, naudodamasis jam patikėta valdžia, griežtai, bet teisin\ngai bausdavo išdavikus ir apdovanodavo doruosius bei nu\nsipelniusius.
Valdant Vazų dinastijai Lietuvą ir Lenkiją ištiko „tvanas“ – Rusijos ir Švedijos invazija 1654–1667 metais.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 63-64
Antra vertus, tokia, moderniuoju žvilgsniu atrodanti anachronistiška, santvarka leido visuomenėje šalia katalikų egzistuoti įvairioms etnokonfesinėms bendri- joms: kalvinistams, liuteronams, stačiatikiams ir unitams, dar vėliau – iš Rusijos atsikeliantiems sentikiams, be to, nuo Vytauto laikų gyvuojan- L I E T U V O S I S T O R I J A 64 tiems karaimams, totoriams ir žydams. Civilizaciniam Lietuvos judėjimui barokine Europos „šalikele“ truk- dė milžiniški kaimynų smūgiai: valdant švedų kilmės Vazų dinastijai (1587–1668), Lietuvą ir Lenkiją ištiko „tvanas“ – Rusijos ir Švedijos in- vazija (1654–1667), o valdant Saksų dinastijai (1697–1763) Lietuva tapo Šiaurės karo (1700–1721) tarp Rusijos ir Švedijos kovų arena. Šio karo pasekmė – tiesioginis Rusijos kišimasis į Lenkijos ir Lietuvos vidaus rei- kalus, galų gale privedęs prie Lenkijos ir Lietuvos Valstybės padalijimų ir panaikinimo.
Švedija siekė viešpatauti Baltijos jūroje.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 85-86
Tačiau Švedija ėmė siekti viešpatauti Baltijos jūroje (dominium maris Baltici). Dėl to įsilieps- nojo Švedijos ir Lietuvos ir Lenkijos bei Švedijos ir Rusijos karo veiksmai. L I E T U V O S I S T O R I J A 86 XVII a.
Vilniuje buvo palaiminta Suomijos kunigaikščio Jono, vėliau tapusio Švedijos karaliumi, santuoka su Kotryna Jogailaite.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 208
Jis taip pat palaimino Vilniuje Suomijos\nkunigaikščio Jono, kuris vėliau tapo Švedijos karaliumi,\nsantuoką su Kotryna Jogailaite, karaliaus Žygimanto Au\ngusto seserimi.\n— • .
Archeologiniai duomenys rodo apie 650 m. prasidėjusią didelę švedų ekspansiją iš Gotlando ir vidurio Švedijos.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 114
Archeolo giniai duomens parodo apie 650 m. prasidedančią didelę švedų ekspansiją iš Gotlando ir vidurio Švedijos. VII amž. gale jie įsi kūrė Grobine, kur turėjo savo svarbią karinę bazę Seeburgą, užėmė Apuolės pilį (prie Skuodo). VIII amž. pusėje jie randami Sauslauke (prie Durbės).
Švedijos karalius atsisakė siūlomos karo sąjungos, bijodamas galimo Maskvos puolimo.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 695
Neilgai trukus ten nu\nvyko su panašia užduotimi Žemaitijos vyskupas, tačiau\nnei jo pastangos, nei karaliaus autoritetas nesutramdė\npasiutėlio. Karalius, nutaręs ginklu atsikeršyti už skriau\ndas, pakvietė į karo sąjungininkus Švedijos karalių.\nKadangi švedų valdovas atsisakė siūlomos sąjungos,\nbūgštaudamas dėl galinčios iš Maskvos atgriaudėti aud\nros, Augustas laiškais stengėsi sutaikyti švedus bei\nmaskvėnus.
Teodoras Narbutas dalyvavo 1808–1809 m. Rusijos–Švedijos kare ir mūšyje prie Abo miesto buvo kontūzytas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 6
T. Nar\nbutas taip pat dalyvavo 1808-1809 m. Rusijos-Švedijos kare.\nMūšyje prie Abo miesto jį kontūzijo. Sužeidimas netrukus at\nsiliepė sveikatai - jis apkurto.
Narbutas Švediją ir Daniją pateikė kaip kraštus, kuriuose prie didžiųjų šventyklų susirinkdavo gausios žmonių minios.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 417
416\n\n## Puslapis 416\n\ngiminių vadai buvo pirmieji žyniai; vykdydami šį pašaukimą,\njie teisėjaudavo ir atlikdavo sprendimus; tai ši aplinkybė, at\nrodo, paaiškina Tacito prielaidą, kad tik žyniai turėjo baudi\nmo teisę. Kai kuriose tautose tie santykiai buvo labiau išryš\nkėję, ypač ten, kur į didžiąsias šventyklas susirinkdavo minios\nžmonių, kaip antai Švedijoje ir Danijoje. Čia žymiai daugiau\nbendraudavo vieni su kitais, beveik nesikeičiant savitarpio san\ntykiui.
Narbutas rašė, kad Švedijoje vyriausiasis žynys ir teisėjas dėl savo pareigų laikė save aukščiausiuoju karaliumi.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 417
Kaip tik\nŠvedijoje buvo panašus vyriausiasis žynys ir vyriausiasis teisė\njas, kuris dėl tų aukštų pareigų laikė save aukščiausiuoju ka\nraliumi (Rilhs. Geschichte Schwedens. - B. I. - S. 39).
Livonija nuo Maskvos buvo apginta, bet netrukus dėl jos prasidėjo net 60 metų trukę karai su Švedija.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 302
**Maskvos susilpnėjimas.** Šitomis paliaubomis pasibaigė ilgai traukęsi karai su Maskva dėl Livonijos. Livonija nuo Maskvos buvo apginta, bet netrukus dėl jos prasidėjo net 60 metų trukę karai su Švedija.
1605 m. Lietuvos kariuomenė pasiekė didelę pergalę prieš švedus Salaspilio (Kirchholmo) mūšyje, bet ilgainiui bekariaujant Švedija atėmė Rygą ir užvaldė Baltijos pakrantes.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 86
Kova dėl Livonijos daugiausia buvo suin- teresuota didesnio uosto neturėjusi Lietuva, nes Lenkija turėjo Gdansko uostą. 1605 m. Lietuvos kariuomenė pasiekė didelę pergalę prieš švedus Salaspilio (Kirchholmo) mūšyje, bet ilgainiui bekariaujant Švedija atėmė Rygą ir užvaldė Baltijos pakrantes.
Istorinės savimonės ištakų ieškant: Teodoras Narbu tas 1808-1809 metų Rusijos-Švedijos kare // Lietuvių atgimimo isto rijos studijos.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 52
Taip pat skaityki\nte: Gaškaitė R. Istorinės savimonės ištakų ieškant: Teodoras Narbu\ntas 1808-1809 metų Rusijos-Švedijos kare // Lietuvių atgimimo isto\nrijos studijos. - T. 8: Asmuo: tarp tautos ir valstybės. - V., 1996. -\nP.' 143-167.