Ziemovitas buvo Mozūrų kunigaikštis, siekęs Lenkijos sosto. Jis reiškė pretenzijas į Lenkijos karūną ir, palaikomas Gniezno arkivyskupo, savo šalininkų buvo dukart išrinktas Lenkijos karaliumi. Jo kandidatūra buvo susijusi su politiniais neramumais: skirtingų pretendentų šalininkai kėlė sumaištį, ardė tvarką ir veikė priešingose stovyklose, o kraštą puolė sileziečiai ir lietuviai. Kitu atveju tarp karaliaus ir Ziemovito kilusį ginčą išsprendė Vytautas, todėl Ziemovitas iškyla kaip reikšmingas XIV amžiaus pabaigos Lenkijos politinių kovų dalyvis. Tikslesnis šių įvykių laikotarpis ir Ziemovito gyvenimo duomenys pateiktoje medžiagoje nenurodyti.
Kandidatu į jaunos ir gražios Jadvygos vyrus buvo be jau minėto Vilhelmo, dar Vladislovas iš Opolijos, kadaise mylimas karaliaus Liudviko, bet lenkams jis nepatiko todėl, kad paėjo iš jiems nemėgiamų Si lezijos kunigaikščių giminės; reiškė savo pretenzijas ir Mozūrų kunigaikštis Ziemovitas, palaikomas Gniezno arkivyskupo ir bu vęs net dukart savo šalininkų išrinktas Lenkijos karalium. Vi sų tų kandidatų šalininkai kėlė krašte neramumų, ardė tvarką, viena partija kilo prieš kitą ir kiekviena jų naudojosi įvairiomis priemonėmis pakelti į sostą savo kandidatą, o iš oro pusės kraš tą naikino sileziečiai ir lietuviai^1 ).
Kandidatas į Lenkijos sostą; savo šalininkų dukart išrinktas Lenkijos karaliumi
Kunigaikštis, siejamas su įsiveržimu į Dobrynės žemę
1930 m. šaltinyje Ziemovitas įvardijamas kaip Mozūrų kunigaikštis.
1930 m. šaltinio pasakojime apie Jadvygos santuokos kandidatus teigiama, kad Ziemovitas reiškė pretenzijas į Lenkijos sostą ir buvo dukart savo šalininkų išrinktas Lenkijos karaliumi.
Michał Balińskio 2007 m. šaltinyje, remiantis dokumentu, pasakojama apie kunigaikščių Ziemovito ir Traidenio įsiveržimą į Dobrynės žemę.
3 yra paminėję. Viename dokumente, apie kurį vėliau smulkiau kalbėsime, pasakojama apie kunigaikščių Ziemovito ir Traidenio įsiveržimą į Dobrynės žemę. Qui prophanus dux David paulo ante indictas treugas predictas Ingrediens cum valido exercitu Litwanorum terram Dobrinens.
Kandidatu į jaunos ir gražios Jadvygos vyrus buvo be jau minėto Vilhelmo, dar Vladislovas iš Opolijos, kadaise mylimas karaliaus Liudviko, bet lenkams jis nepatiko todėl, kad paėjo iš jiems nemėgiamų Silezijos kunigaikščių giminės; reiškė savo pretenzijas ir Mozūrų kunigaikštis Ziemovitas, palaikomas Gniezno arkivyskupo ir buvęs net dukart savo šalininkų išrinktas Lenkijos karalium. Visų tų kandidatų šalininkai kėlė krašte neramumų, ardė tvarką, viena partija kilo prieš kitą ir kiekviena jų naudojosi įvairiomis priemonėmis pakelti į sostą savo kandidatą, o iš oro pusės kraštą naikino sileziečiai ir lietuviai^1 ).
Kandidatu į jaunos ir gražios Jadvygos vyrus buvo be jau minėto Vilhelmo, dar Vladislovas iš Opolijos, kadaise mylimas karaliaus Liudviko, bet lenkams jis nepatiko todėl, kad paėjo iš jiems nemėgiamų Silezijos kunigaikščių giminės; reiškė savo pretenzijas ir Mozūrų kunigaikštis Ziemovitas, palaikomas Gniezno arkivyskupo ir buvęs net dukart savo šalininkų išrinktas Lenkijos karalium. Visų tų kandidatų šalininkai kėlė krašte neramumų, ardė tvarką, viena partija kilo prieš kitą ir kiekviena jų naudojosi įvairiomis priemonėmis pakelti į sostą savo kandidatą, o iš oro pusės kraštą naikino sileziečiai ir lietuviai^1 ).
G* 131 ## Puslapis 129 hania apie Danieliaus žygi prieš jotvingius. Ziemovitas valdė Mazoviją. Pas jį atvyko Danielius ir Vasilka, kalbėdami: „Esi su mumis sąjungoje, todėl kartu užgulkime jotvingius".
Kunigaikštis Danielius išžygiavo su Boleslovo būrio lenkais ir gerokai atsitraukė. Vasilka pasiliko su Ziemovitu, o Lozorius lūkuriavo rezerve su poloviečiais. Pastaruosius jotvingiai smarkiai puolė ir atėmė vado vėliavą.
Pastaruosius jotvingiai smarkiai puolė ir atėmė vado vėliavą. Kai šis rezervas atvyko į Vasilkos ir Ziemovito kariuomenę, įvyko žiaurus mūšis: iš abiejų pusių krito daug karių, bet Vasilka ir Ziemovitas narsiai kovėsi, kaip Ir Andrius, rūmų urėdas, nors ir ligotas, bet narsus žmogus. Jis pasileido zovada tarp priešo gretų, paleido iš rankų ietį ir vos nebuvo nukautas.
Kunigaikštis Danielius išžygiavo su Boleslovo būrio lenkais ir gerokai atsitraukė. Vasilka pasiliko su Ziemovitu, o Lozorius lūkuriavo rezerve su poloviečiais. Pastaruosius jotvingiai smarkiai puolė ir atėmė vado vėliavą.