Šventa Elžbieta mirė 1231 m. lapkričio 19 d.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 231
Apie šventos Elžbietos mirtį 1231 viešpaties metais, lapkričio 19 dieną, mirė šventa Elžbieta. 22.
Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
11 teiginių14 įrašų4 ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Visi 11 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–11 iš 11 teiginių
Šventa Elžbieta mirė 1231 m. lapkričio 19 d.
PDF 231
Apie šventos Elžbietos mirtį 1231 viešpaties metais, lapkričio 19 dieną, mirė šventa Elžbieta. 22.
1221 m. Elžbieta ištekėjo už Tiuringijos markgrafo.
PDF 227
Kelerių metų šventa Elžbieta ištekėjo už vyro 1221 viešpaties metais Elžbieta pasiėmė į vyrus Tiuringijos markgrafą. 16.
Šventa Elžbieta gimė 1207 m.
PDF 227
Apie šventos Elžbietos gimimą 1207 viešpaties metais gimė šventa Elžbieta. 13.
Elžbieta buvo Vengrijos karalienė ir Jadvygos motina.
PDF 119
Vilniaus vyskupu paskirtas vysk. Andrius Vosylius Jastrzębiecas, kuris nuo pirmos Lietuvos krikšto dienos vadovavo apaštalavimo darbui, nes mokėjo lietuviškai ir lietuviams nebuvo svetimas žmogus. Jis, būdamas dar pranciškonų kunigas, kartu su savo broliu prie Algirdo kurį laiką gyveno Vilniuje, paskui ėjo kapeliono ir sekretoriaus pareigas Vengrų karalienės Elžbietos, Jadvygos motinos. 1377 m. buvo paskirtas Cereteno vyskupu.
Karalienė Elžbieta, bijodama prarasti Lenkiją, 1384 m. pasiuntė į Krokuvą keturiolikmetę dukterį Jadvygą.
PDF 164
Nuo to laiko spėjo prabėgti apie pusantrų metų, bet karalienė Elžbieta savo pažadų vis neištesėjo. Lenkai ėmė nekantrauti ir vėl susivažiavę ir sudarę laikiną valdžią, pranešė karalienei, kad, jei ji neatsiųs Jadvygos, jie ieškosis kito sau valdovo. Karalienė Elžbieta bijodama nustoti Lenkijos, pasiuntė savo keturiolikos metų dukterį Jadvygą, kuri 1384 m. spalių 13 d. iškilmingai įvažiavo į Krokuvą ir po dviejų dienų buvo karūnuota „Lenkijos karalium“.
Karalienė Elžbieta po Velykų su dukterimis ir sūnumi kardinolu Fridrichu atvyko į Vilnių.
PDF 246-247
230 ## Puslapis 247 III KNYGA pavasario, kai Aleksandro motina karalienė Elžbieta su dukterimis ir sūnumi, kardinolu Fridrichu, iškart po Velykų atvykę į Vilnių, sukėlė visuotinį džiaugsmą pilyje ir mieste. Deja, vestuvių linksmybes drumsdavo dažni uošvio ir žento ginčai, ir po kelerių metų (1500 m.
1227 m. rugsėjo 11 d. Ortrante mirė šventos Elžbietos vyras landgrafas.
PDF 228
Apie Šventos Elžbietos vyro mirtį 1227 viešpaties metais rugsėjo 11 dieną maldininko kelionėje po kryžiaus žygio vėliava mirė Sicilijos mieste, vardu Ortrantas, šventos Elžbietos vyras, landgrafas. 18.
1235 m. popiežius Grigalius IX kanonizavo šventą Elžbietą Perudžoje.
PDF 229
Apie šventos Elžbietos kanonizavimą 1235 viešpaties metais Grigalius IX, popiežius, kanonizavo šventą Elžbietą Perudžoje, brolių pamokslininkų konvente, kur tas pats popiežius jos garbei paskyrė altorių. 26.
Aleksandro motina karalienė Elžbieta su dukterimis ir sūnumi Fridrichu po Velykų atvyko į Vilnių.
PDF 246-247
230 ## Puslapis 247 III KNYGA pavasario, kai Aleksandro motina karalienė Elžbieta su dukterimis ir sūnumi, kardinolu Fridrichu, iškart po Velykų atvykę į Vilnių, sukėlė visuotinį džiaugsmą pilyje ir mieste. Deja, vestuvių linksmybes drumsdavo dažni uošvio ir žento ginčai, ir po kelerių metų (1500 m.
Karalienė Elžbieta sutiko po 1383 m. Velykų išsiųsti Jadvygą lenkams, jei ši po karūnavimo trejiems metams grįš į Vengriją.
PDF 163
Bet kai atsirado nesusipratimų su Marijos sužieduotiniu, vėliau jos vyru, ir kai paaiškėjo, kad Marija pasilieka Vengrijoj, lenkai atsisakė ją bepriimti savo valdove ir pareikalavo jiems atsiųsti kitą karalaitę — Jadvygą. Karalienė Elžbieta su tuo reikalavimu sutiko ir pažadėjo po 1383 m. Velykų ją išsiųsti, bet su ta sąlyga, kad ji apsikarūnavusi vėl grįžtų trims metams į Vengriją.
Žygimantui Augustui buvo paprašyta Romos karaliaus Ferdinando dukters Elžbietos rankos.
PDF 670
1543 m e ta i Ž y g im a n ta s A u g u sta s v e d a a u strų k u n ig a ik š ty tę E lžb ietą Sugrįžęs į Lenkiją, karalius suskato apvesdinti sūnų Augustą. Nutarta susigiminiuoti su Austrijos valdovų šeima ir paprašyti Augustui Romos karaliaus Ferdinando dukters Elžbietos rankos. Ir jos tėvas, ir dėdė imperatorius Karolis V didžiai pritarė šiai santuokai, įsitikinę, kad ji dar labiau sustiprins santarvę ir gerus santykius, kuriems padėta pamatai anksčiau, susigiminiuojant su Vladislovu bei Liudviku.