Visi Vilniaus gyventojai, dar pagonys, buvo pakrikštyti, o po apeigų žmonėms išdalyti balti lininiai marškiniai. Buvo juk to kia visuotinė pirmykščių krikščionių bažnyčios taisyklė - pagonis atver čiant į tikrąjį tikėjimą bažnyčias 113 ## Puslapis 130 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Sutvarkęs Vilniuje tikybos reikalus, karalius atkreipė dė mesį į savo senosios. Prie to dar prisidėjo pareiga, nuo seno jiems galiojanti, saugoti Vilniaus pilį: gyventojai steigti ten, kur anksčiau stovėjusios pagonių šventyklos arba augusios giraitės, medžiai, buvęs akmuo ar ba šiaip vietovė kokiam nors dievai čiui pašvęsta.
Prie to dar prisidėjo pareiga, nuo seno jiems galiojanti, saugoti Vilniaus pilį: gyventojai steigti ten, kur anksčiau stovėjusios pagonių šventyklos arba augusios giraitės, medžiai, buvęs akmuo ar ba šiaip vietovė kokiam nors dievai čiui pašvęsta. Popiežius šv. Griga lius primygtinai liepia šitaip daryti laiške šv. Augustinui, apaštalavu siam Britanijos salose: „Krikščio nys, - rašo jis, - negali skubotai imti naikinti pagonių šventyklų, o priva lo tik versti jų dievaičių stabus, ten šlakstyti švęstu vandeniu, statyti al torius ir sudėti į juos šventas relik vijas. Jeigu tos šventyklos būtų la bai tvirtai pastatytos, tereikia pakeisti jose garbinamus dalykus ir, vietoj piktųjų dvasių, jų vaizduotė je sukurti tikrojo Dievo paveikslą; ir šitą daryti dėl to, kad žmonės, ma tydami sunaikintas jų šventoves, laisva valia atsikratytų savo klaidų ir, tikrąjį Dievą pažinę bei garbinda mi, į tas vietas, prie kurių įpratę, ge ranoriškai rinktųsi/' Ut dum gens ip sa eadem fana sua non videt destrui, de corde errorem deponat, et deum verum cognoscens ac adorans, ad loca quae consueuit familiarius occurrat. Historia Ecclesiastica gentis Anglorum Venerabilis Bedae Presbyteri, p. 42, ed. 1566. 15 Privilegium Vladislai jagellonis Regis Poloniae et Magni Ducis Lithuaniae su per Jus Magdeburgense, civitati Vilnen- si Collatum. Datum in Merecz in cras tino S. Benedicti Abbatis, Anno Domini 1387. Žr. orig. Viln. miesto arch, ir D u b i ń s k i, Zebranie praw i przywi lejów Miastu Stołecznemu V V . X Lit. Wilnowi nadanych, ir t. t., 1788 Vil niuje in f oi. Karalius šią privilegiją suteikė savo apaštališkosios kelionės po Lietuvą metu. 114 ## Puslapis 131 Il KNYGA savo lėšomis turėjo ją vykdyti tol, kol visas miestas nebuvo aptvertas mūro siena.
Gertrūdą.\nDar man sako pasiuntinys, kad, pasak Vilniaus gyvento\njų žodžių, tasai gaisras (dėmė Vörste) Vytautui padaręs nuos\ntolių už 60 000 sidabro luitų.\nDinaburgo komtūras \n(parašas)\nOriginalą atitinka:\nDr.
Ta nelaiminga ap suptis Lietuvos sostinei buvo smūgis, ilgam į atmintį įsirė žęs. Didelė dalis gyventojų žuvo per kautynes prie Žemuti nės pilies, o kiti, netekę prieglobsčio ir mieste, ir aplinkinėse pilyse, kryžiuočių nuožmiai nudriokotose, iš sibėgiojo po visą kraštą36. Pats miestas tiesiog visai sunai kintas, Kreivoji, arba Žemutinė, pilis, išskyrus mūrinę da lį, sudeginta; Aukštutinė tvirtovė pagaliau per daugybę išardų susilpninta; tiktai neįveikiamas Moskoževskis su dar ir Onacevičiaus pastabą, prie Hlebovičiaus Vytauto gyvenimo aprašymo.
Buvo juk to kia visuotinė pirmykščių krikščionių bažnyčios taisyklė - pagonis atver čiant į tikrąjį tikėjimą bažnyčias 113 ## Puslapis 130 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Sutvarkęs Vilniuje tikybos reikalus, karalius atkreipė dė mesį į savo senosios sostinės padėtį. Atmindamas Vilniaus gyventojų ištikimybę ir nepalaužtą jų prieraišumą kivirčų su Kęstučiu krašto viduje laikais, gelbėdamas miestą nuo valdžios nepastovumo ir sumaišties, į kurią buvo įstūmę kai mynų puldinėjimai ir tarpusavio vaidai, iškilmingu aktu, rašytu Merkinėje, kitą dieną po Šv. Benedikto, abato, šven tės, valdovas Vilniui suteikė Magdeburgo teises15.
Nuo įkūrimo laikų ta bažnyčia buvo pavesta klebonams su suteiktais arkipresbiterių titulais, kuriems į pagalbą bu vo duota keletas kunigų. Bažnyčios pajamos priklausė: dalis arkipresbiteriui, da lis Vilniaus gyventojams, Šv. Jono brolijai priklausantiems, kurie buvo įpareigoti rūpintis bažnyčios reikmėmis, pasta tais ir papuošimu, ad tenorem [pagal] sutartį, 1521 metų ba landžio 9 dieną sudarytą Vilniaus miesto su tos bažnyčios arkipresbiterių Leonardu Rodijanu, o šviesiausiojo karaliaus Žygimanto Augusto patvirtintą.
Liūdnas buvo Vilniaus miesto ir jo apylinkių vaizdas 1390 metų pabaigoje, kai karalius Vladislovas Jogaila, nors jau pavėluotai, pagaliau susiruošė gelbėti sielvarto prislėgtos tėvynės ir su gausia kariuomene lapkričio mėnesį iš Lenki jos parvyko į griuvėsiais virtusį gimtąjį miestą. Nemažos maisto ir drabužių atsargos, karaliaus atsigabentos iš Len kijos ir dosniai dalijamos liaudžiai, pravertė visą turtą pra- radusiems gyventojams, o karaliaus buvimas stiprino tie kos negandų nualintą jų dvasią. Pamažu ėmė telktis išsisklaidę gyventojai ir statytis namus ant degėsių.