1264 m. Mindaugo šalininkams nužudžius Treniotą, Lietuvos valdovu tapo Mindaugo sūnus Vaišelga, kuris yra pirmas žinomas Lietuvos istorijoje stačiatikybę priėmęs kunigaikštis.
1264 m. Mindaugo šalininkams nužudžius Treniotą, Lietuvos valdovu tapo Mindaugo sūnus Vaišelga, kuris yra pirmas žinomas Lietuvos istorijoje sta- čiatikybę priėmęs kunigaikštis. Taip pradėtas lietuvių kunigaikščių kūrima- sis Rusios žemėse: lietuvių kunigaikštis priima stačiatikių tikėjimą, o žemės (šiuo atveju Naugardukas, kuriame Vaišelgą įkurdino tėvas) jungiamos prie Lietuvos valstybės. Antra vertus, Vaišelga vienintelis kunigaikštis, atsisakęs kunigaikštijos ir tapęs vienuoliu. 1264 m. jis įsitraukė į politinį gyvenimą ir, susidorojęs su Mindaugo priešais, sėdo į Lietuvos sostą.
Ir Vilnia [Vilnius] buvo priverstas duoti duoklę Ugrų karaliui (tikriausiai Ha ličo) už saugojimą nuo didžiojo ku nigaikščio Mstislavo Rogvoldovi- čiaus. Ir vilniečiai paėmę sau iš Cargrado [Konstantinopolio] Poloc ko kunigaikščio Rostislavo Rogvol- dovičiaus vaikus - kunigaikštį Do- vilą ir jo brolį kunigaikštį Maukoldą ir tai pirmasis Vilniuje kunigaikštis Dovilas, didysis Maukoldo brolis, o jo vaikai: Vidas, kurį žmonės Vilku vadino, ir Erdenas kunigaikštis, o Er- denas sūnus pasikrikštijo, buvo val dovas Tvėrėje, kuris prieš Petrą, prieš stebukladarį, neramumą sukėlė, va dino jį Andriejumi, rašė prieš stebuk ladarį melagingus žodžius, o Mau koldo sūnus Mindaugas, o Mindaugo kunigaikščio vaikai: Višlegas (ar tik ne vienuolis Vaišelga) ir Daumantas. Tą patį Vaišelgą pasirenka viešpats ir eina jis į Sinajaus kalną ir pakrikš tija vardan Tėvo ir Sūnaus ir Švento sios Dvasios ir mokosi iš šventųjų knygų ir nusikerpa pagal vienuoliš ką stotą Šventajame kalne ir, prabu vęs Šventajame kalne trejus metus, ir pareina į savo žemę ir grįžta iš Sina jaus kalno pas savo tėvą kunigaikštį Mindaugą ir įkuria sau vienuolyną.
1264 m. Mindaugo šalininkams nužudžius Treniotą, Lietuvos valdovu tapo Mindaugo sūnus Vaišelga, kuris yra pirmas žinomas Lietuvos istorijoje stačiatikybę priėmęs kunigaikštis.
1264 m. Mindaugo šalininkams nužudžius Treniotą, Lietuvos valdovu tapo Mindaugo sūnus Vaišelga, kuris yra pirmas žinomas Lietuvos istorijoje sta- čiatikybę priėmęs kunigaikštis. Taip pradėtas lietuvių kunigaikščių kūrima- sis Rusios žemėse: lietuvių kunigaikštis priima stačiatikių tikėjimą, o žemės (šiuo atveju Naugardukas, kuriame Vaišelgą įkurdino tėvas) jungiamos prie Lietuvos valstybės. Antra vertus, Vaišelga vienintelis kunigaikštis, atsisakęs kunigaikštijos ir tapęs vienuoliu. 1264 m. jis įsitraukė į politinį gyvenimą ir, susidorojęs su Mindaugo priešais, sėdo į Lietuvos sostą.
Tuo vardu po mirties pravoslavų bažnyčia jį pa skelbė šventuoju. Dėl nevienodo Mindaugo sūnaus Vaišelgos, pravoslavų vienuolio, vardo pasidarė du veikiantieji asmenys. Tuo taip pat nereikia stebėtis.
Vaišelga, negalėjęs pasiekti Sv. kalno dėl tose žemėse kilusio maišto, grįžo į Naugarduką ir prie Nemuno tarp Lietuvos bei Naugarduko pastatė vienuolyną.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
O Vaišelga negalėjo pasiekti Sv. kalno, kadangi tose že mėse buvo maištas, ir vėl grįžo į Naugarduką, ir pasistatė vienuolyną prie Nemuno, tarp Lietuvos ir Naugarduko, ir gyvena čia...
