Santrauka
Iš vietininko pasidaręs savarankišku Lietuvos valdovu, Vytautas niekad nenorėjo gadinti santykių su Jogaila ir Lenkija. Tačiau Vytautas, paėmęs Lietuvą valdyti, kaip Jogailos vietininkas, labai greit pasidarė tikruoju Lietuvos valdovu ir net įgijo Lenkuose įtakos; pavyzdžiui, vieno ginčo su ordinu metu Lenkų ponai Jogailai su Vytautu pasakė: „Jūs abudu esate mūsų valdovai, ir. Tačiau jose esančias pilis valdė didžiojo kunigaikščio vietininkai, todėl jos nebegalėjo būti pavojingos valstybės vieningumui.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-008 Vytautas panaikino svarbesnes sričių kunigaikštijas ir vietoj savarankiškų kunigaikščių paskyrė savo vietininkus. | c-002 | |
| t-009 Vytauto vietininkas ir lietuviškąją partiją palaikę bajorai buvo išžudyti. | c-001 | |
| t-010 Iš vietininko tapęs savarankišku Lietuvos valdovu, Vytautas nenorėjo gadinti santykių su Jogaila ir Lenkija. | c-003 | |
| t-011 Savo dvarams administruoti ir tvarkai srityse palaikyti didysis kunigaikštis skirdavo tam tikrus urėdus, kurie buvo vadinami vietininkais. | c-004 | |
| t-012 Vietininkai valdė dvarus, prižiūrėjo pilis ir turėjo jas taisyti bei laikyti paruoštas karui. | c-005 | |
| t-014 Vytautas panaikino svarbesnes sričių kunigaikštijas ir vietoj savarankiškų kunigaikščių paskyrė nuo jo priklausomus vietininkus. | c-007 | |
| t-015 Jogaila paskyrė Vaidilą Lydos vietininku ir atidavė jam į žmonas savo seserį. | c-008 | |
| t-016 Rusios kronikininkai liudijo, kad Vilniaus gyventojai vietininkais pasikvietė Dovilą ir Maukoldą. | c-009 | |
| t-017 Jogaila paskyrė Skirgailą savo vietininku ir titulavo jį Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. | c-010 | |
| t-018 1432 m. vietininkai Joachimas ir Aleksas Jefremovičius su Pskovo bojarinais sudarė sutartį su Švitrigaila. | c-011 | |
| t-019 Kazimieras Jogailaitis, pašauktas į Lenkijos sostą, nepanoro Didžiosios Kunigaikštystės valdyti per vietininką. | c-012 | |
| t-020 Aleksandras Jogailaitis nurodė, kad Vilniaus vaivados vietininkams nereikia mokėti po grašį nuo krovinio perkėloje ties Vilniumi. | c-013 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Vytauto vietininkas ir lietuviškąją partiją palaikę bajorai buvo išžudyti.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Vy tauto vietininkas ir bajorai, palaikę lietuviškąją partiją, buvo išžudyti. Vytautas išsiskubino malšinti sukilėlių. Išstovėjęs keturias savaites ir nieko nelaimėjęs, atsitraukė.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytautas panaikino svarbesnes sričių kunigaikštijas ir vietoj savarankiškų kunigaikščių paskyrė savo vietininkus.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Paskutine proga dar norėtųsi atsakyti į klausimą: ar Vytau tas padarė tuo laikotarpiu ką nors naujo Lietuvos vidaus ir už sienio politikoj? Vidaus politikoj jis laikėsi, kaip buvo galima įsitikinti, tos linijos, kuri buvo pradėta dar Mindaugo († 1263 ), bū tent naikino atskirų sričių kunigaikštijas. Šis darbas beveik galutinai buvo baigtas Vytauto: jam pasisekė svarbesniąsias ir didesniąsias sričių kunigaikštijas panaikinti ir savarankiškų kuni gaikščių vietoj pasodinti savo vietininkus, visiškai nuo d. kun. priklausomus.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Iš vietininko tapęs savarankišku Lietuvos valdovu, Vytautas nenorėjo gadinti santykių su Jogaila ir Lenkija.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Vytauto santykiai su Lenkija jo gyvenimo pabaigoj**
Iš vietininko pasidaręs savarankišku Lietuvos valdovu, Vy- tautas niekad nenorėjo gadinti santykių su Jogaila ir Lenkija. Bendradarbiavimo su Lenkija jis ypač buvo reikalingas, kovo- damas ginklu ir diplomatija su ordinu.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Savo dvarams administruoti ir tvarkai srityse palaikyti didysis kunigaikštis skirdavo tam tikrus urėdus, kurie buvo vadinami vietininkais.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Savo dvarams administruoti ir tvar- kai srityse palaikyti didysis kunigaikštis skirdavo tam tikrus urėdus, kurie buvo vadinami vietininkais. Jų buvo įvai- rių. Vieni buvo paskirti buvusių sritinių kunigaikščių vietose ir valdė dideles sritis, kiti buvo paskirti didžiojo kunigaikščio dvaruose (domenuose) ir valdė tik nedidelius valsčius dvarų apylinkėse; jie turėdavo prižiūrėti ūkį ir už tai gaudavo 1/3 visų dvaro pajamų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vietininkai valdė dvarus, prižiūrėjo pilis ir turėjo jas taisyti bei laikyti paruoštas karui.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tačiau vietininkai nebuvo vien tik ūkių prievaizdai: jie valdė ne tik dvarus, bet jų žinioje buvo ir tose srityse esančios pilys, kurias jie turėjo taisyti ir laikyti paruoštas karui. Be to, jie spręsdavo ne tik dvaro valstiečių, bet ir apylinkės bajorų bylas. Taigi vietininkai ėjo trejopas pareigas: 1) didžiojo ku- nigaikščio turto valdytojo, 2) pilies komendan- to ir 3) teisėjo.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytauto vietininkas ir lietuviškąją partiją palaikę bajorai buvo išžudyti.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Vy tauto vietininkas ir bajorai, palaikę lietuviškąją partiją, buvo išžudyti. Vytautas išsiskubino malšinti sukilėlių. Išstovėjęs keturias savaites ir nieko nelaimėjęs, atsitraukė.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytautas panaikino svarbesnes sričių kunigaikštijas ir vietoj savarankiškų kunigaikščių paskyrė nuo jo priklausomus vietininkus.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Šis darbas beveik galutinai buvo baigtas Vytauto: jam pasisekė svarbesniąsias ir didesniąsias sričių kunigaikštijas panaikinti ir savarankiškų kuni gaikščių vietoj pasodinti savo vietininkus, visiškai nuo d. kun. priklausomus.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jogaila paskyrė Vaidilą Lydos vietininku ir atidavė jam į žmonas savo seserį.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
O Jogaila, labai jį pamilęs, ne tik Lydos vietininku padarė, bet, nepaisydamas Kęstučio prieštaravimų, dargi atidavė jam į žmonas savo seserį. Kaip pasiuntinys nuvykęs į Prūsiją, Vai dila 1380 metais paruošė dirvą Jogailai sudaryti slaptą san dėrį su arkikomtūru, siekiant užsitikrinti saugumą nuo kry žiuočių ir palengvinti jiems Kęstučio valdų puolimą28.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Rusios kronikininkai liudijo, kad Vilniaus gyventojai vietininkais pasikvietė Dovilą ir Maukoldą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PIRMOSIOS KNYGOS PABAIGA
Puslapis 59
VILNIAUS MIESTO ISTORIJOS I KNYGOS PRIEDAI STUDIJA APIE VILNIAUS MIESTO ATSIRADIMĄ Rusios kronikininkai, tarp kitų ir Voskresenski Letopis (BocKpeceHCK. AeTon. I. 48), liudija, kad XII amžiuje jau būta Vilniaus ir kad šio miesto gyventojai, bijodami Mstis lavo Didžiojo kariaunos, kuris 1128 metais užvaldė krivi- čių žemę, pasidavė Vengrijos, tai yra Haličo, karaliaus valdžiai, vietininkais pasikvietę Dovilą ir Maukoldą, sū nus Rostislavo Rogvoldovičiaus, kurį tas pats Mstislavas išvijo į Graikiją.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jogaila paskyrė Skirgailą savo vietininku ir titulavo jį Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Vladislovas Jogaila su nemažėjančiu apaštalavimo įkarš čiu tuo metu tikrai visą Lietuvą aplankė diegdamas naujo tikėjimo nuostatus; dar numaldęs Baltojoje Rusioje prasidė jusius bruzdėjimus, pargrįžo į Vilnių. Čia, krašto reikalus įstatęs į tvirtas vėžes, tikrąjį savo brolį Skirgailą paskyrė sa vo vietininku ir titulavo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, pavaldžiu karališkajai savo valdžiai16. Miestui teko būti liudytoju dviejų prašmatnių vestuvių: Ziemovito, Mazovijos jaunesniojo kunigaikščio, už kurio Jo gaila išleido savo seserį Aleksandrą, ir Jonušo, vyresniojo Mazovijos kunigaikščio, kuris vedė Vytauto seserį Oną.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1432 m. vietininkai Joachimas ir Aleksas Jefremovičius su Pskovo bojarinais sudarė sutartį su Švitrigaila.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Palenkdamas rusų bojari- 10 Pskovo metraštis (K a r a m z i n, V,
- 146 - prieraš.) pasakoja, kad 1432 metais vietininkai Joachimas ir Alek sas Jefremovičius su Pskovo bojari nais atvyko pas Švitrigailą ir sudarė su juo sutartį, kurioje patvirtinta se novinės sienos, kaip buvę Vytauto laikais.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kazimieras Jogailaitis, pašauktas į Lenkijos sostą, nepanoro Didžiosios Kunigaikštystės valdyti per vietininką.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
223
Puslapis 240
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Žygimanto įpėdinis Kazimieras Jogailaitis, nors pašauk tas į Lenkijos sostą, vis dėlto nepanoro Didžiąją Kuni gaikštystę valdyti per vietininką. Pirmenybę teikdamas Lie tuvai, jis dažniausiai gyveno Trakuose arba Vilniuje. Iš tikrųjų tai daryti jį vertė krašto nesutarimai ir Lietuvos bajorų ne santaika, o dar labiau traukė prisirišimas prie gimtosios že mės ir lengvai patenkinamas aistringas jo pomėgis medžiok lei, kuriai atsiduodavo, pamiršdamas net ir oficialius reikalus29.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Aleksandras Jogailaitis nurodė, kad Vilniaus vaivados vietininkams nereikia mokėti po grašį nuo krovinio perkėloje ties Vilniumi.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
41 Miesto archyve yra Aleksandro Jogai- laičio, Lietuvos didžiojo kunigaikš čio, tokio turinio laiškas: „Vaitas, ta rybos nariai ir Vilniaus miestiečiai skundė Bogdaną Kievlą, Vilniaus vaivados ir valstybės kanclerio Mi kalojaus Radvilos vietininką, kad tas Kievla perkėloje ties Vilniumi imąs po grašį nuo krovinio, ko Vytauto ir Žygimanto laikais nebūdavo. Tad kunigaikščio Aleksandro nurody mu, vaivada Mikalojus išsiklausinė- jo ir sužinojo, kad nuo seno nemo kėję to mokesčio vietininkui, tik po grašį nuo krovinio keltininkams, ku rie krovinius praleidžia, ir kad tą naują mokestį buvę įvedę Tomas ir Zdanas, Vilniaus vaivados ir miru sio karaliaus Kazimiero kanclerio, velionio pono Olechnos Sudiman- taičio, vietininkai. Tada Aleksan dras miestui davė šį raštą, taip nu rodydamas: „Jiems visiems nereikia duoti po grašį nuo krovinio pono Vilniaus vaivados vietininkams perkėloje ties Vilniumi visais lai kais, tiktai privalo duoti nuo krovi nio po grašį keltininkams, kurie krovinį praleidžia”.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Pastabos
- Šalia esantis viecinykas yra senesnė ar tarmiška forma, bet reikšmė iš konteksto aiški.
Ryšiai
Susiję objektai
- Vytautas
- Andrius Algirdaitis Polockietis
- Astravos sutartis
- Bajorų skyrimas į vietininkus ir žemvaldžių riterių sluoksnio kūrimas
- Dimitrijus (Voluinietis Karijotaitis)
- Dmitrijus Algirdaitis Brenskietis
- Eilartas fon Hobergas
- Ernestas fon Racburgas
- Jomantas
- Jonas Algimantaitis (Alšėniškis)
- Jonas Kalita
- Jonas Survila
- Jurgis (Danieliaus sūnus)
- Jurgis Vytautaitis
- Kaip pelė krepšyje arba angis užantyje
- Kamarninkas
- Klemensas Moskorzewskis
- Narimantas Gediminaitis
- Petras Goštautas
- Pragos miesto raktai (miestas)
- Rygos miesto taryba (institucija)
- Skirgaila
- Smolensko sukilimas (sukilimas)
- Teodoras
- Tomas Survila
- Vytauto dalinių kunigaikštijų sistemos naikinimas
- Vytauto sričių kunigaikščių suvaldymas ir valstybės sutelkimas
- Zigmantas Kaributas
- dalinių kunigaikštijų sistema vietininkai
- dux Russiae
- seniūnas
- seniūnas storasta
- vaivada
- Šv. Vaclovo karūna
- Šv. Vaclovo karūnos pasiūlymas Jogailai ir Vytauto sutikimas priimti čekų karūną (1420–1421 m.)
- Žemaičių sukilimas 1409 m (sukilimas)
- „Didžiuoju“
- Bajorai
- baskakas
- ekonomija