Per Daumanto žygį į Nalšėnus 1267 m. žiemą žuvo Gerdenis.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 205
Tarp judviejų iki Gerdenio žuvimo (1267 m.) užsiliepsnojo karas. Radęs pilį išplėštą ir pagrobtą šeimą, Gerdenis^218 , padedamas kunigaikščių Gatarto, Liumbkio ir Liugailos (Hotort, Lumbej, Luhailo), su 700 vyrų prie Dauguvos susitiko Pskovan grįžtantį Daumantą (1266. VI). Gerdenis pralaimėjo ir tik su likučiais išsigelbėjo, o kitame Daumanto žygyje į Nalšėnus (1267 m. žiemą) ir pats žuvo^219.
Vaišvilkui persekiojant Mindaugo nužudymo sąmokslininkus, į Livoniją pabėgo Nalšėnų kunigas Suksė.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 205
Vaišvilkui persekiojant tėvo nužudymo sąmokslininkus ir jo suvienytos Lietuvos priešus, Livonijon pabėgo kitas žymus Nalšėnų kunigas Suksė ( _Suxe_ ). Rygoje pasikrikštijęs Mikalojaus vardu ir prisiglaudęs pas Rygos arkivyskupą, Suksė tapo jo vasalu. Įdomus 1268 m. leninis dokumentas parodė, jog N. Suksė arkivyskupui užrašė « visą savo tėviškę, susidedančią iš žemių ... dirbamų ir nedirbamu plotų, kuriuos jis Nalšėnų srityje iš savo tėvų buvo paveldėjęs »220a.
Vaišvilkui imant Nalšėnų pilis, Nalšėnų Daumantas pabėgo į Pskovą su šeima, bajorais ir palydovais.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 204
Pradėjus Vaišvilkui ten vieną po kitos imti pilis, Nalšėnų Daumantas, pabūgęs pakliūti Vaišvilkni į rankas, išbėgo į Pskovą su savo šeima, bajorais ir palydovais (družina). Įkandin ar drauge su juo (1265 m.
Ipatijaus metraštis Nalšėnus mini kaip vieną iš dviejų Mindaugo priešų opozicijos centrų.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 204
Ipatijaus metraštis mini^215 , jog buvę du Mindaugo priešų opozicijos centrai, būtent, Deltuva (prie Ukmergės)^216 ir Nalšėnai. Pradėjus Vaišvilkui ten vieną po kitos imti pilis, Nalšėnų Daumantas, pabūgęs pakliūti Vaišvilkni į rankas, išbėgo į Pskovą su savo šeima, bajorais ir palydovais (družina).