Nalšėnai

Santrauka

Ipatijaus metraštis mini^215 , jog buvę du Mindaugo priešų opozicijos centrai, būtent, Deltuva (prie Ukmergės)^216 ir Nalšėnai. Pradėjus Vaišvilkui ten vieną po kitos imti pilis, Nalšėnų Dauman­ tas, pabūgęs pakliūti Vaišvilkni į rankas, išbėgo į Pskovą su savo šeima, bajorais ir palydovais (družina). Gerdenis pralaimėjo ir tik su likučiais išsigelbėjo, o kitame Daumanto žygyje į Nalšėnus (1267 m. žiemą) ir pats žuvo^219.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Ipatijaus metraštis Nalšėnus mini kaip vieną iš dviejų Mindaugo priešų opozicijos centrų.		c-001
t-002 Vaišvilkui imant Nalšėnų pilis, Daumantas pabėgo į Pskovą su šeima, bajorais ir palydovais.		c-002
t-003 Gerdenis pralaimėjo ir tik su likučiais išsigelbėjo, o kitame Daumanto žygyje į Nalšėnus (1267 m. žiemą) ir pats žuvo^219.		c-003
t-004 Vaišvilkui persekiojant Mindaugo nužudymo sąmokslininkus, į Livoniją pabėgo žymus Nalšėnų kunigas Suksė.		c-004

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Ipatijaus metraštis Nalšėnus mini kaip vieną iš dviejų Mindaugo priešų opozicijos centrų.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tada Vaišvilkas traukė prieš pagrindinius priešus. Ipatijaus metraštis mini^215 , jog buvę du Mindaugo priešų opozicijos centrai, būtent, Deltuva (prie Ukmergės)^216 ir Nalšėnai. Pradėjus Vaišvilkui ten vieną po kitos imti pilis, Nalšėnų Dauman­ tas, pabūgęs pakliūti Vaišvilkni į rankas, išbėgo į Pskovą su savo šeima, bajorais ir palydovais (družina).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Vaišvilkui imant Nalšėnų pilis, Daumantas pabėgo į Pskovą su šeima, bajorais ir palydovais.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Ipatijaus metraštis mini^215 , jog buvę du Mindaugo priešų opozicijos centrai, būtent, Deltuva (prie Ukmergės)^216 ir Nalšėnai. Pradėjus Vaišvilkui ten vieną po kitos imti pilis, Nalšėnų Dauman­ tas, pabūgęs pakliūti Vaišvilkni į rankas, išbėgo į Pskovą su savo šeima, bajorais ir palydovais (družina). Įkandin ar drauge su juo (1265 m.) į Pskovą pasitraukė su šeimomis 300 lietuvių, kurie ten visi pasikrikštijo^217.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Gerdenis pralaimėjo ir tik su likučiais išsigelbėjo, o kitame Daumanto žygyje į Nalšėnus (1267 m. žiemą) ir pats žuvo^219.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tarp judviejų iki Gerdenio žuvimo (1267 m.) užsiliepsnojo karas. Radęs pilį išplėštą ir pagrobtą šeimą, Gerdenis^218 , padedamas kunigaikščių Gatarto, Liumbkio ir Liugailos (Hotort, Lumbej, Luhailo), su 700 vyrų prie Dauguvos susitiko Pskovan grįžtantį Daumantą (1266. VI). Gerdenis pralaimėjo ir tik su likučiais išsigelbėjo, o kitame Daumanto žygyje į Nalšėnus (1267 m. žiemą) ir pats žuvo^219.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Vaišvilkui persekiojant Mindaugo nužudymo sąmokslininkus, į Livoniją pabėgo žymus Nalšėnų kunigas Suksė.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Vaišvilkui persekiojant tėvo nužudymo sąmokslininkus ir jo suvienytos Lietuvos priešus, Livonijon pabėgo kitas žymus Nalšėnų kunigas Suksė ( Suxe ). Rygoje pasikrikštijęs Mikalojaus vardu ir pri­ siglaudęs pas Rygos arkivyskupą, Suksė tapo jo vasalu. Įdomus 1268 m. leninis dokumentas parodė, jog N. Suksė arkivyskupui užrašė « visą savo tėviškę, susidedančią iš žemių … dirbamų ir nedirbamu plotų, kuriuos jis Nalšėnų srityje iš savo tėvų buvo paveldėjęs »220a.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai