Vilniaus gyventojai – LT KB

Santrauka

Visi Vilniaus gyventojai, dar pagonys, buvo pakrikštyti, o po apeigų žmonėms išdalyti balti lininiai marškiniai. Buvo juk to kia visuotinė pirmykščių krikščionių bažnyčios taisyklė - pagonis atver čiant į tikrąjį tikėjimą bažnyčias 113 Puslapis 130 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Sutvarkęs Vilniuje tikybos reikalus, karalius atkreipė dė mesį į savo senosios. Prie to dar prisidėjo pareiga, nuo seno jiems galiojanti, saugoti Vilniaus pilį: gyventojai steigti ten, kur anksčiau stovėjusios pagonių šventyklos arba augusios giraitės, medžiai, buvęs akmuo ar ba šiaip vietovė kokiam nors dievai čiui pašvęsta.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Visi Vilniaus gyventojai, dar pagonys, buvo pakrikštyti, o po apeigų žmonėms išdalyti balti lininiai marškiniai.		c-001
t-002 Buvo juk to kia visuotinė pirmykščių krikščionių bažnyčios taisyklė - pagonis atver čiant į tikrąjį tikėjimą bažnyčias 113 ## Puslapis 130 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Sutvarkęs Vilniuje tikybos reikalus, karalius atkreipė dė mesį į savo senosios.		c-002
t-003 Prie to dar prisidėjo pareiga, nuo seno jiems galiojanti, saugoti Vilniaus pilį: gyventojai steigti ten, kur anksčiau stovėjusios pagonių šventyklos arba augusios giraitės, medžiai, buvęs akmuo ar ba šiaip vietovė kokiam nors dievai čiui pašvęsta.		c-003
t-004 Čia slėpdavo si gyventojai iš priemiesčių ir nuošalių namų bei pirkliai su prekėmis, todėl vokiečių ji buvo praminta Krautuvių Pili mi28.		c-004
t-005 Didelė dalis gyventojų žuvo per kautynes prie Žemuti nės pilies, o kiti, netekę prieglobsčio ir mieste, ir aplinkinėse pilyse, kryžiuočių nuožmiai nudriokotose, iš sibėgiojo po visą kraštą36.		c-005
t-006 Liūdnas buvo Vilniaus miesto ir jo apylinkių vaizdas 1390 metų pabaigoje, kai karalius Vladislovas Jogaila, nors jau pavėluotai, pagaliau susiruošė gelbėti sielvarto prislėgtos tėvynės ir su gausia kariuomene lapkričio mėnesį iš Lenki jos parvyko į.		c-006
t-007 Dar man sako pasiuntinys, kad, pasak Vilniaus gyvento jų žodžių, tasai gaisras (dėmė Vörste) Vytautui padaręs nuos tolių už 60 000 sidabro luitų.		c-007
t-008 Bažnyčios pajamos priklausė: dalis arkipresbiteriui, da lis Vilniaus gyventojams, Šv.		c-008

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Visi Vilniaus gyventojai, dar pagonys, buvo pakrikštyti, o po apeigų žmonėms išdalyti balti lininiai marškiniai.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tuoj pat sušauktas lietuvių ku nigaikščių ir bajorų visuotinis seimas paskelbė į sostinę su sirinkusiems žmonėms apie didelį ir esminį religijos pokytį. Visi Vilniaus gyventojai, dar pagonys, buvo pakrikštyti, o po apeigų žmonėms išdalyti balti lininiai marškiniai. Iškil mingai užgesinta amžinoji ugnis, iškirstos šventos girios, su griauta Perkūno šventykla, ir būtent toje vietoje, vidur pi- liavietės, pradėta statyti Šv.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Buvo juk to kia visuotinė pirmykščių krikščionių bažnyčios taisyklė - pagonis atver čiant į tikrąjį tikėjimą bažnyčias 113 Puslapis 130 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Sutvarkęs Vilniuje tikybos reikalus, karalius atkreipė dė mesį į savo senosios.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Buvo juk to kia visuotinė pirmykščių krikščionių bažnyčios taisyklė - pagonis atver čiant į tikrąjį tikėjimą bažnyčias 113

Puslapis 130

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Sutvarkęs Vilniuje tikybos reikalus, karalius atkreipė dė mesį į savo senosios sostinės padėtį. Atmindamas Vilniaus gyventojų ištikimybę ir nepalaužtą jų prieraišumą kivirčų su Kęstučiu krašto viduje laikais, gelbėdamas miestą nuo valdžios nepastovumo ir sumaišties, į kurią buvo įstūmę kai mynų puldinėjimai ir tarpusavio vaidai, iškilmingu aktu, rašytu Merkinėje, kitą dieną po Šv. Benedikto, abato, šven tės, valdovas Vilniui suteikė Magdeburgo teises15.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Prie to dar prisidėjo pareiga, nuo seno jiems galiojanti, saugoti Vilniaus pilį: gyventojai steigti ten, kur anksčiau stovėjusios pagonių šventyklos arba augusios giraitės, medžiai, buvęs akmuo ar ba šiaip vietovė kokiam nors dievai čiui pašvęsta.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Prie to dar prisidėjo pareiga, nuo seno jiems galiojanti, saugoti Vilniaus pilį: gyventojai steigti ten, kur anksčiau stovėjusios pagonių šventyklos arba augusios giraitės, medžiai, buvęs akmuo ar ba šiaip vietovė kokiam nors dievai čiui pašvęsta. Popiežius šv. Griga lius primygtinai liepia šitaip daryti laiške šv. Augustinui, apaštalavu siam Britanijos salose: „Krikščio nys, - rašo jis, - negali skubotai imti naikinti pagonių šventyklų, o priva lo tik versti jų dievaičių stabus, ten šlakstyti švęstu vandeniu, statyti al torius ir sudėti į juos šventas relik vijas. Jeigu tos šventyklos būtų la bai tvirtai pastatytos, tereikia pakeisti jose garbinamus dalykus ir, vietoj piktųjų dvasių, jų vaizduotė je sukurti tikrojo Dievo paveikslą; ir šitą daryti dėl to, kad žmonės, ma tydami sunaikintas jų šventoves, laisva valia atsikratytų savo klaidų ir, tikrąjį Dievą pažinę bei garbinda mi, į tas vietas, prie kurių įpratę, ge ranoriškai rinktųsi/’ Ut dum gens ip sa eadem fana sua non videt destrui, de corde errorem deponat, et deum verum cognoscens ac adorans, ad loca quae consueuit familiarius occurrat. Historia Ecclesiastica gentis Anglorum Venerabilis Bedae Presbyteri, p. 42, ed. 1566. 15 Privilegium Vladislai jagellonis Regis Poloniae et Magni Ducis Lithuaniae su per Jus Magdeburgense, civitati Vilnen- si Collatum. Datum in Merecz in cras tino S. Benedicti Abbatis, Anno Domini 1387. Žr. orig. Viln. miesto arch, ir D u b i ń s k i, Zebranie praw i przywi lejów Miastu Stołecznemu V V . X Lit. Wilnowi nadanych, ir t. t., 1788 Vil niuje in f oi. Karalius šią privilegiją suteikė savo apaštališkosios kelionės po Lietuvą metu. 114

Puslapis 131

Il KNYGA savo lėšomis turėjo ją vykdyti tol, kol visas miestas nebuvo aptvertas mūro siena.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Čia slėpdavo si gyventojai iš priemiesčių ir nuošalių namų bei pirkliai su prekėmis, todėl vokiečių ji buvo praminta Krautuvių Pili mi28.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Aukštutinė pilis, aukštų mūrų bei bokštų saugoma, ir Žemutinė, apačioje besidriekianti, kur buvo kunigaikščių menės, vadinta Kreivąja. Prie jos šliejosi pats miesto centras, nedidelis, su mediniais namais, bet su tvirtų statinių tvorų ir griovių sutvirtinimais. Čia slėpdavo si gyventojai iš priemiesčių ir nuošalių namų bei pirkliai su prekėmis, todėl vokiečių ji buvo praminta Krautuvių Pili mi28.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Didelė dalis gyventojų žuvo per kautynes prie Žemuti nės pilies, o kiti, netekę prieglobsčio ir mieste, ir aplinkinėse pilyse, kryžiuočių nuožmiai nudriokotose, iš sibėgiojo po visą kraštą36.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Ta nelaiminga ap suptis Lietuvos sostinei buvo smūgis, ilgam į atmintį įsirė žęs. Didelė dalis gyventojų žuvo per kautynes prie Žemuti nės pilies, o kiti, netekę prieglobsčio ir mieste, ir aplinkinėse pilyse, kryžiuočių nuožmiai nudriokotose, iš sibėgiojo po visą kraštą36. Pats miestas tiesiog visai sunai kintas, Kreivoji, arba Žemutinė, pilis, išskyrus mūrinę da lį, sudeginta; Aukštutinė tvirtovė pagaliau per daugybę išardų susilpninta; tiktai neįveikiamas Moskoževskis su dar ir Onacevičiaus pastabą, prie Hlebovičiaus Vytauto gyvenimo aprašymo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Liūdnas buvo Vilniaus miesto ir jo apylinkių vaizdas 1390 metų pabaigoje, kai karalius Vladislovas Jogaila, nors jau pavėluotai, pagaliau susiruošė gelbėti sielvarto prislėgtos tėvynės ir su gausia kariuomene lapkričio mėnesį iš Lenki jos parvyko į.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Liūdnas buvo Vilniaus miesto ir jo apylinkių vaizdas 1390 metų pabaigoje, kai karalius Vladislovas Jogaila, nors jau pavėluotai, pagaliau susiruošė gelbėti sielvarto prislėgtos tėvynės ir su gausia kariuomene lapkričio mėnesį iš Lenki jos parvyko į griuvėsiais virtusį gimtąjį miestą. Nemažos maisto ir drabužių atsargos, karaliaus atsigabentos iš Len kijos ir dosniai dalijamos liaudžiai, pravertė visą turtą pra- radusiems gyventojams, o karaliaus buvimas stiprino tie kos negandų nualintą jų dvasią. Pamažu ėmė telktis išsisklaidę gyventojai ir statytis namus ant degėsių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Dar man sako pasiuntinys, kad, pasak Vilniaus gyvento jų žodžių, tasai gaisras (dėmė Vörste) Vytautui padaręs nuos tolių už 60 000 sidabro luitų.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Gertrūdą. Dar man sako pasiuntinys, kad, pasak Vilniaus gyvento jų žodžių, tasai gaisras (dėmė Vörste) Vytautui padaręs nuos tolių už 60 000 sidabro luitų. Dinaburgo komtūras (parašas) Originalą atitinka: Dr.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Bažnyčios pajamos priklausė: dalis arkipresbiteriui, da lis Vilniaus gyventojams, Šv.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Nuo įkūrimo laikų ta bažnyčia buvo pavesta klebonams su suteiktais arkipresbiterių titulais, kuriems į pagalbą bu vo duota keletas kunigų. Bažnyčios pajamos priklausė: dalis arkipresbiteriui, da lis Vilniaus gyventojams, Šv. Jono brolijai priklausantiems, kurie buvo įpareigoti rūpintis bažnyčios reikmėmis, pasta tais ir papuošimu, ad tenorem [pagal] sutartį, 1521 metų ba landžio 9 dieną sudarytą Vilniaus miesto su tos bažnyčios arkipresbiterių Leonardu Rodijanu, o šviesiausiojo karaliaus Žygimanto Augusto patvirtintą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Ryšiai

Susiję objektai