Vieta

Livonija

92 teiginiai87 įrašai102 ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 92 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–50 iš 92 teiginių

t-001aukstas

1372 m. Ordinas puolė Lietuvą vienu metu iš Prūsijos ir Livonijos.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 260

Jie dar padažnino savo « reizus » Lietuvon: 1370 jų padarė du, o 1372 puolė vienu metu iš Prūsų ir Livonijos. Kad būtų galima kiek pailsėti nuo tolimesnių teriojimų, Algirdas su Kęstučiu pradėjo su ordinu derybas.
t-002vidutinis

Mindaugui reikėjo kovoti su krikščioniškąja Livonija dėl pagoniškos Žemaitijos ir Vakaruose išlaikyti krikščionio valdovo statusą.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 31

Vadinasi, Mindaugui reikėjo kovoti dėl pagoniškos Žemaitijos su krikščioniškąja Livonija, o kartu Vakarų jėgų ir popiežiaus akyse išlaikyti krikščionio valdovo statusą. Po Mindaugo nužudymo būta didžiulės sumaišties: per kelerius metus Lietuvoje nužudyti dar trys dėl valdžios kovoję kunigaikščiai, vienas išvytas.
t-003aukstas

Lietuvių pulkas įsiveržė į Livoniją ir ugnimi bei kardu nusiaubė Dorpato vyskupiją.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 83

Kol vokiečių kariauna dar delsė stovyklaudama Žemaitijoje, galingas lietuvių pulkas įsiveržė į Livoniją ir pirmiausia ugnimi bei kardu nusiaubė Dorpato vyskupiją; daugiau kaip penki tūkstančiai krikščionių buvo per tą antpuolį užmušta ar į nelaisvę išsivesta3. Vėliau tarp kryžiuočių buvo įsigalėjusi visuotinė nuomonė, esą kupinas senos neapykantos Rygos arkivyskupas Fridrichas atsikvietęs priešą į šalį; bent jau neabejotinas dalykas, jog Gediminas nuo to laiko su arkivyskupu buvo susimokęs ir veikė jo patarimų ir planų paisydamas1 5 .
t-004aukstas

1629 m. Altmarko paliaubomis Livonija anapus Dauguvos su Ryga buvo palikta švedams.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 323

Pagaliau įsimaišė Prancūziją, kuri norėjo Gustavą Adolfą įtraukti į einantį Vokietijoje 30 metų karą, ir 1629 m. Altmarke buvo padarytos 6 metams paliaubos. Visa Livonija, anapus Dauguvos, su Ryga buvo palikta švedams.
t-005aukstas

1621–1629 m. švedai užėmė ATR pavaldžios Livonijos kunigaikštystės teritoriją.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 115

## Puslapis 115 [_] Lietuvai 1618 m. atitekusi Maskvos teritorija [7] 1621-1629 m. švedų užimta ATR pavaldžios Livonijos kunigaikštystės teritorija Pied Nauga rdasO L fren Lietuvai atitekusios teritorijos „>.
t-006vidutinis

Vytauto laikais Vilniaus prekyba plėtėsi su Prūsijos ir Livonijos miestais, Pskovu, Naugardu ir Maskva.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 151

Juk tas didis žmogus mėgo tvarką ir krašte jos reikalaudavo, globojo pirklius, ir prekyba Vilniuje jau plačiai išsišakojo - su Prūsijos bei Livonijos miestais, su Pskovu, Naugardu ir Maskva, o naudodamasi galingo monarcho parama, jau pasiekė ir tolimus kraštus, bet jai trukdydavo dažni karai: ir, regis, Vilnius savo dydžiu ir turtais nepasiekė tokių aukštumų, iki kokių turėjo išaugti būdamas tokios didelės valstybės sostinė. Esant karinei valdžiai, viešpataujant valdovams, besirūpinantiems vien nukariavimais ir, po teisybei, naujos monarchijos kūrimu, toje sumaištyje, kuri anuomet dar tvyrojo šiaurės kraštuose, kai barbariškumas lėtai ir sunkiai traukėsi, įveiktas Kristaus tikėjimo šviesos, miestai tikrai dar negalėjo suklestėti!
t-007vidutinis

1338 m. lapkričio 1 d. Gediminas su Livonija sudarė prekybinę sutartį.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 251

, į pečius kryžiuočių pašautas. Jis tada žiemop (XI. 1) su Livonija sudarė prekybinę sutartį.
t-008vidutinis

Augustas II nusprendė išvyti švedus iš Livonijos ir ją užvaldyti.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 142

Sobieskio pradėtą karą su Turkija ir jam net pavyko atsiimti šiek tiek Lenkijos anksčiau prarastų “ teritorijų, tačiau tai nevirto įspūdingomis pergalėmis. Todėl Augustas 11 nusprendė išvyti iš Livonijos švedus ir ją užvaldyti. Augustas II susitarė su Rusijos valdovu Petru I dél jo paramos prieš Švediją.
t-009vidutinis

Gedimino laikų Vilnių iš Livonijos pasiekdavo rykai ir rūbai.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 39-40

Iš Rusios, Gedimino vasalės ar besigiminiavusios, pirkliai į sostinę 23 Mažesnieji broliai (pranciškonų atšaka). ## Puslapis 40 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS atveždavo kai kokių Rytų vaisių, o iš Lenkijos, glaudžia giminyste susietos, ir iš Livonijos pasiekdavo rykai ir rūbai. Juk jei visas kraštas, didesne dalimi anuomet dar laukinis, svetimšaliams pirkliams galėjo būti pelno šaltinis, tai jo sostinei, ypač turinčiai rūmus tokio galingo valdovo, koks buvo Gediminas, tie ryšiai, suprantama, buvo pravartus.
t-010vidutinis

Štumdorfo taika grąžino Lietuvai ir Lenkijai tik Latgalą, o didžioji Livonijos dalis su Ryga liko Švedijai.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 350

Tik labai sumažėjo Lietuvos ir Lenkijos bendrai valdomoji Livonija: didžioji jos dalis su Ryga liko Švedijai; Štumdorfo taika (žiūr. 318 psl.) tebuvo atgauta tik viena Latgala.
t-011vidutinis

1248 m. Mindaugo opoziciją sudarė jo brolvaikiai, kurie į pagalbą pasitelkė Livonijos ordiną ir Voluinę.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 29

Tačiau Mindaugui dar reikėjo įtvirtinti valdžią. 1248 m. padėtis jam tapo labai grėsminga. Opoziciją pirmiausia sudarė artimiausi giminaičiai – brolvaikiai, pagalbon pasitelkę ir svetimuosius – Livonijos ordiną ir Voluinę.
t-012vidutinis

1579 m. pavasarį Steponui Batorui atvykus į Vilnių buvo rimtai rengiamasi žygiui į Livoniją.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 304-305

Smig- 288 ## Puslapis 305 IV KNYGA jo žmonai palikta išimtinė privilegija supirkinėti stiklą, o po jų mirties palikuonims skirta teisė atiteko miestui56. Pirmasis Stepono Batoro atvykimas į Vilnių 1579 metų pavasarį buvo įsimintinas miestui. Kuo rimčiausiai rengiantis žygiui į Livoniją, kai Vilniaus ginklų liejykla beveik karaliaus akyse liejo grėsmingus pabūklus pagal geriausius pavyzdžius, kai skaitlingi rinktinės kariuomenės būriai Vilniaus gatvėmis traukė į stovyklą Svyre, šis didysis karalius, lecki Loik i Statysta [pasaulietis ir valstybės veikėjas], gim.
t-013aukstas

Didžiausioji Livonijos dalis teko Lietuvai.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 230

Tuo pat metu Maskva turėjo užgrobusi Tartų (Dorpato) vyskupystę, Švedai — Talino (Revelio) miestą su apylinkėmis, o Danai — buvusias Kuršo vyskupystės žemes, vadinamąją Piltenę, ir Saremos (Eželio) vyskupystę. Bet didžiausioji Livonijos dalis teko Lietuvai. Livonijos administratorium 1561 m.
t-014vidutinis

1608 m. vasarą Livonijoje išsilaipino grafo Frederiko Joachimo Mansfeldo vadovaujamas 8000 Švedijos karių ekspedicinis korpusas.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 112

1608 m. vasarą Livonijoje išsilaipino grafo Frederiko Joachimo Mansfeldo vadovaujamas 8000 Švedijos karių ekspedicinis korpusas, kuris 1608 m. rugpjūčio 1 d.
t-015aukstas

Po nesėkmingos Vilniaus pilies apsupties kryžiuočiai atsitraukė ir grįžo į Prūsiją bei Livoniją.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 142-143

- • — 126 ## Puslapis 143 Il KNYGA po įtemptos, tačiau perniek nuėjusios, pilies apsupties, kryžiuočiai galop atsitraukė ir, palikę Vilnių, kraštą ugnimi ir kalaviju nusiaubę, grįžo į Prūsiją ir Livoniją. Puolėjų nuostoliai buvo irgi ne mažesni; be daugybės nukautų karių, prie Vilniaus šūvio pakirstas žuvo Lietuvos kunigaikštis, Kęstučio sūnus, Vytauto tikras brolis Tautvilas ir Hohenšteino grafas Algardas34.
t-016vidutinis

Gedimino misija prašė popiežiaus į Livoniją ir Lietuvą atsiųsti tikėjimo mokymą išmanančių vyrų.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 90

Mat atvyko į popiežiaus rūmus misija žodžiu pareikšti popiežiui apie Gedimino ryžtą pereiti į naują tikėjimą ir prašyti, kad teiktųsi į Livoniją ir Lietuvą atsiųsti dievotų ir gerai išmanančių tikėjimo mokymą vyrų, kurie uoliai prisidėtų pildant valdovo sumanymą. Atvykę taip pat Rygos miesto pasiuntiniai pranešė popiežiui, kad Gediminas prašęs Ordino riterių, vyskupų ir Livonijos miestų tarpininkauti sudarant taiką, kad dėl to tartasi ir kartu apsvarstytas valdovo laiškų, rašytų į Vokietiją, tikrumas ir pagaliau po pasitarimų pas jį išleista ori misija, kuri pagarbiai sutikta, iškilmingai priimta ir kuri pagal turimus įgaliojimus sudarė taikos sutartį, ištisai visą abiejų besitariančių pusių priesaikomis patvirtintą.
t-017vidutinis

Jogaila be Kęstučio žinios sudarė taikos sutartį su Prūsijos kraštu ir Livonija.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 51-52

364, taip pat, tik paprastais žodžiais tą įvykį yra aiškinęs: „Po to mūsų tėvas (Kęstutis) susižinojo iš kelių savo draugų, kad kunigaikštis Jogaila, be mūsų tėvo žinios ir nuo jo slėpdamasis, sudarė taikos sutartį su Prūsijos kraštu ir su Livonija, ir taip išdavė mūsų tėvą, ir atidavė jį pražūčiai. Ir prisiekė Jogaila, kaip mūsų tėvui nepadės, ir gyrėsi, kaip mano tėvą ir mane patį pagaus, ir kaip mano tėvą ir mane pati 35 ## Puslapis 52 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Pasigailėjo laimėtojas Jogailos, nors iš surastų pas jį dokumentų akivaizdžiai įsitikino jo priešiškumu, bet, Vytautui užsistojus, kartu su motina į tėvoniją, į Vitebską, išsiuntė.
t-018vidutinis

Iki mirties 1229 m. vyskupas Albertas buvo naujos vokiečių valstybės Livonijoje valdovas.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 57

Albertas († 1229 m.), Livonijoje naujos vokiečių valstybės valdovas buvo jis. Tada buvo nukariauti visi lybiai, latgaliai, dalis sėlių ir dalis estų.
t-019aukstas

1608 m. rudenį numalšinus rokošą Lenkijos karalystėje, Jonas Karolis Chodkevičius grįžo į Livoniją ir per trumpą laiką išvadavo Kuoknesę ir Viljandį.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 112

1608 m. rudenį numalšinus rokošą Lenkijos karalystėje, Jonas Karolis Chodkevičius grįžo į Livoniją ir per trumpą laiką išvadavo Kuoknesę ir Viljandį. 1609 m. kovo mėnesį jis pabandė pulti Daugavgryvą ir taip pralaužti Rygos blokadą, bet papildomais įtvirtinimais sustiprinę senąją tvirtovę, Nilsomo Sternskioldomo vadodinamasis Zebžidovskio rokošas privertė vaujama 250 švedų karių įgula su 29 patranJoną Karolį Chodkevičių nutraukti karo komis sugebėjo atsilaikyti prieš netikėtą veiksmus Livonijoje ir vykti į Lenkiją padėti lietuvių puolimą. Po nepavykusio puolimo
t-020vidutinis

1608 m. vasarą Livonijoje išsilaipino grafo Frederiko Joachimo Mansfeldo vadovaujamas 8000 Švedijos karių korpusas.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 112

1608 m. vasarą Livonijoje išsilaipino grafo Frederiko Joachimo Mansfeldo vadovaujamas 8000 Švedijos karių ekspedicinis korpusas, kuris 1608 m. rugpjūčio 1 d.
t-021vidutinis

Livonija vis glaudžiau šliejosi prie Prūsijos.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 228-229

Didysis kunigaikštis praneša, kad jo pageidavimu „garbin- 212 ## Puslapis 229 III KNYGA laikotarpiu Vilnius su Lenkija dvejus metus beveik jokio ryšio nepalaikė, bet, kita vertus, prekyba visai nenukentėjo. Rusija visą laiką buvo palanki arba vis dar pakluso svyruojančiai Lietuvos galiai. Livonija vis glaudžiau šliejosi prie Prūsijos.
t-022vidutinis

1557 m. Vilniuje sutelkta kariuomenė žygiavo į Livoniją prieš kalavijuočių ordino magistrą Firstenbergą.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 294

Apsirūpinus artilerija ir svarbiausia amunicija Vilniuje, likusieji ginklai buvo siuntinėjami po įvairias Lietuvos, Rusios, Voluinės, Podolės ir Ukrainos pilis38. Karaliui, turinčiam tokias dideles karinės amunicijos atsargas, nesunku buvo apginkluoti gausią kariuomenę, 1557 metais sutelktą Vilniuje, iš kur žygiavo į Livoniją prieš didįjį kalavijuočių riterių ordino magistrą Firstembergą, nuo seno engusį karaliaus giminaitį Rygos arkivyskupą. Bet šis žygis greitai baigėsi dėl didžiojo magistro visiško nuolankumo Žygimantui Augustui ir pripažinimo jam valdžios Livonijoje.
t-023vidutinis

Kryžiuočiai padažnino žygius į Lietuvą: 1370 m. surengė du, o 1372 m. puolė vienu metu iš Prūsų ir Livonijos.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 260

Jie dar padažnino savo « reizus » Lietuvon: 1370 jų padarė du, o 1372 puolė vienu metu iš Prūsų ir Livonijos. Kad būtų galima kiek pailsėti nuo tolimesnių teriojimų, Algirdas su Kęstučiu pradėjo su ordinu derybas.
t-024vidutinis

Didesnio uosto neturėjusi Lietuva buvo labiausiai suinteresuota kova dėl Livonijos, nes Lenkija turėjo Gdansko uostą.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 86

Kova dėl Livonijos daugiausia buvo suinteresuota didesnio uosto neturėjusi Lietuva, nes Lenkija turėjo Gdansko uostą. 1605 m.
t-025vidutinis

Iškylanti Rusija Šiaurės karo metu (1700–1721) sutriuškino Švedijos karaliaus Karolio XII kariuomenę, užėmė visą Livoniją ir ėmė valdyti Baltijos pakrantę nuo Vyborgo iki Rygos.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 87-88

Iškylanti Rusija Šiaurės karo metu (1700–1721) sutriuškino Švedijos karaliaus Karolio XII kariuomenę, užėmė visą Livoniją ir ėmė valdyti Baltijos pakrantę nuo Vyborgo iki Rygos. Lietuva ir Lenkija šiame kare ekonomiškai ir politiškai nusilpo, jų teritoriją nuniokojo svetimos ir savos kariuomenės, atsirado anarchijos
t-026aukstas

Švitrigaila, nieko nepasiekęs prie Vilniaus, prikalbino Livonijos ordino riterius kartu pulti Vitebską.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 155-156

Paimtas su žmona ir vaikais, kunigaikštis buvo uždarytas Vilniaus Aukštutinėje pilyje, kur gana ilgai buvo saugomas sargybos, kol, atkakliai prašant ir laiduojant Riazanės kunigaikščiui Olegui, jo uošviui, buvo 139 ## Puslapis 156 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS paleistas ir iš Seversko valstybės, jau prijungtos prie Lietuvos, perkeltas į Volumes ir Podolės didžiules vaidas55. Sėkmė lydėjo Vytautą ir susidūrus su Švitrigaila, kuris, nieko nepešęs prie Vilniaus, prikalbino Livonijos ordino riterius drauge su juo pulti Vitebską. Vytautas, sutelkęs Smolenske pulkus, apsupo tą miestą ir po keturias savaites užsitęsusio puolimo užėmė Vitebską, o Švitrigailą paėmė į nelaisvę.
t-027vidutinis

Magistras dar balandį prašė Švitrigailos kartu su Livonija, Podole, Valakija-Moldavija ir totoriais pulti Lenkiją.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 70

Lenkijai suartėjus su čekų husitais, Ordinui kilo didelė grėsmė. Magistras dar balandį prašė Švitrigailos kartu su Livonija, Podole, Valakija-Moldavija ir totoriais pulti Lenkiją. Tuo tarpu žemaičiai puolė Kuršą ir niokojo jį 19 dienų, husitų ir Lenkijos kariuomenė įsiveržė į Ordino valdas birželio pradžioje, viską naikino ir degino.
t-028vidutinis

Maskvos kariuomenės sutriuškintas Livonijos magistras Gotardas Ketleris patikėjo Žygimantui Augustui save, ordiną ir valdas.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 340-341

in ea sententia extitimus, omni ratione, ut nobis providendum statueremus, ne cuiquam ullas ad res, a Sacrosanctae Ecclesiae institutis alienas, autb-tem n-ram impertijsse videri possemus, tamen cum non incognita nobis esset, Christianorum 324 ## Puslapis 341 IV KNYGA Žygimantas Augustas, Dievo malone Lenkijos karalius, didysis Lietuvos, Rusios, Prūsijos, Mazovijos, Žemaitijos ir 1.1, kunigaikštis. Ponas ir tėvonis. Šiuo raštu skelbiame visiems, kam dera žinoti, kad Maskvos ginklų įveiktas ir sutriuškintas garbusis ir kilnusis ponas Go tardas Ketleris, Teutonų ordino Livonijoje magistras, vildamasis mūsų ištikimybės ir pritarimo, patikėjo mums save, ordiną bei valdas ir, jei juos imtumėmės ginti, pažadėjo mums perduoti kai kurias pilis ir apskritis, tačiau su konkrečiomis abiejų pusių sąlygomis, raštu ir priesaika iškilmingai patvirtintomis.
t-029vidutinis

Ordino kronikose 1345–1382 m. užregistruota 30 žygių iš Livonijos.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 262

Ordino kronikose 1345-1382 m. yra suregistruota 66 žygiai iš Prūsų kryžiuočių ir 30—iš Livonijos. Į tą skaičių neįeina pasienyje ordino riterių suorganizuoti savanorių — « plėšikėlių » (vad.
t-030vidutinis

Livonijos magistras su savo pajėgomis dalyvavo Vytauto vedamuose pulkuose prie Vilijos.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 136-137

51) ap. V o i g t, V, 542, apie jį pasakoja: Entre les Francois on doit remarquer Jean le Maingre dit Bouci- — • — 120 ## Puslapis 137 Il KNYGA ciu pulkų, vedamų Vytauto, dar ir Livonijos magistras su savo pajėgomis; o kitoje Vilijos pusėje driekėsi Skirgailos stovykla, prie Visevaldės pilies, netoli nuo senojo Kauno, jis, kartu su broliu Vygantu gausiai kariaunai vadovaudami, buvo sumanę ginti perėjas25. Kad neįsiveltų į neaiškios lemties mūšį atvirame lauke, Ordino didysis maršalas su rinktinių riterių daliniu prasigavę per besitęsiančias į šiaurę nuo miesto girias ir brastas, staiga iš už nugaros puolė nenuovokų Skirgailą ir sudavė jam smarkų smūgį26.
t-031aukstas

Švitrigaila prikalbino Livonijos ordino riterius kartu su juo pulti Vitebską.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 155-156

Paimtas su žmona ir vaikais, kunigaikštis buvo uždarytas Vilniaus Aukštutinėje pilyje, kur gana ilgai buvo saugomas sargybos, kol, atkakliai prašant ir laiduojant Riazanės kunigaikščiui Olegui, jo uošviui, buvo 139 ## Puslapis 156 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS paleistas ir iš Seversko valstybės, jau prijungtos prie Lietuvos, perkeltas į Volumes ir Podolės didžiules vaidas55. Sėkmė lydėjo Vytautą ir susidūrus su Švitrigaila, kuris, nieko nepešęs prie Vilniaus, prikalbino Livonijos ordino riterius drauge su juo pulti Vitebską. Vytautas, sutelkęs Smolenske pulkus, apsupo tą miestą ir po keturias savaites užsitęsusio puolimo užėmė Vitebską, o Švitrigailą paėmė į nelaisvę.
t-032vidutinis

Švitrigaila siekė tapti Lietuvos valdovu, remdamasis Prūsijos ir Livonijos kryžiuočių galybe.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 226-227

210 ## Puslapis 227 III KNYGA čų su Vytautu nuolat susijęs su Ordinu, visiškai pasidavęs jo įtakai, dabar, remiamas stipraus šalininko ir visos Prūsijos bei Livonijos kryžiuočių galybės, buvo taip pakerėtas noro tapti Lietuvos valdovu, jog nebeįstengė slėpti troškimo atkeršyti. Šį norą dar labiau sustiprino Vilniuje gauta žinia, kad Podolės bajorai, vadovaujami Gregoro Kierdėjaus, klastingai sugavę Daugirdą Gedgailą, anuomet Vytauto vardu valdžiusį Podolę, visą šį kraštą nuo Lietuvos atplėšė Lenkijai, atiduodami viršenybę Bučackiams.
t-033vidutinis

Caras siekė įgyti Livoniją, kuri tuo metu buvo suskaldyta tarp kelių valstybių.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 299

Caras tuo tarpu sugalvojo lengvesnį būdą Livonijai įgyti. Livonija tada buvo suskaldyta tarp kelių valstybių: vieną dalį valdė Lietuva su Lenkija, kitą — Švedija, trečią — Danija, o ketvirtą buvo užgrobęs caras. Jau 1570 m.
t-034vidutinis

Gedimino misija popiežiaus prašė į Livoniją ir Lietuvą atsiųsti tikėjimo mokymą išmanančių vyrų.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 90

Mat atvyko į popiežiaus rūmus misija žodžiu pareikšti popiežiui apie Gedimino ryžtą pereiti į naują tikėjimą ir prašyti, kad teiktųsi į Livoniją ir Lietuvą atsiųsti dievotų ir gerai išmanančių tikėjimo mokymą vyrų, kurie uoliai prisidėtų pildant valdovo sumanymą. Atvykę taip pat Rygos miesto pasiuntiniai pranešė popiežiui, kad Gediminas prašęs Ordino riterių, vyskupų ir Livonijos miestų tarpininkauti sudarant taiką, kad dėl to tartasi ir kartu apsvarstytas valdovo laiškų, rašytų į Vokietiją, tikrumas ir pagaliau po pasitarimų pas jį išleista ori misija, kuri pagarbiai sutikta, iškilmingai priimta ir kuri pagal turimus įgaliojimus sudarė taikos sutartį, ištisai visą abiejų besitariančių pusių priesaikomis patvirtintą.
t-035aukstas

1621 m. švedai užėmė didelę dalį Livonijos, o Rusija grasino Lietuvai karu.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 114

Jungtinės kariuomenės vadu karalius paskyrė Lietuvos didįjį etmoną Joną Karolį Chodkevičių. Tuo metu pačiai Lietuvai grėsė pavojus iš Švedijos - švedai 1621 m. užėmė didelę dalį Livonijos, karu grasino ir Rusija, tačiau nepaisant to, lietuviai atskubėjo lenkams į pagalbą kovoje su turkais.
t-036vidutinis

Iš Livonijos Vilnių pasiekdavo rykai ir rūbai.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 40

## Puslapis 40 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS atveždavo kai kokių Rytų vaisių, o iš Lenkijos, glaudžia giminyste susietos, ir iš Livonijos pasiekdavo rykai ir rūbai. Juk jei visas kraštas, didesne dalimi anuomet dar laukinis, svetimšaliams pirkliams galėjo būti pelno šaltinis, tai jo sostinei, ypač turinčiai rūmus tokio galingo valdovo, koks buvo Gediminas, tie ryšiai, suprantama, buvo pravartus.
t-037vidutinis

Dinaburgo komtūras Livonijos magistrui pranešė, kad iš nelaisvės paleistas Švitrigaila vėl traukia į mūšio lauką.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 178

Dinaburgo komtūras praneša Livonijos magistrui, kad Švitrigaila, išleistas iš nelaisvės, vėl traukia į mūšio lauką; kad Pilies kalną Vilniuje ištiko griūtis; kad vienas Vengrijos kunigaikštis su 700 raitelių pulku pasiskelbė Vytautui tarnausiąs ir 1.1. Rašyta: Liksnoje, antrą savaitę po Viešpaties Prisikėlimo. Be metų (turbūt, 1396).
t-038aukstas

Po 1183 m. žygio į Rusios žemes lietuviai kasmet rengė po vieną ar du žygius ne tik į Rusią, bet ir į Lenkiją bei Livoniją.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 27

Vėliau lietuvių žygiai padažnėjo – kasmet vyko po vieną–du žygius ir ne tik į rusų pusę, bet ir į Lenkiją bei Livoniją. Plėšiamieji žygiai rodė didėjant lietuvių jėgą, jie tokių žygių skaičiumi pralenkė turtingus prūsus ar karingus kuršius.
t-039vidutinis

1201 m. pastatyta Rygos pilis vėliau tapo valstybės centru ir didžiausiu Livonijos miestu.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 56

Kad būtų lengviau gintis, jis pastatė Rygos pilį (1201 m.), kuri vėliau virto visos valstybės centru ir didžiausiu Livonijos miestu. Apsaugai jis ėmė kviestis karių iš Vokietijos.
t-040vidutinis

Vytauto laikais Vilniaus prekyba buvo išsišakojusi su Prūsijos ir Livonijos miestais.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 151

Juk tas didis žmogus mėgo tvarką ir krašte jos reikalaudavo, globojo pirklius, ir prekyba Vilniuje jau plačiai išsišakojo - su Prūsijos bei Livonijos miestais, su Pskovu, Naugardu ir Maskva, o naudodamasi galingo monarcho parama, jau pasiekė ir tolimus kraštus, bet jai trukdydavo dažni karai: ir, regis, Vilnius savo dydžiu ir turtais nepasiekė tokių aukštumų, iki kokių turėjo išaugti būdamas tokios didelės valstybės sostinė. Esant karinei valdžiai, viešpataujant valdovams, besirūpinantiems vien nukariavimais ir, po teisybei, naujos monarchijos kūrimu, toje sumaištyje, kuri anuomet dar tvyrojo šiaurės kraštuose, kai barbariškumas lėtai ir sunkiai traukėsi, įveiktas Kristaus tikėjimo šviesos, miestai tikrai dar negalėjo suklestėti!
t-041aukstas

Po nesėkmingos Vilniaus pilies apsupties kryžiuočiai atsitraukė į Prūsiją ir Livoniją.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 142-143

- • — 126 ## Puslapis 143 Il KNYGA po įtemptos, tačiau perniek nuėjusios, pilies apsupties, kryžiuočiai galop atsitraukė ir, palikę Vilnių, kraštą ugnimi ir kalaviju nusiaubę, grįžo į Prūsiją ir Livoniją. Puolėjų nuostoliai buvo irgi ne mažesni; be daugybės nukautų karių, prie Vilniaus šūvio pakirstas žuvo Lietuvos kunigaikštis, Kęstučio sūnus, Vytauto tikras brolis Tautvilas ir Hohenšteino grafas Algardas34.
t-042vidutinis

Augusto II siekius rėmė dalis Švedijos karaliaus Karolio XII valdymu nepatenkintos Livonijos aristokratijos.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 142

Augusto II siekius rėmė ir dalis Švedijos karaliaus Karolio x11 valdymu nepatenkintos Livonijos aristokratijos. Augusto II “planams nepritarė seimas, pareikalavęs iš Lietuvos teritorijos išvesti jo „ Saksonijos kariuomenę.
t-043vidutinis

Ordino kronikose 1345-1382 m. suregistruoti 66 kryžiuočių žygiai iš Prūsų ir 30 žygių iš Livonijos.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 262

O vasaros žygis buvo ruošiamas apie rugpiūčio vidurį, skubant jį užbaigti prieš rudens darganas ir liūtis. Ordino kronikose 1345-1382 m. yra suregistruota 66 žygiai iš Prūsų kryžiuočių ir 30—iš Livonijos.
t-044vidutinis

1380 m. Jogailos aplinkoje buvo sudarytos paliaubos su Livonijos magistru Rygoje, apeinant Kęstutį ir Žemaitijos kunigaikštystę.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 50

Kaip pasiuntinys nuvykęs į Prūsiją, Vaidila 1380 metais paruošė dirvą Jogailai sudaryti slaptą sandėrį su arkikomtūru, siekiant užsitikrinti saugumą nuo kryžiuočių ir palengvinti jiems Kęstučio valdų puolimą28. Taip pat buvo sudarytos paliaubos su Livonijos magistru Rygoje, apeinant Kęstutį ir jo Žemaitijos kunigaikštystę29. Kitais metais, kai Jogaila savo įbrolio, bet Kęstučiui palankaus Andriaus Algirdaičio vietoje į Polocko kunigaikštystę pasiuntė tikrą brolį Skirgailą, buvo prieita iki atviro susirėmimo30.
t-045aukstas

1621 m. švedai užėmė didelę dalį Livonijos, o Rusija tuo metu grasino Lietuvai karu.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 114

Tuo metu pačiai Lietuvai grėsė pavojus iš Švedijos - švedai 1621 m. užėmė didelę dalį Livonijos, karu grasino ir Rusija, tačiau nepaisant to, lietuviai atskubėjo lenkams į pagalbą kovoje su turkais. kavalerija Jungtinė kariuomenė 1621 m.
t-046vidutinis

Rygoje buvo sudarytos paliaubos su Livonijos magistru, apeinant Kęstutį ir jo Žemaitijos kunigaikštystę.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 50

Kaip pasiuntinys nuvykęs į Prūsiją, Vaidila 1380 metais paruošė dirvą Jogailai sudaryti slaptą sandėrį su arkikomtūru, siekiant užsitikrinti saugumą nuo kryžiuočių ir palengvinti jiems Kęstučio valdų puolimą28. Taip pat buvo sudarytos paliaubos su Livonijos magistru Rygoje, apeinant Kęstutį ir jo Žemaitijos kunigaikštystę29. Kitais metais, kai Jogaila savo įbrolio, bet Kęstučiui palankaus Andriaus Algirdaičio vietoje į Polocko kunigaikštystę pasiuntė tikrą brolį Skirgailą, buvo prieita iki atviro susirėmimo30.
t-047vidutinis

Livonijos prijungimas Livonijos būklė XVI amžiuje.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 227-228

Livonijos prijungimas Livonijos būklė XVI amžiuje.** Livonijos valstybė nebuvo vienalytė; joje iš tikrųjų buvo net 6 atskiros jungtinės valstybės: 4 vyskupystės, ordinas ir Rygos miestas. Iš pradžių ir ordinas priklausė Rygos arkivyskupui, bet XIV amžiuje (Gedimino laikais, — žiūr.
t-048vidutinis

Pagal Stryjkovskio kroniką buvo restauruoti Livonijos Ronneburgo analai ir nekrologas.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 52

Kai kurie jo kronikoje naudoti ir išversti šaltiniai nėra išlikę iki mūsų dienų. Šitaip pagal Stryjkovskį buvo restauruoti Livonijos Ronneburgo analai ir necrologium14 15. Bet toji akyla lotyniška restauracija parodė, kad analų originalo tekstu skubotas Stryjko vskis nesinaudojo tiksliai.
t-049aukstas

1621 m. švedai užėmė didelę Livonijos dalį, o Rusija tuo metu grasino Lietuvai karu.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 114

Tuo metu pačiai Lietuvai grėsė pavojus iš Švedijos - švedai 1621 m. užėmė didelę dalį Livonijos, karu grasino ir Rusija, tačiau nepaisant to, lietuviai atskubėjo lenkams į pagalbą kovoje su turkais. kavalerija Jungtinė kariuomenė 1621 m.
t-050vidutinis

Livonijos vokiečių žemėse, kaip ir Lietuvoje bei jai priklausiusioje Rusioje, nuo seno buvo įsitvirtinęs feodalinis valdymas.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 40

Jau nuo seno visoje Lietuvoje, jai priklausančioje Rusioje ir Livonijos vokiečių žemėse buvo įsitvirtinęs feodalinis valdymas. Jo užuomazgos, mažumėlę kitoniškų formų, ruseno Lenkijoje, kur turtingi aristokratai kartu su dvasininkija Vladislovo Lokietkos laikais pradėjo šaukti suvažiavimus ir tautos pasitarimus, taip klodami busimosios šlėktų laisvės pamatus.