Mindaugas

PDF 20

1260 m. kilus didžiajam prūsų sukilimui, Lietuva siuntė prūsams savo kariuomenę į pagalbą, tačiau, žuvus Lietuvos karaliui Mindaugui, pagalba nutrūko, o Vakarų Europos parama Ordinui labai sustiprėjo. 1274 m.

PDF 11

Štai Didžiojo prūsų sukilimo metu, 1262 m., didelė Mindaugo kariuomenė, vadovaujama Treniotos, vėl nusiaubė Ordino užnugarį pavyslyje (III, 160). Kai jungtinė prūsų, sūduvių ir lietuvių kariuomenė, kovojusi prieš kryžiuočius Sembos rajone, apgulė Vėluvos pilį Priegliaus pakrantėje (III, 122), Manto vadovaujami prūsai nusiaubė Kulmo žemę, o po to (1263 m.) visiškai sutriuškino kryžiuočius mūšio lauke (III, 123). Mindaugo valdoma Lietuva (ypač 1259— 1263 m.) plačiu frontu nuo Dauguvos iki Vyslos sėkmingai kovojo prieš Ordino agresiją, aktyviai rėmė, kiek leido sąlygos, prūsų ir jotvingių—sūduvių kovą.

PDF 16

Dėl tos giminės nesantaikos 1263 met. ir padėjo galvą Mindaugas. Mindaugas žuvo, bet jo darbas nežuvo.

PDF 20

1260 m. kilus didžiajam prūsų sukilimui, Lietuva siuntė prūsams savo kariuomenę į pagalbą, tačiau, žuvus Lietuvos karaliui Mindaugui, pagalba nutrūko, o Vakarų Europos parama Ordinui labai sustiprėjo. 1274 m.

PDF 16

Gelbėdamasis Mindaugas buvo priverstas taikintis su pavojingiausiu priešu — Livonijos Ordinu, o tas statė vieną sąlygą — priimti katalikų tikėjimą. Ir 1250 met. Mindaugas apsikrikštijo; apkrikštijo ir daug savo didikų.

PDF 31

Todėl suomiai, estai ir latviai buvo nukariauti, prūsai – išnaikinti, o Mindaugas ne tik sugebėjo sukurti valstybę, bet ir įeiti, nors laikinai, į Europos šalių sistemą. Jis buvo vienintelis naujausiosios Viduramžių Europos valdovas, sugebėjęs paversti savo tautą ir valstybę istoriniu subjektu. Nalšios kunigaikštis Daumantas (iš kurio Mindaugas paveržė žmoną), veikęs išvien su stipriausiu Mindaugo varžovu Treniota, 1263 m.

PDF 31

O naujausiajai Viduramžių Europai, taip pat ir Lietuvai teisė savarankiškai krikštytis nepripažįstama: Europoje jau vyko kryžiaus karai. Todėl suomiai, estai ir latviai buvo nukariauti, prūsai – išnaikinti, o Mindaugas ne tik sugebėjo sukurti valstybę, bet ir įeiti, nors laikinai, į Europos šalių sistemą. Jis buvo vienintelis naujausiosios Viduramžių Europos valdovas, sugebėjęs paversti savo tautą ir valstybę istoriniu subjektu.

PDF 29

1251 m. Mindaugas krikštijosi, mainais perleidęs didelę dalį Žemaitijos Livonijos ordinui. Svarbiausias tikslas, kurio siekta krikštijantis, – karūna. Tikslas buvo pasiektas 1253 m. liepos 6-ąją. Mindaugo vainikavimo dienai priklauso garbinga vieta mūsų kalendoriuje: juk Mindaugas – pirmas ir vienintelis vainikuotas Lietuvos karalius. Mindaugo vainikavimas Mindaugo karūnacija.

PDF 29

Tačiau Mindaugui dar reikėjo įtvirtinti valdžią. 1248 m. padėtis jam tapo labai grėsminga. Opoziciją pirmiausia sudarė artimiausi giminaičiai – brolvaikiai, pagalbon pasitelkę ir svetimuosius – Livonijos ordiną ir Voluinę. Mindaugas įveikė šią kliūtį ne tik karo žygiais, bet ir diplomatija – pasinaudojęs Livonijos vidaus prieštaravimais, patraukė į savo pusę Livonijos ordino magistrą Andrių Štirlandą. Per jį 1251 m. pavasarį (ar vasaros pradžioje) Mindaugas išsirūpino sau ir žmonai Mortai krikštą, o sau – karaliaus karūną.

PDF 16

1244 met., pasak eiliuotosios Livonijos kronikos, Mindaugas su 30.000 lietuvių nuteriojęs Livonijos Ordino žemes^1 ).

PDF 27

vidurį pakaitomis Se HA 1¢ AS-VI valdytos teritorijos rkovasO, Ra domas Vepš 3 as VILNIUS@ Valstybių sostinės Ye Liublinas KIJEVAS O Svarbesni miestai +“ LENKI Cpelmas A a 25 O Ula O Miestai Na [ S Horo —— Upės k i Mindaugo valdoma Lietuva iki 1263 m. Mindaugas pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose minimas 1219 m., tais metais jis kartu su kitais Lietuvos žemės kunigaikščiais sudarė taikos sutartį su Haliču-Voluine. 1236 m. HaličoVoluinės didysis kunigaikštis su Mindaugu derasi jau kaip su visos Lietuvos valdovu. Stiprindamas centrinę valdžią Mindaugas 1249 m. iš žemaičių kunigaikščio Vykinto ir savo sūnėnų Tautvilo bei Gedvydo atėmė jų valdas. Šie, remiami Haličo-Voluinės ir Livonijos, pradėjo karą prieš Mindaugą. Daugelis lietuvių, žemaičių, nalšėnų, jotvingių liko ištikimi Mindaugui ir jam pavyko 1254 m. galutinai nugalėti savo oponentus.

PDF 31

Todėl suomiai, estai ir latviai buvo nukariauti, prūsai – išnaikinti, o Mindaugas ne tik sugebėjo sukurti valstybę, bet ir įeiti, nors laikinai, į Europos šalių sistemą. Jis buvo vienintelis naujausiosios Viduramžių Europos valdovas, sugebėjęs paversti savo tautą ir valstybę istoriniu subjektu. Nalšios kunigaikštis Daumantas (iš kurio Mindaugas paveržė žmoną), veikęs išvien su stipriausiu Mindaugo varžovu Treniota, 1263 m.

PDF 30

O Mindaugas, karūnavęsis per Vokietijos vasalą – Livonijos ordiną, tapo ne imperatoriaus, o popiežiaus vasalu ir iš karto gavo teisę į savarankišką, tiesiai popiežiui pavaldžią vyskupiją. Maža to, po keleto metų Mindaugas gavo karaliaus vainiką visai dinastijai – popiežius leido vainikuotis ir sūnui. Visa tai – Mindaugo politikos rezultatas. Mindaugas įžvalgiai pasirinko pagalbininką – Livonijos ordino brolį kunigą Kristijoną, iš kurio gavo informaciją apie Katalikų bažnyčios organizaciją ir popiežiaus santykius su Europos valdovais, ypač imperatoriumi. Papirkęs magistrą Andrių Štirlandą, per savo pasiuntinį popiežiui išdėstė sąlygas, kurios buvo naudingesnės Lietuvai, o ne Livonijai. Livonijos delegatų nuostabai popiežius patenkino Mindaugo prašymą. Mindaugas pasiekė pirmą tarptautinę Lietuvos diplomatijos pergalę – apsisaugojo nuo politinių saitų su Šventąja Romos imperija. Šie svarūs diplomatiniai laimėjimai rodo, kad Mindaugas talentingai sugebėjo pakreipti įvykius sau naudinga linkme. Net savo priešų Mindaugas buvo vadinamas išmintinguoju.

PDF 30

O Mindaugas, karūnavęsis per Vokietijos vasalą – Livonijos ordiną, tapo ne imperatoriaus, o popiežiaus vasalu ir iš karto gavo teisę į savarankišką, tiesiai popiežiui pavaldžią vyskupiją. Maža to, po keleto metų Mindaugas gavo karaliaus vainiką visai dinastijai – popiežius leido vainikuotis ir sūnui. Visa tai – Mindaugo politikos rezultatas. Mindaugas įžvalgiai pasirinko pagalbininką – Livonijos ordino brolį kunigą Kristijoną, iš kurio gavo informaciją apie Katalikų bažnyčios organizaciją ir popiežiaus santykius su Europos valdovais, ypač imperatoriumi. Papirkęs magistrą Andrių Štirlandą, per savo pasiuntinį popiežiui išdėstė sąlygas, kurios buvo naudingesnės Lietuvai, o ne Livonijai. Livonijos delegatų nuostabai popiežius patenkino Mindaugo prašymą. Mindaugas pasiekė pirmą tarptautinę Lietuvos diplomatijos pergalę – apsisaugojo nuo politinių saitų su Šventąja Romos imperija. Šie svarūs diplomatiniai laimėjimai rodo, kad Mindaugas talentingai sugebėjo pakreipti įvykius sau naudinga linkme. Net savo priešų Mindaugas buvo vadinamas išmintinguoju.

PDF 28

L I E T U V O S I S T O R I J A 28 1219 m. Lietuvoje vyriausiojo kunigaikščio dar nėra, bet 1245–1246 m. vokiečių kronikininkas Mindaugą pavadina „aukščiausiuoju karaliumi“. Vadinasi, Lietuva jau suvienyta. Kada tai įvyko? 1235 m. rusų metraščiai mini „Mindaugo Lietuvą“. Gal tai rodytų, kad Mindaugas jau yra pajungęs savo valdžiai kitus kunigaikščius? Tačiau jei yra Mindaugo Lietuva, tai gal būta ir, tarkim, „Živinbudo“ ar „Dausprungo“ Lietuvos? Todėl linkstama prie apytikrės datos – Lietuvos valstybė susikūrė apie 1240 m.

PDF 30

L I E T U V O S I S T O R I J A 30 tarsi užbaigia valstybės susikūrimą, nes Lietuvą pripažino to meto pasaulis. Vien to pakaktų Mindaugą laikyti viena iš svarbiausių ir Lietuvai daugiausia nusipelniusių asmenybių. Mindaugas sukūrė didžiausią ankstyvosios Lietuvos istorijos kūrinį – valstybę, suteikusią galimybę išlikti lietuvių tautai ir vėliau perimti Vakarų civilizaciją.

PDF 67

171— 172). Tvirtinama, jog žynių luomo buvimą neigia faktai apie vyriausiuosius aukotojus—valdovus (remiamasi duomenimis apie Mindaugo, Kęstučio ir kt. dalyvavimą aukojimo apeigose).

PDF 11

Ypač glaudžiai lietuviai bendradarbiavo su kaimynystėje gyvenusiais jotvingiais — dalis jų žemių įėjo į Mindaugo valstybės sudėtį31. Kai kuriuose to meto šaltiniuose Prūsija ir Lietuva suprantama kaip viena visuma32, o Mindaugas vadinamas prūsų karaliumi33. Mindaugas norėjo padaryti Lietuvą bendrąja baltų valstybe, į kurią įeitų šiaurinės ir pietvakarinės baltų žemės (Livonija ir Prūsija).

PDF 16

Dėl tos giminės nesantaikos 1263 met. ir padėjo galvą Mindaugas. Mindaugas žuvo, bet jo darbas nežuvo.

PDF 55-56

Galbūt šis terminas buvo žinomas ir kitose prūsų, jotvingių bei Pirma — Kulmo190 ir lietuvių žemėse, tai rodytų, galimas daiktas, 1259 m. Mindaugo dokumentas, kuriame išvardijama Dainavos, arba Jotvingijos, terrulae, tarp jų Cresmen (PUB, 1, 1, Nr. 79, p. 70), atitinkančią D. territorium [...] Crasimam (D. III, 209).

PDF 104

Kadangi miestą gynė rinktinių karių įgula, apsuptis buvusi nesėkminga, ji atnešė nemažų nuostolių: čia prarasta daug be galo narsių karių, kurie tiltu per Priegliaus upę atkakliai veržėsi prie miesto vartų, nepaisydami laidomų strėlių ir iečių. Tuo žygiu atgavęs Žemaitiją bei Kuršą ir nusiaubęs Sembą, Mindaugas, nenorėdamas, kad atrodytų, jog veltui puolęs Prūsiją, sukurstė žmones visame krašte atsimesti nuo kryžiuočių ir, pasiuntęs iš Žemaitijos į pagalbą karių, po kelerių metų vėl Prūsijoje sukėlė karą. Šitaip kryžiuočiai, įsivėlę į vidaus karą, nebegalėjo nė galvoti apie kerštą.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.).

Tuo žygiu atgavęs Žemaitiją bei Kuršą ir nusiaubęs Sembą, Mindaugas, nenorėdamas, kad atrodytų, jog veltui puolęs Prūsiją, sukurstė žmones visame krašte atsimesti nuo kryžiuočių ir, pasiuntęs iš Žemaitijos į pagalbą karių, po kelerių metų vėl Prūsijoje sukėlė karą. Šitaip kryžiuočiai, įsivėlę į vidaus karą, nebegalėjo nė galvoti apie kerštą. Mat prūsai, išsirinkę vadus, atsimetė nuo krikščionybės ir sutartu laiku, prieš pat šv.

PDF 106

Neliko saugi nuo karo tuo metu nė Livonija: ją nuolatos siaubė Mindaugo karvedžiai, ten vyko kovos prie Lielvardės pilies Dauguvos pakrantėse, tačiau kokia norėdamas turėti laisvesnes rankas, atnaujino santarvę su rusais, ir tuo būdu tapo užmegzta rusų ir lietuvių vo kunigaikščio vaikaitis, palydėjo Mindaugą į žygį Mazovijos žemėn. Mindaugas, susilaukęs paramos iš rusų, slaptai ir netikėtai didžiulių miškų takais įsibrovė Mazovijon: jis užklupo kunigaikštį Zemovitą bei jo sūnų Konradą, Jazdovo dvare nerūpestingai vasaros karštymetyje gyvenančius su visa palyda. Metus burtus, Zemovitas pakliuvo Švarnui į nelaisvę, o Konradas — Mindaugui; pastarasis buvo draugiškai lietuvio priimtas, o jo žmonėms sumokėjus išpirką, sugrąžintas į tėvo valdas, vargšas Zemovitas tuo tarpu žuvo ruso netrukus žiauriai nukankintas.

PDF 107

Vargu ar prislėgti krikščionys būtų kada lengviau atsikvėpę, jeigu bekylančios stabmeldžių galios nebūtų palaužusi vidaus nesantarvė. Tuo laiku mirė Mindaugui žmona; šeimynos moterų sutvarkyti ir mirusiai šermenų iškelti į rūmus atvyko pakviesta Daumanto, Nalšios kunigaikščio, žmona, karalienės sesuo. Karalius, turėdamas begėdiškų ketinimų, sulaužė įstatymą jėga pamynęs moters dorą, jis pasilaikė ją už žmoną.

PDF 518

II. Abejotinos istorijos periodas, t. y. nuo nuolatinių Lietuvos žygių į rusų kraštus (Pskovą ir Naugardą) iki 1240 metų, t. y. Mindaugo valdymo. III. Aiškesnė istorija — nuo Mindaugo (1240) iki 1386 metų.

PDF 13

Taigi Lietaukos upelis, dešinysis Neries intakas, tekėjo Lietuvos žemės link, ir nebūtinai pačioje Lietuvoje. Tokiu atveju upelis pavadinimą turėjo gauti nuo žemės vardo, o ne atvirkščiai. Šie argumentai nuginčija paplitusią versiją, bet nepaaiškina, iš kur kilęs Lietuvos vardas. Šiandien mokslininkai, remdamiesi prielaida, kad Lietuvos vardas turi būti išvestas iš etnonimo „lietuvis“, atkreipė dėmesį į vietovardžius su šaknimis „leit-“ ir „liet-“ už Lietuvos ribų. Grindžiama mintis, kad Lietuvos valdovų (Vytauto, Gedimino, o gal ir Mindaugo) valstybės pakraščiuose, ne lietuvių, o senųjų rusų (arba rusėnų), taip pat žemaičių gyvenamose teritorijose turėjo būti įkurdinti ištikimi žmonės iš Lietuvos.

PDF 176

To, galų gale, jie ir buvo mokomi. O sava valstybė, atėjusi iš Mindaugo, Kęstučio, Algirdo ir Vytauto laikų, buvo jų svajonių, ateities planų garantas, pati didžiausia vertybė. Kauno sporto halėje 1939 m.

PDF 51

Buvo šitaip. Jis kunigaikščiavo Lietuvos žemėje ir ėmė žudyti savo brolius ir savo giminaičius, o kitus išvarė iš krašto, ir ėmė pats vienas kunigaikščiauti visoje Lietuvos žemėje, ir ėmė labai didžiuotis, girtis didžia šlove bei didybe, ir nepakentė nė vieno, kuris būtų galėjęs jam paprieštarauti. Turėjo jis sūnų Vaišvilką ir dukterį.

PDF 21

Tuo vardu po mirties pravoslavų bažnyčia jį paskelbė šventuoju. Dėl nevienodo Mindaugo sūnaus Vaišelgos, pravoslavų vienuolio, vardo pasidarė du veikiantieji asmenys. Tuo taip pat nereikia stebėtis.

PDF 138

Nuo to laiko imta vaizduoti didžiojo kunigaikščio antspaude ne kentaurą, bet ginkluotą raitelį, kuris, iškėlęs kalaviją, vejasi priešą, šiaip žmonių vadinamą Vyčiu, nors kai kas sako, jog tą herbą ėmęs vartoti karalius Mindaugas, L ie tu v o s d id žio jo ku kuris ir pridėjęs skyde du n ig a ik ščio h erb a s kryžius, pažyminčius, jog buvęs priimtas krikščionių tikėjimas. Skirstant dalimis tėvoniją, Narimantui atiteko Alšėnų pusė į rytus nuo Vilniaus, kuri driekiasi daugelį mylių ligi Korablio upės; ši žemė vėliau gavo Alšėnų kunigaikštystės vardą, o Narimantas davė pradžią Alšėnų kunigaikščiams, kurie išmirė praėjusiame amžiuje su Povilu, Vilniaus vyskupu. Giedriui buvo duotos plačios valdos šiaurės pusėje: jis davė pradžią kilniausiajai kunigaikščių Giedraičių šeimai, kuri mūsų laikais prarado, kaip matome, dėl įpėdinių gausybės senąją galią bei kunigaikščių titulą ir nusmuko ligi paprastų bajorų.

PDF 213

Šiojo sūnus Liutauras, jūrų karžygys, 1262 metais atstatė senovinę Ariogalą. Tragiškai žuvus Lietuvos ir Rusios kunigaikščiui Mindaugui, jo žudikai kunigaikščiai - Užgirio (Transilvaticus) Daumantas, Žemaičių Treniota ir Polocko Tautvilą, besidalydami lobius, likusius po to turtingo kunigaikščio, kadangi nužudė ir du jo sūnus, susikivirčijo, ir per tą ginčą Tautvilą nužudė Treniota. Tačiau šis, bijodamas polockiečių ir Tautvilos sūnaus keršto, visus Polocko bajorus sukišo į kalėjimą, išskyrus kažkokį Prokopą, Polocko kunigaikščio patikėtinį, išdaviką.

PDF 105

Pirmiausia, joms priklauso užuomina apie karaliaus Mindaugo grįžimą prie pagonybės dėl kryžiuočių Ordino kaltės. Kaipgi Gediminas, sėdėdamas soste po 50 metų nuo ano viešpatavimo, nebūtų žinojęs savo pirmtako atsimetimo priežasčių? O žinodamas ar nebūtų verčiau jų nutylėjęs?

PDF 59

Tasai Dovilas ar Dovydas turėjo būti pirmasis Vilniaus kunigaikštis, Vido, praminto Vilku, ir Erdeno tėvas. Maukoldas buvo Mindaugo, arba Mendogo, tėvas3. Didžiųjų bei dalinių kunigaikščių Riuriko ainių, kilmės a PyccKaH AeToriHCb cb BocKpe- Tepöyprb 1793.

PDF 40

Vilnius, Gedimino dėka nuo mažos gyvenvietės iškilęs iki miesto lygmens, buvo išrinktas visos Lietuvos karalystės sostine. Valstybėje nusistovėjus leninio valdymo principams, Gedimino veiklumo ir didžių jo politinių siekių dėka pagaliau buvo įgyvendintos Mindaugo pastangos; Vilnius savo kilimo pradžioje turėjo laikytis tokios pačios tvarkos, kokia buvo ir kitur.

PDF 87

Viename jų, skirtame popiežiui ir kardinolams, Gediminas prašo: esą jo pirmtakas karalius Mindaugas su visa savo tauta būtų priėmęs krikščioniškąjį tikėjimą, tik kryžiuočių magistro smurtas ir nesuskaičiuojamos išdavystės greit privertusios nuo jo atsimesti, todėl jis vėl likęs prie savo tėvų tikėjimo, juk ne kartą jo pirmtakai siuntę pasiuntinius pas Rygos arkivyskupus, kad tartųsi dėl santaikos, bet anie buvo žiauriai nužudyti.

PDF 101

Jau seniai esame girdėję, kad visi krikščionių tikėjimo išpažinėjai turi paklusti tavo valiai bei tėviškai [globai] ir kad pats katalikų tikėjimas yra tvarkomas Romos bažnyčios rūpesčiu. Tai ir yra priežastis, kad jūsų kilnybei šiuo laišku pareiškiame, jog mūsų pirmtakas karalius Mindaugas su visa savo karalyste buvo atsivertęs į Kristaus tikėjimą, bet dėl brolių iš teutonų namo magistro [daromų] žiaurių nuoskaudų ir nesuskaičiuojamų išdavysčių jie visi nuo to tikėjimo atkrito; kaip tik dėl to ir mes, deja, ligi šios dienos esame priversti pasilikti savo senolių klaidoje. Iš tikrųjų, daugelį kartų mūsų pirmtakai, norėdami sudaryti taiką, siuntė savo pasiuntinius ponams Rygos arkivyskupams, tačiau tie [teutonų ordino broliai] juos žiauriai nužudydavo, kaip tai matyti iš atvejo, buvusio pono Isamo metu, kai jis, kaip viešpaties Bonifacijaus atstovas, sudarė taiką bei paliaubas tarp mūsų ir teutonų namo brolių ir savo laišką mums atsiuntė; tačiau, kai pasiuntiniai grįžo iš pono Isamo namo, pakeliui vienus jie užmušė, kitus pakorė arba privertė, kad jie patys pasiskandintų.

PDF 61

GEDIMINAS ' MAUKOLDAS, kartu su broliu Lietuvos kunigaikštis MINDAUGAS, Lietuvos kunigaikštis 1240 m., Erdeno nužudytas 1263 m. ar 1265 m.

PDF 457

II. Abejotinos istorijos periodas, tai yra nuo nuolatinių Lietuvos žygių i rusų kraštus (Pskovą ir Naugardą) iki 1240 metų, tai yra Mindaugo valdymo. III. Aiškesnė istorija - nuo Mindaugo (1240 metų) iki 1386 metų.

PDF 59

Tasai Dovilas ar Dovydas turėjo būti pirmasis Vilniaus kunigaikštis, Vido, praminto Vilku, ir Erdeno tėvas. Maukoldas buvo Mindaugo, arba Mendogo, tėvas3. Didžiųjų bei dalinių kunigaikščių Riuriko ainių, kilmės a PyccKaH AeToriHCb cb BocKpe- Tepöyprb 1793.

PDF 87

Viename jų, skirtame popiežiui ir kardinolams, Gediminas prašo: esą jo pirmtakas karalius Mindaugas su visa savo tauta būtų priėmęs krikščioniškąjį tikėjimą, tik kryžiuočių magistro smurtas ir nesuskaičiuojamos išdavystės greit privertusios nuo jo atsimesti, todėl jis vėl likęs prie savo tėvų tikėjimo, juk ne kartą jo pirmtakai siuntę pasiuntinius pas Rygos arkivyskupus, kad tartųsi dėl santaikos, bet anie buvo žiauriai nužudyti.

PDF 87

Viename jų, skirtame popiežiui ir kardinolams, Gediminas prašo: esą jo pirmtakas karalius Mindaugas su visa savo tauta būtų priėmęs krikščioniškąjį tikėjimą, tik kryžiuočių magistro smurtas ir nesuskaičiuojamos išdavystės greit privertusios nuo jo atsimesti, todėl jis vėl likęs prie savo tėvų tikėjimo, juk ne kartą jo pirmtakai siuntę pasiuntinius pas Rygos arkivyskupus, kad tartųsi dėl santaikos, bet anie buvo žiauriai nužudyti.

PDF 17-19

1836 ## Puslapis 18 ĮVADAS R ašydamas istoriją miesto, kuris bemaž du amžius buvo vienos galingiausių Šiaurės Europos šalių sostinė, o vėliau, net iki mūsų laikų, svarbiausias mokslo ir vyriausiosios valdžios centras Lietuvoje, turėjau omenyje du tikslus: ne tik stengiausi iš įvairių kronikų ir senųjų, archyvuose saugomų rankraščių išrinkti padavimus, bylojančius apie Vilniaus kilmę, tas teises ir daugybę privilegijų, kuriomis jo gyventojai nuo senų laikų naudojosi, ne tik atgaivinti amžininkų atmintyje ankstesnius, keleto amžių, įvykius toje sostinėje, bet ir, kiek tema ir galimybės man leido, prisidėti prie kai kurių Lietuvos istorijos įvykių aiškinimo. Mažai težinoma mums patiems, o Europai visai negirdėta, istorija, garsi riterių žygiais ir išmintingiausia Mindaugo, Gedimino, Algirdo, Kęstučio, Jogailos ir Vytauto politika, istorija menkame plote išsitenkančios Tautos, kuri pati viena, savosios pagonybės atskirta nuo kitų Europos šalių, vien savo narsos dėka įstengė atremti baisius mongolų antpuolius, pažaboti Rusią ir nesileisti pavergiama godžiai grobuoniško Prūsijos Kryžiuočių ordino. Tokie įvykiai civilizuotam pasauliui nėra neįdomūs, tačiau, norint juos aiškiai nušviesti ir parašyti tokio vardo vertą lietuvių Tautos Istoriją, be daugelio kitų sąlygų, pirmiausia rei- 2 ## Puslapis 19 ĮVADAS kia detaliai išnarplioti atskirų šios šalies miestų, būtent jos sostinės, istoriją.

PDF 29

1251 m. Mindaugas krikštijosi, mainais perleidęs didelę dalį Žemaitijos Livonijos ordinui. Svarbiausias tikslas, kurio siekta krikštijantis, – karūna. Tikslas buvo pasiektas 1253 m. liepos 6-ąją. Mindaugo vainikavimo dienai priklauso garbinga vieta mūsų kalendoriuje: juk Mindaugas – pirmas ir vienintelis vainikuotas Lietuvos karalius. Mindaugo vainikavimas Mindaugo karūnacija.

PDF 31

Todėl suomiai, estai ir latviai buvo nukariauti, prūsai – išnaikinti, o Mindaugas ne tik sugebėjo sukurti valstybę, bet ir įeiti, nors laikinai, į Europos šalių sistemą. Jis buvo vienintelis naujausiosios Viduramžių Europos valdovas, sugebėjęs paversti savo tautą ir valstybę istoriniu subjektu. Nalšios kunigaikštis Daumantas (iš kurio Mindaugas paveržė žmoną), veikęs išvien su stipriausiu Mindaugo varžovu Treniota, 1263 m.

PDF 30

L I E T U V O S I S T O R I J A 30 tarsi užbaigia valstybės susikūrimą, nes Lietuvą pripažino to meto pasaulis. Vien to pakaktų Mindaugą laikyti viena iš svarbiausių ir Lietuvai daugiausia nusipelniusių asmenybių. Mindaugas sukūrė didžiausią ankstyvosios Lietuvos istorijos kūrinį – valstybę, suteikusią galimybę išlikti lietuvių tautai ir vėliau perimti Vakarų civilizaciją.

PDF 30

L I E T U V O S I S T O R I J A 30 tarsi užbaigia valstybės susikūrimą, nes Lietuvą pripažino to meto pasaulis. Vien to pakaktų Mindaugą laikyti viena iš svarbiausių ir Lietuvai daugiausia nusipelniusių asmenybių. Mindaugas sukūrė didžiausią ankstyvosios Lietuvos istorijos kūrinį – valstybę, suteikusią galimybę išlikti lietuvių tautai ir vėliau perimti Vakarų civilizaciją.

PDF 27

Lietuva liko su lietuvių kalba, mistiškai skambančiomis sutartinėmis, sakmėmis ir pasakomis, su savo pagoniškais dievais. Su pagonišku veidu Lietuva dar gyvens 400 metų ir po Netimero – minėtus dievus matome ir Mindaugo laikais (Mindaugo krikštas ir karalystė taip pat liks epizodas), jie atėjo ir iki Ldk Gedimino, kuris bylos gal ne tiek apie pagonišką monoteizmą, kiek apie vyriausiąjį Dievą – „ir mes turime vieną Dievą…“ Aiškindamas Gedimino sapną apie staugiantį geležinį vilką pagonių žynys Lizdeika ir išpranašaus Vilniaus įkūrimą ir šlovę.

PDF 20

1260 m. kilus didžiajam prūsų sukilimui, Lietuva siuntė prūsams savo kariuomenę į pagalbą, tačiau, žuvus Lietuvos karaliui Mindaugui, pagalba nutrūko, o Vakarų Europos parama Ordinui labai sustiprėjo. 1274 m.

PDF 107

Vargu ar prislėgti krikščionys būtų kada lengviau atsikvėpę, jeigu bekylančios stabmeldžių galios nebūtų palaužusi vidaus nesantarvė. Tuo laiku mirė Mindaugui žmona; šeimynos moterų sutvarkyti ir mirusiai šermenų iškelti į rūmus atvyko pakviesta Daumanto, Nalšios kunigaikščio, žmona, karalienės sesuo. Karalius, turėdamas begėdiškų ketinimų, sulaužė įstatymą jėga pamynęs moters dorą, jis pasilaikė ją už žmoną.

PDF 106

Neliko saugi nuo karo tuo metu nė Livonija: ją nuolatos siaubė Mindaugo karvedžiai, ten vyko kovos prie Lielvardės pilies Dauguvos pakrantėse, tačiau kokia norėdamas turėti laisvesnes rankas, atnaujino santarvę su rusais, ir tuo būdu tapo užmegzta rusų ir lietuvių vo kunigaikščio vaikaitis, palydėjo Mindaugą į žygį Mazovijos žemėn. Mindaugas, susilaukęs paramos iš rusų, slaptai ir netikėtai didžiulių miškų takais įsibrovė Mazovijon: jis užklupo kunigaikštį Zemovitą bei jo sūnų Konradą, Jazdovo dvare nerūpestingai vasaros karštymetyje gyvenančius su visa palyda. Metus burtus, Zemovitas pakliuvo Švarnui į nelaisvę, o Konradas — Mindaugui; pastarasis buvo draugiškai lietuvio priimtas, o jo žmonėms sumokėjus išpirką, sugrąžintas į tėvo valdas, vargšas Zemovitas tuo tarpu žuvo ruso netrukus žiauriai nukankintas.

PDF 382

Turime neabejotiną pėdsaką, kad didieji kunigaikščiai nuo senų laikų skelbdavo ediktus, turėjusius įstatymų galią, jeigu tik iškildavo tam kokia būtinybė. Taip Mindaugas 1257 metais išleido ediktą, kuriuo riterių luomo lietuvaičiams buvo suteikiama teisė daryti įrašus testamente Livonijos provincijos kryžiuočių riterių naudai3.

PDF 111

Mindaugas valdė Peluziją ir Rusios žemes.