Ipatijaus metraštis mini^215 , jog buvę du Mindaugo priešų opozicijos centrai, būtent, Deltuva (prie Ukmergės)^216 ir Nalšėnai. Pradėjus Vaišvilkui ten vieną po kitos imti pilis, Nalšėnų Dauman tas, pabūgęs pakliūti Vaišvilkni į rankas, išbėgo į Pskovą su savo šeima, bajorais ir palydovais (družina). Gerdenis pralaimėjo ir tik su likučiais išsigelbėjo, o kitame Daumanto žygyje į Nalšėnus (1267 m. žiemą) ir pats žuvo^219.
Tarp judviejų iki Gerdenio žuvimo (1267 m.) užsiliepsnojo karas. Radęs pilį išplėštą ir pagrobtą šeimą, Gerdenis^218 , padedamas kunigaikščių Gatarto, Liumbkio ir Liugailos (Hotort, Lumbej, Luhailo), su 700 vyrų prie Dauguvos susitiko Pskovan grįžtantį Daumantą (1266. VI). Gerdenis pralaimėjo ir tik su likučiais išsigelbėjo, o kitame Daumanto žygyje į Nalšėnus (1267 m. žiemą) ir pats žuvo^219.
Pradėjus Vaišvilkui ten vieną po kitos imti pilis, Nalšėnų Dauman\ntas, pabūgęs pakliūti Vaišvilkni į rankas, išbėgo į Pskovą su savo\nšeima, bajorais ir palydovais (družina). Įkandin ar drauge su juo\n(1265 m.
Vaišvilkui persekiojant tėvo nužudymo sąmokslininkus ir jo suvienytos Lietuvos priešus, Livonijon pabėgo kitas žymus Nalšėnų kunigas Suksė ( _Suxe_ ). Rygoje pasikrikštijęs Mikalojaus vardu ir pri siglaudęs pas Rygos arkivyskupą, Suksė tapo jo vasalu. Įdomus 1268 m. leninis dokumentas parodė, jog N. Suksė arkivyskupui užrašė « visą savo tėviškę, susidedančią iš žemių ... dirbamų ir nedirbamu plotų, kuriuos jis Nalšėnų srityje iš savo tėvų buvo paveldėjęs »220a.
Ipatijaus metraštis mini^215 , jog buvę du Mindaugo priešų\nopozicijos centrai, būtent, Deltuva (prie Ukmergės)^216 ir Nalšėnai.\nPradėjus Vaišvilkui ten vieną po kitos imti pilis, Nalšėnų Dauman\ntas, pabūgęs pakliūti Vaišvilkni į rankas, išbėgo į Pskovą su savo\nšeima, bajorais ir palydovais (družina).