Santrauka
Skandinavai, būdami energingiausi iš šiaurės Europos tautų, turėjo nuolatinį upių susisiekimą su Bizantija.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Vikingų epochoje prie jūros gyvenusiems prūsams ir kuršiams teko atremti plėšikaujančius skandinavus. |
| t-002 Narbutas mano, kad lietuvių ir skandinavų mitologijų panašumą ryškino skandinavų perimti graikų elementai. |
| t-003 Narbutas rašo, kad skandinavai Frėjos kelione aiškino jos žinomumą ir garbinimą įvairiuose kraštuose. |
| t-004 Narbutas rašo, kad skandinavams koboliai buvo įkyrios ir irzlios mitinės būtybės, su kuriomis buvo galima kovoti ir jas užmušti. |
| t-005 Narbutas perteikia Prūsijos kronikininkų nuomonę, kad lietuviai paskutines penkias dievaičių rūšis perėmė iš skandinavų. |
| t-006 Narbutas primena, kad skandinavų mitologijoje Išminties šaltinį valdo Mimiras, o Igdrasilis jame maitina vieną savo šaknį. |
| t-007 Narbutas mano, kad skandinavai tikėjimą šventojo ąžuolo reikšme iš dalies perėmė iš lietuvių. |
| t-008 Narbutas iš skandinavų legendų sprendžia, kad Biarmija buvo turtinga brangiųjų metalų ir viliojo skandinavų plėšikus. |
| t-009 Narbutas darė prielaidą, kad dalis žmonių iš Šiaurės Azijos per Lapiją galėjo patekti į Skandinaviją, Švediją ir Norvegiją. |
| t-010 Narbutas spėjo, kad skandinavai iš Baltijos jūros per Nevą ir Ladogos ežerą galėjo pasiekti Pailmenės slavus. |
| t-011 Narbutas rašė, kad Malte-Brunas Baltijos jūros pavadinimą kildino iš senovės skandinavų žodžio Balt arba Beet. |
| t-012 Narbutas Assagardą laikė senovės šiaurės miestu Rusioje, kur, jo teigimu, nuolat gyveno skandinavai. |
| t-013 Narbutas skandinavų užkariavimus lietuvių žemėse apibūdino kaip labai senus ir didelius. |
| t-014 Skandinavai, būdami energingiausi iš šiaurės Europos tautų, turėjo nuolatinį upių susisiekimą su Bizantija. |
| t-015 Su šių dviejų religijų sistemomis sumišo trečioji, tai yra skandinavų, o iš tos sam plaikos kilo mitologija, kurią imamės išdėstyti. |
| t-016 Anot visų tyrimų, šios deivės ypatybės buvo perimtos iš skandinavų, kurie ją vadino Frėja; ji buvo jūrų ir ugnies dievo, žemiškos laimės, turtų, sostų dalintojo Niordo duktė, o pati buvo laisvės, nepriklausomybės, malonumų, meilės poezijos mo tina . |
| t-017 Tas skaičius devyni yra religinis, ypač, kaip pažymi ponas Rėza, Prūsijos lietuviams, kurie jį perėmė iš skandinavų. |
| t-018 Atsakymas trumpas: pajūrio Lietuva, kaip ir Biarmija, buvo užkariauta skandinavų - tai patvirtins tolesnis šios istorijos tę sinys, - todėl tos šalys galėjo turėti tarpusavio ryšių, - taigi ir auksas, ir menininkai, ir naudingieji mokslai buvo bendri abiem. |
| t-019 Leisdamiesi nuo tryliktojo amžiaus gilyn į praeitį, pastebi me vedybų papročius, bendrus lietuviams ir skandinavams, tai yra kad tik viena, pirmoji, žmona buvo iš tikrųjų laikoma tei sėta žmona ir namų šeimininke, o vėliau paimtos į namus mo terys neturėjo. |
| t-020 Pasak islandų sagose esančių padavimų, skandinavai taip pat žinojo pakirptuves. |
Ryšiai
- Kariavo prieš: Kuršiai