vieta

Nalšėnai

4 teiginiai4 įrašai3 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 4 teiginiai ir visi 4 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 rodomų įrašų

t-001aukstas

Per Daumanto žygį į Nalšėnus 1267 m. žiemą žuvo Gerdenis.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 205

Tarp judviejų iki Gerdenio žuvimo (1267 m.) užsiliepsnojo karas. Radęs pilį išplėštą ir pagrobtą šeimą, Gerdenis^218 , padedamas kunigaikščių Gatarto, Liumbkio ir Liugailos (Hotort, Lumbej, Luhailo), su 700 vyrų prie Dauguvos susitiko Pskovan grįžtantį Daumantą (1266. VI). Gerdenis pralaimėjo ir tik su likučiais išsigelbėjo, o kitame Daumanto žygyje į Nalšėnus (1267 m. žiemą) ir pats žuvo^219.

t-002vidutinis

Vaišvilkui persekiojant Mindaugo nužudymo sąmokslininkus, į Livoniją pabėgo Nalšėnų kunigas Suksė.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 205

Vaišvilkui persekiojant tėvo nužudymo sąmokslininkus ir jo suvienytos Lietuvos priešus, Livonijon pabėgo kitas žymus Nalšėnų kunigas Suksė ( _Suxe_ ). Rygoje pasikrikštijęs Mikalojaus vardu ir pri siglaudęs pas Rygos arkivyskupą, Suksė tapo jo vasalu. Įdomus 1268 m. leninis dokumentas parodė, jog N. Suksė arkivyskupui užrašė « visą savo tėviškę, susidedančią iš žemių ... dirbamų ir nedirbamu plotų, kuriuos jis Nalšėnų srityje iš savo tėvų buvo paveldėjęs »220a.

t-003aukstas

Vaišvilkui imant Nalšėnų pilis, Nalšėnų Daumantas pabėgo į Pskovą su šeima, bajorais ir palydovais.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 204

Pradėjus Vaišvilkui ten vieną po kitos imti pilis, Nalšėnų Dauman\ntas, pabūgęs pakliūti Vaišvilkni į rankas, išbėgo į Pskovą su savo\nšeima, bajorais ir palydovais (družina). Įkandin ar drauge su juo\n(1265 m.

t-004vidutinis

Ipatijaus metraštis Nalšėnus mini kaip vieną iš dviejų Mindaugo priešų opozicijos centrų.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 204

Ipatijaus metraštis mini^215 , jog buvę du Mindaugo priešų\nopozicijos centrai, būtent, Deltuva (prie Ukmergės)^216 ir Nalšėnai.\nPradėjus Vaišvilkui ten vieną po kitos imti pilis, Nalšėnų Dauman\ntas, pabūgęs pakliūti Vaišvilkni į rankas, išbėgo į Pskovą su savo\nšeima, bajorais ir palydovais (družina).