Dusburgietis teigia, kad 1324 m. popiežius Jonas XXII pagrasęs ekskomunikuoti Ordiną68. Dusburgietis teigia, kad apie apaštališkojo sosto legatus ir taiką, padarytą tarp netikėlių bei krikš čionių 1324 metais Tais pačiais metais jo šventenybė Jonas XXII, popiežius, pasiuntė į Livonijos kraštą, įkalbėtas brolio Fridricho iš mažesniųjų brolių ordino, Rygos arkivyskupo. Dusburgietis teigia, kad apie popiežių Joną XXII ir išrinktus [karalius] 1316 viešpaties metais valdė Jonas XXII, popiežius, ir šie du per nesantarvę išrinkti karaliai.
Gediminas kūrė stačiatikių metro- poliją, ryžosi krikštytis pats ir įkurti katalikų arkivyskupiją. Šia bažnytine politika jis sugebėjo sudominti popiežių Joną XXII, kuris jau tais laikais kėlė bažnytinės unijos idėją. Jam Gediminas ir siuntė laiškus, kuriuose pareiškė pageidavimą krikštytis: Lietuvos valdovai norį priimti katalikų tikėjimą, bet priversti gintis nuo kryžiuočių, kuriems rūpįs ne krikštas, o valstybės užkariavimas.
Įrodė, jog daugiausia kaltinimų anaiptol ne Ordinui ten ka, jis pats niekuo dėtas, daugelis kitų Ordino riterių irgi gali būti pateisinti, o kai kurie priekaištai suvis prasimanyti33. Popiežius po atskiro pasitarimo su kardinolais visuoti niame susirinkime pareiškė tokį sprendimą: „Kryžiuočių or dino riteriai turi Rygos Bažnyčiai, vyskupams bei kapitulai atiduoti viską, ką paėmę, ir daugiau jų nepuldinėti; prakeiks mas kris ant to, kuris mūšyje sužeistą Ordino brolį pribaig tų arba skatintų tokį nusikaltimą daryti; niekas daugiau ne gali trukdyti arba kelti sunkumų tiems, kurie norėtų vykti pas popiežių; visos sąjungos ir susimokiusiųjų sambūriai, gresiantys Bažnyčios garbei, turi būti išsklaidyti ir ateityje nekuriami. Kryžiuočiai turi gerbti dvasininkiją ir jokių nuos kaudų jiems, jokių skriaudų Bažnyčiai nedaryti.
118. Apie popiežių Joną XXII ir išrinktus [karalius] 1316 viešpaties metais valdė Jonas XXII, popiežius, ir šie du per nesantarvę išrinkti karaliai. 119.