Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
9 teiginiai8 įrašai10 ryšių
Ziemovitas buvo Mozūrų kunigaikštis, siekęs Lenkijos sosto. Jis reiškė pretenzijas į Lenkijos karūną ir, palaikomas Gniezno arkivyskupo, savo šalininkų buvo dukart išrinktas Lenkijos karaliumi. Jo kandidatūra buvo susijusi su politiniais neramumais: skirtingų pretendentų šalininkai kėlė sumaištį, ardė tvarką ir veikė priešingose stovyklose, o kraštą puolė sileziečiai ir lietuviai. Kitu atveju tarp karaliaus ir Ziemovito kilusį ginčą išsprendė Vytautas, todėl Ziemovitas iškyla kaip reikšmingas XIV amžiaus pabaigos Lenkijos politinių kovų dalyvis. Tikslesnis šių įvykių laikotarpis ir Ziemovito gyvenimo duomenys pateiktoje medžiagoje nenurodyti.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Kandidatu į jaunos ir gražios Jadvygos vyrus buvo be jau minėto Vilhelmo, dar Vladislovas iš Opolijos, kadaise mylimas karaliaus Liudviko, bet lenkams jis nepatiko todėl, kad paėjo iš jiems nemėgiamų Si lezijos kunigaikščių giminės; reiškė savo pretenzijas ir Mozūrų kunigaikštis Ziemovitas, palaikomas Gniezno arkivyskupo ir bu vęs net dukart savo šalininkų išrinktas Lenkijos karalium. Vi sų tų kandidatų šalininkai kėlė krašte neramumų, ardė tvarką, viena partija kilo prieš kitą ir kiekviena jų naudojosi įvairiomis priemonėmis pakelti į sostą savo kandidatą, o iš oro pusės kraš tą naikino sileziečiai ir lietuviai^1 ).
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Pareigos ir vaidmuoŠaltinių nesutarimas |
|
|
Patikrinti teiginiai
Viename dokumente pasakojama apie kunigaikščių Ziemovito ir Traidenio įsiveržimą į Dobrynės žemę.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
3 yra paminėję. Viename dokumente, apie kurį vėliau smulkiau kalbėsime, pasakojama apie kunigaikščių Ziemovito ir Traidenio įsiveržimą į Dobrynės žemę. Qui prophanus dux David paulo ante indictas treugas predictas Ingrediens cum valido exercitu Litwanorum terram Dobrinens.
Mozūrų kunigaikštis Ziemovitas reiškė pretenzijas į Lenkijos sostą ir savo šalininkų buvo dukart išrinktas Lenkijos karaliumi.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Kandidatu į jaunos ir gražios Jadvygos vyrus buvo be jau minėto Vilhelmo, dar Vladislovas iš Opolijos, kadaise mylimas karaliaus Liudviko, bet lenkams jis nepatiko todėl, kad paėjo iš jiems nemėgiamų Silezijos kunigaikščių giminės; reiškė savo pretenzijas ir Mozūrų kunigaikštis Ziemovitas, palaikomas Gniezno arkivyskupo ir buvęs net dukart savo šalininkų išrinktas Lenkijos karalium. Visų tų kandidatų šalininkai kėlė krašte neramumų, ardė tvarką, viena partija kilo prieš kitą ir kiekviena jų naudojosi įvairiomis priemonėmis pakelti į sostą savo kandidatą, o iš oro pusės kraštą naikino sileziečiai ir lietuviai^1 ).
Mozūrų kunigaikštis Ziemovitas reiškė pretenzijas į Lenkijos sostą ir buvo dukart savo šalininkų išrinktas Lenkijos karaliumi.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Kandidatu į jaunos ir gražios Jadvygos vyrus buvo be jau minėto Vilhelmo, dar Vladislovas iš Opolijos, kadaise mylimas karaliaus Liudviko, bet lenkams jis nepatiko todėl, kad paėjo iš jiems nemėgiamų Silezijos kunigaikščių giminės; reiškė savo pretenzijas ir Mozūrų kunigaikštis Ziemovitas, palaikomas Gniezno arkivyskupo ir buvęs net dukart savo šalininkų išrinktas Lenkijos karalium. Visų tų kandidatų šalininkai kėlė krašte neramumų, ardė tvarką, viena partija kilo prieš kitą ir kiekviena jų naudojosi įvairiomis priemonėmis pakelti į sostą savo kandidatą, o iš oro pusės kraštą naikino sileziečiai ir lietuviai^1 ).
Ziemovitas valdė Mazoviją.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
G* 131 ## Puslapis 129 hania apie Danieliaus žygi prieš jotvingius. Ziemovitas valdė Mazoviją. Pas jį atvyko Danielius ir Vasilka, kalbėdami: „Esi su mumis sąjungoje, todėl kartu užgulkime jotvingius".
Lenkams patekus į sunkią padėtį, Ziemovitas kreipėsi į rusų kunigaikščius, prašydamas atsiųsti šaulių.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Kunigaikštis Danielius išžygiavo su Boleslovo būrio lenkais ir gerokai atsitraukė. Vasilka pasiliko su Ziemovitu, o Lozorius lūkuriavo rezerve su poloviečiais. Pastaruosius jotvingiai smarkiai puolė ir atėmė vado vėliavą.
Narbutas pasakoja, kad atvykus rezervui į Vasilkos ir Ziemovito kariuomenę kilo žiaurus mūšis, kuriame abu vadai narsiai kovėsi.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Pastaruosius jotvingiai smarkiai puolė ir atėmė vado vėliavą. Kai šis rezervas atvyko į Vasilkos ir Ziemovito kariuomenę, įvyko žiaurus mūšis: iš abiejų pusių krito daug karių, bet Vasilka ir Ziemovitas narsiai kovėsi, kaip Ir Andrius, rūmų urėdas, nors ir ligotas, bet narsus žmogus. Jis pasileido zovada tarp priešo gretų, paleido iš rankų ietį ir vos nebuvo nukautas.
Vasilka pasiliko su Ziemovitu, o Lozorius lūkuriavo re zerve su poloviečiais.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Kunigaikštis Danielius išžygiavo su Boleslovo būrio lenkais ir gerokai atsitraukė. Vasilka pasiliko su Ziemovitu, o Lozorius lūkuriavo rezerve su poloviečiais. Pastaruosius jotvingiai smarkiai puolė ir atėmė vado vėliavą.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 4 | 4 |
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 4 | 2 |
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 1 | 1 |