Santrauka
Iš vietininko pasidaręs savarankišku Lietuvos valdovu, Vytautas niekad nenorėjo gadinti santykių su Jogaila ir Lenkija. Tačiau Vytautas, paėmęs Lietuvą valdyti, kaip Jogailos vietininkas, labai greit pasidarė tikruoju Lietuvos valdovu ir net įgijo Lenkuose įtakos; pavyzdžiui, vieno ginčo su ordinu metu Lenkų ponai Jogailai su Vytautu pasakė: „Jūs abudu esate mūsų valdovai, ir. Tačiau jose esančias pilis valdė didžiojo kunigaikščio vietininkai, todėl jos nebegalėjo būti pavojingos valstybės vieningumui.
Pastabos
- Šalia esantis viecinykas yra senesnė ar tarmiška forma, bet reikšmė iš konteksto aiški.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Jogaila paskyrė Skirgailą savo vietininku ir titulavo jį Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. |
| t-002 Vytautas panaikino svarbesnes sričių kunigaikštijas ir vietoj savarankiškų kunigaikščių paskyrė savo vietininkus. |
| t-003 Kazimieras Jogailaitis, pašauktas į Lenkijos sostą, nepanoro Didžiosios Kunigaikštystės valdyti per vietininką. |
| t-004 Vladislovas Jogaila Vilniuje paskyrė Skirgailą savo vietininku ir titulavo jį Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. |
| t-005 Aleksandras Jogailaitis nurodė, kad Vilniaus vaivados vietininkams nereikia mokėti po grašį nuo krovinio perkėloje ties Vilniumi. |
| t-006 Jogaila paskyrė Vaidilą Lydos vietininku ir atidavė jam į žmonas savo seserį. |
| t-007 Pskovo metraštis pasakoja, kad 1432 m. vietininkai Joachimas ir Aleksas Jefremovičius su Pskovo bojarinais sudarė sutartį su Švitrigaila. |
| t-008 Vytauto vietininkas ir lietuviškąją partiją palaikę bajorai buvo išžudyti. |
| t-009 Jogaila paskyrė Vaidilą Lydos vietininku ir, nepaisydamas Kęstučio prieštaravimų, atidavė jam į žmonas savo seserį. |
| t-010 Bogdanas Kievla buvo Vilniaus vaivados ir valstybės kanclerio Mikalojaus Radvilos vietininkas. |
| t-011 Vytautas panaikino svarbesnes sričių kunigaikštijas ir savarankiškus kunigaikščius pakeitė nuo didžiojo kunigaikščio priklausomais vietininkais. |
| t-012 Kazimieras Jogailaitis, pašauktas į Lenkijos sostą, nepanoro Didžiosios Kunigaikštystės valdyti per vietininką. |
| t-013 Rusios kronikininkai liudijo, kad Vilniaus gyventojai vietininkais pasikvietė Dovilą ir Maukoldą. |
| t-014 Vytautas panaikino svarbesnes sričių kunigaikštijas ir vietoj savarankiškų kunigaikščių paskyrė nuo jo priklausomus vietininkus. |
| t-015 Vietininkai valdė dvarus, prižiūrėjo pilis ir turėjo jas taisyti bei laikyti paruoštas karui. |
| t-016 Kazimiero valdymo pabaigoje likusių kunigaikštysčių pilis valdė didžiojo kunigaikščio vietininkai. |
| t-017 Gediminas prijungė Lucką, Drohičiną ir Brestą prie Lietuvos valdų, palikdamas lietuvių įgulas ir vietininkus. |
| t-018 Moskožovskis nebuvo prikalbėtas tapti karaliaus vietininku Vilniuje. |
| t-019 Vėl prijungus Podolę prie Lietuvos, pilyse ir miestuose buvo paliktos lietuvių įgulos ir lietuvių kilmės vietininkai. |
| t-020 Karalius laikinai paskyrė Spiteką valdų vietininku. |
| t-021 Aleksandro pasiuntinys Stanislovas Strumila Petravičius buvo Smolensko vietininkas ir derėjosi su Ivanu dėl skriaudų atlyginimo. |
| t-022 Lietuvos metraščio pasakojime Vytautas Pskove vietininku pasodino Pinsko kunigaikštį Jurijų, pramintą Nosimi. |
| t-023 Vytauto santykiai su Lenkija jo gyvenimo pabaigoj Iš vietininko pasidaręs savarankišku Lietuvos valdovu, Vytautas niekad nenorėjo gadinti santykių su Jogaila ir Lenkija. |
| t-024 Savo dvarams administruoti ir tvarkai srityse palaikyti didysis kunigaikštis skirdavo tam tikrus urėdus, kurie buvo vadinami vietininkais. |
| t-025 Negi jie mano, kad žmonės, dabar taip ryžtingai remią į sostą pakeltą kunigaikštį Kazimierą, aukos ir gyvybę, ir turtą už pa prastą vietininką? |