Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
11 teiginių14 įrašų4 ryšiai
Elžbieta – istorinis asmuo, tačiau pateikti šaltiniai šiuo vardu aprašo mažiausiai dvi skirtingas moteris. Viena jų buvo Vengrijos karalienė ir Jadvygos motina; 1384 m., baimindamasi prarasti Lenkiją, ji pasiuntė keturiolikmetę dukterį į Krokuvą, kur ši buvo karūnuota Lenkijos valdove. Anksčiau Elžbieta buvo sutikusi Jadvygą išsiųsti po 1383 m. Velykų su sąlyga, kad po karūnavimo dukra trejiems metams grįš į Vengriją. Kita, šventoji Elžbieta, gimė 1207 m., 1221 m. ištekėjo už Tiuringijos markgrafo ir mirė 1231 m. lapkričio 19 d.; todėl be papildomo tapatybės patikslinimo vienareikšmė objekto santrauka neįmanoma.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Pareigos ir vaidmuoŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| Būdas |
|
| |
| Bendravimas |
|
| |
| Istorinė reikšmė |
|
|
Patikrinti teiginiai
Karalienė Elžbieta po Velykų su dukterimis ir sūnumi kardinolu Fridrichu atvyko į Vilnių.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
230 ## Puslapis 247 III KNYGA pavasario, kai Aleksandro motina karalienė Elžbieta su dukterimis ir sūnumi, kardinolu Fridrichu, iškart po Velykų atvykę į Vilnių, sukėlė visuotinį džiaugsmą pilyje ir mieste. Deja, vestuvių linksmybes drumsdavo dažni uošvio ir žento ginčai, ir po kelerių metų (1500 m.
Aleksandro motina karalienė Elžbieta su dukterimis ir sūnumi Fridrichu po Velykų atvyko į Vilnių.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
230 ## Puslapis 247 III KNYGA pavasario, kai Aleksandro motina karalienė Elžbieta su dukterimis ir sūnumi, kardinolu Fridrichu, iškart po Velykų atvykę į Vilnių, sukėlė visuotinį džiaugsmą pilyje ir mieste. Deja, vestuvių linksmybes drumsdavo dažni uošvio ir žento ginčai, ir po kelerių metų (1500 m.
Elžbieta buvo Vengrijos karalienė ir Jadvygos motina.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Vilniaus vyskupu paskirtas vysk. Andrius Vosylius Jastrzębiecas, kuris nuo pirmos Lietuvos krikšto dienos vadovavo apaštalavimo darbui, nes mokėjo lietuviškai ir lietuviams nebuvo svetimas žmogus. Jis, būdamas dar pranciškonų kunigas, kartu su savo broliu prie Algirdo kurį laiką gyveno Vilniuje, paskui ėjo kapeliono ir sekretoriaus pareigas Vengrų karalienės Elžbietos, Jadvygos motinos. 1377 m. buvo paskirtas Cereteno vyskupu.
Karalienė Elžbieta, bijodama prarasti Lenkiją, 1384 m. pasiuntė į Krokuvą keturiolikmetę dukterį Jadvygą.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Nuo to laiko spėjo prabėgti apie pusantrų metų, bet karalienė Elžbieta savo pažadų vis neištesėjo. Lenkai ėmė nekantrauti ir vėl susivažiavę ir sudarę laikiną valdžią, pranešė karalienei, kad, jei ji neatsiųs Jadvygos, jie ieškosis kito sau valdovo. Karalienė Elžbieta bijodama nustoti Lenkijos, pasiuntė savo keturiolikos metų dukterį Jadvygą, kuri 1384 m. spalių 13 d. iškilmingai įvažiavo į Krokuvą ir po dviejų dienų buvo karūnuota „Lenkijos karalium“.
1227 m. rugsėjo 11 d. Ortrante mirė šventos Elžbietos vyras landgrafas.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie Šventos Elžbietos vyro mirtį 1227 viešpaties metais rugsėjo 11 dieną maldininko kelionėje po kryžiaus žygio vėliava mirė Sicilijos mieste, vardu Ortrantas, šventos Elžbietos vyras, landgrafas. 18.
1235 m. popiežius Grigalius IX kanonizavo šventą Elžbietą Perudžoje.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie šventos Elžbietos kanonizavimą 1235 viešpaties metais Grigalius IX, popiežius, kanonizavo šventą Elžbietą Perudžoje, brolių pamokslininkų konvente, kur tas pats popiežius jos garbei paskyrė altorių. 26.
Karalienė Elžbieta sutiko po 1383 m. Velykų išsiųsti Jadvygą lenkams, jei ši po karūnavimo trejiems metams grįš į Vengriją.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Bet kai atsirado nesusipratimų su Marijos sužieduotiniu, vėliau jos vyru, ir kai paaiškėjo, kad Marija pasilieka Vengrijoj, lenkai atsisakė ją bepriimti savo valdove ir pareikalavo jiems atsiųsti kitą karalaitę — Jadvygą. Karalienė Elžbieta su tuo reikalavimu sutiko ir pažadėjo po 1383 m. Velykų ją išsiųsti, bet su ta sąlyga, kad ji apsikarūnavusi vėl grįžtų trims metams į Vengriją.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.) | — | 5 | 8 |
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 3 | 3 |
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 2 | 1 |
| Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.) | — | 1 | 2 |