1329 m. Jonas Liuksemburgietis ir lietuvių didikas Margalis raiti susirėmė ietimis, o jas sulaužę ėmė kautis kalavijais. Pasak pasakojimo, Algirdas atrėmė ietį į Maskvos miesto sieną ir pareiškė, kad lietuvių ietis stovėjo prie Maskvos.
Lietuviai labai greitai įsisavindavo karybos naujoves. XIV a.\nlietuvių didikai jau turėjo prilygti Vakarų Europos riteriams, tai\niliustruoja užfiksuota 1329 m. Čekijos karaliaus Jono Liuksem-\nburgiečio dvikova su lietuviu didiku Margaliu (Margiriu?). Kai jie\nraiti susirėmė ir sulaužę ietis ėmė kirstis kalavijais.
Ir tada didysis kuni\ngaikštis Algirdas tarė Maskvos didžiajam kunigaikš\nčiui: „Nors mes su tavimi susitaikėme, bet man nede\nra kitaip pasielgti — turiu atremti į tavo Maskvosmies- \nto sieną savo ietį ir vardan savo šlovės palikti ženklą, \nkad lietuvių, ir rusų, ir žemaičių kunigaikštis Algirdas \nbuvo atrėmęs savo ietį į Maskvos sieną.\"\nIr, užšokęs ant žirgo, paėmęs ietį rankon, prijojo \nprie miesto ir atrėmė savo ietį į sieną, o nujodamas \ndidžiu balsu sušuko: „Maskvos didysis kunigaikšti, at\nmink, kad lietuvių ietis stovėjo prie Maskvos!\"\nO vėliau didysis kunigaikštis Algirdas su visa savo \nkariuomene ir su didžia šlove, su daugybe belaisvių ir \nneapsakomu grobiu, nukariavęs ir paėmęs daug miestų \nir nukėlęs sieną ligi Možaisko8 ir Kolomnos7 , daugelį \nžmonių paėmęs nelaisvėn, o visus savo žmones išsau\ngojęs, išžygiavo namo.
„Nors mes su tavimi susitaikėme, bet man nedera kitaip pasielgti - turiu atremti į tavo\nMaskvos miesto sieną savi ietį ir vardan savo šlovės palikti ženklą, kad lietuvių, ir rusų,\nir žemaičių kunigaikštis Algirdas buvo atrėmęs savo ietį į Maskvos sieną.“\n\nIr, užšokęs ant žirgo, paėmė ietį rankon, prijojo prie miesto ir atrėmė savo ietį įsieną, 0\nnujodamas didžiu balsu sušuko: „Maskvos didysis kunigaikšti, atmink, kad lietuvių ietis\nstovėjo prie Maskvos!“\n\nKovos\nkirviai\n\n1368, 1370, 1372 m.