Iš vietininko pasidaręs savarankišku Lietuvos valdovu, Vytautas niekad nenorėjo gadinti santykių su Jogaila ir Lenkija. Tačiau Vytautas, paėmęs Lietuvą valdyti, kaip Jogailos vietininkas, labai greit pasidarė tikruoju Lietuvos valdovu ir net įgijo Lenkuose įtakos; pavyzdžiui, vieno ginčo su ordinu metu Lenkų ponai Jogailai su Vytautu pasakė: „Jūs abudu esate mūsų valdovai, ir. Tačiau jose esančias pilis valdė didžiojo kunigaikščio vietininkai, todėl jos nebegalėjo būti pavojingos valstybės vieningumui.
Tos pirmosios Lietuvoj teisės būtų ge rokai pagerinusios miesto būklę, jeigu vidaus karas, apie kurį netrukus papasakosime, nebūtų sukėlęs šalyje naujos aud ros. Vladislovas Jogaila su nemažėjančiu apaštalavimo įkarš čiu tuo metu tikrai visą Lietuvą aplankė diegdamas naujo tikėjimo nuostatus; dar numaldęs Baltojoje Rusioje prasidė jusius bruzdėjimus, pargrįžo į Vilnių. Čia, krašto reikalus įstatęs į tvirtas vėžes, tikrąjį savo brolį Skirgailą paskyrė sa vo vietininku ir titulavo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, pavaldžiu karališkajai savo valdžiai16.
223 ## Puslapis 240 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Žygimanto įpėdinis Kazimieras Jogailaitis, nors pašauk tas į Lenkijos sostą, vis dėlto nepanoro Didžiąją Kuni gaikštystę valdyti per vietininką. Pirmenybę teikdamas Lie tuvai, jis dažniausiai gyveno Trakuose arba Vilniuje. Iš tikrųjų tai daryti jį vertė krašto nesutarimai ir Lietuvos bajorų ne santaika, o dar labiau traukė prisirišimas prie gimtosios že mės ir lengvai patenkinamas aistringas jo pomėgis medžiok lei, kuriai atsiduodavo, pamiršdamas net ir oficialius reikalus29.
tas pats Žy\ngimantas Vilniaus kapitulai padova\nnojo Vainelgų dvarą.\n223\n\n## Puslapis 240\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\nŽygimanto įpėdinis Kazimieras Jogailaitis, nors pašauk\ntas į Lenkijos sostą, vis dėlto nepanoro Didžiąją Kuni\ngaikštystę valdyti per vietininką. Pirmenybę teikdamas Lie\ntuvai, jis dažniausiai gyveno Trakuose arba Vilniuje.
Tai buvo žmogus, kurį dar Algirdas dėl didelių gabumų iš kepėjo sūnaus iki rūmų pataurininkio iškėlė. O Jogaila, labai jį pamilęs, ne tik Lydos vietininku padarė, bet, nepaisydamas Kęstučio prieštaravimų, dargi atidavė jam į žmonas savo seserį. Kaip pasiuntinys nuvykęs į Prūsiją, Vai dila 1380 metais paruošė dirvą Jogailai sudaryti slaptą san dėrį su arkikomtūru, siekiant užsitikrinti saugumą nuo kry žiuočių ir palengvinti jiems Kęstučio valdų puolimą28.
Tai buvo žmogus, kurį dar Algirdas dėl didelių gabumų iš kepėjo sūnaus iki rūmų pataurininkio iškėlė. O Jogaila, labai jį pamilęs, ne tik Lydos vietininku padarė, bet, nepaisydamas Kęstučio prieštaravimų, dargi atidavė jam į žmonas savo seserį. Kaip pasiuntinys nuvykęs į Prūsiją, Vai dila 1380 metais paruošė dirvą Jogailai sudaryti slaptą san dėrį su arkikomtūru, siekiant užsitikrinti saugumą nuo kry žiuočių ir palengvinti jiems Kęstučio valdų puolimą28.
Palenkdamas rusų bojari- 10 Pskovo metraštis (K a r a m z i n, V, 1. 146 - prieraš.) pasakoja, kad 1432 metais vietininkai Joachimas ir Alek sas Jefremovičius su Pskovo bojari nais atvyko pas Švitrigailą ir sudarė su juo sutartį, kurioje patvirtinta se novinės sienos, kaip buvę Vytauto laikais.
Palenkdamas rusų bojari- 10 Pskovo metraštis (K a r a m z i n, V, 1. 146 - prieraš.) pasakoja, kad 1432 metais vietininkai Joachimas ir Alek sas Jefremovičius su Pskovo bojari nais atvyko pas Švitrigailą ir sudarė su juo sutartį, kurioje patvirtinta se novinės sienos, kaip buvę Vytauto laikais.
Tai buvo žmogus, kurį dar Algirdas dėl didelių gabumų iš kepėjo sūnaus iki rūmų pataurininkio iškėlė. O Jogaila, labai jį pamilęs, ne tik Lydos vietininku padarė, bet, nepaisydamas Kęstučio prieštaravimų, dargi atidavė jam į žmonas savo seserį. Kaip pasiuntinys nuvykęs į Prūsiją, Vai dila 1380 metais paruošė dirvą Jogailai sudaryti slaptą san dėrį su arkikomtūru, siekiant užsitikrinti saugumą nuo kry žiuočių ir palengvinti jiems Kęstučio valdų puolimą28.
Tai buvo žmogus, kurį dar Algirdas dėl didelių gabumų iš kepėjo sūnaus iki rūmų pataurininkio iškėlė. O Jogaila, labai jį pamilęs, ne tik Lydos vietininku padarė, bet, nepaisydamas Kęstučio prieštaravimų, dargi atidavė jam į žmonas savo seserį. Kaip pasiuntinys nuvykęs į Prūsiją, Vai dila 1380 metais paruošė dirvą Jogailai sudaryti slaptą san dėrį su arkikomtūru, siekiant užsitikrinti saugumą nuo kry žiuočių ir palengvinti jiems Kęstučio valdų puolimą28.
41 Miesto archyve yra Aleksandro Jogai- laičio, Lietuvos didžiojo kunigaikš čio, tokio turinio laiškas: „Vaitas, ta rybos nariai ir Vilniaus miestiečiai skundė Bogdaną Kievlą, Vilniaus vaivados ir valstybės kanclerio Mi kalojaus Radvilos vietininką, kad tas Kievla perkėloje ties Vilniumi imąs po grašį nuo krovinio, ko Vytauto ir Žygimanto laikais nebūdavo. Tad kunigaikščio Aleksandro nurody mu, vaivada Mikalojus išsiklausinė- jo ir sužinojo, kad nuo seno nemo kėję to mokesčio vietininkui, tik po grašį nuo krovinio keltininkams, ku rie krovinius praleidžia, ir kad tą naują mokestį buvę įvedę Tomas ir Zdanas, Vilniaus vaivados ir miru sio karaliaus Kazimiero kanclerio, velionio pono Olechnos Sudiman- taičio, vietininkai. Tada Aleksan dras miestui davė šį raštą, taip nu rodydamas: „Jiems visiems nereikia duoti po grašį nuo krovinio pono Vilniaus vaivados vietininkams perkėloje ties Vilniumi visais lai kais, tiktai privalo duoti nuo krovi nio po grašį keltininkams, kurie krovinį praleidžia".
41 Miesto archyve yra Aleksandro Jogai- laičio, Lietuvos didžiojo kunigaikš čio, tokio turinio laiškas: „Vaitas, ta rybos nariai ir Vilniaus miestiečiai skundė Bogdaną Kievlą, Vilniaus vaivados ir valstybės kanclerio Mi kalojaus Radvilos vietininką, kad tas Kievla perkėloje ties Vilniumi imąs po grašį nuo krovinio, ko Vytauto ir Žygimanto laikais nebūdavo. Tad kunigaikščio Aleksandro nurody mu, vaivada Mikalojus išsiklausinė- jo ir sužinojo, kad nuo seno nemo kėję to mokesčio vietininkui, tik po grašį nuo krovinio keltininkams, ku rie krovinius praleidžia, ir kad tą naują mokestį buvę įvedę Tomas ir Zdanas, Vilniaus vaivados ir miru sio karaliaus Kazimiero kanclerio, velionio pono Olechnos Sudiman- taičio, vietininkai. Tada Aleksan dras miestui davė šį raštą, taip nu rodydamas: „Jiems visiems nereikia duoti po grašį nuo krovinio pono Vilniaus vaivados vietininkams perkėloje ties Vilniumi visais lai kais, tiktai privalo duoti nuo krovi nio po grašį keltininkams, kurie krovinį praleidžia".