Santrauka
Kurį laiką Lietuvos įtakai buvo pasidavęs net Pskovas su D. Algirdo įtaka šiaurėje siekė net Pskovo ir D.Naugardo miestų respublikas. Nuo pat Melno taikos jis jau ėmė galvoti apie žygį į Pskovą, į kurį teišsiruošė vos 1426 m. Paties Pskovo jis nepaėmė, pasitenkindamas 1.000 rublių kontribucija (anais laikais tai buvo milžiniška suma).
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Livonijos Ordinas sudarė su Pskovu dešimties metų sutartį, nukreiptą prieš Vytautą. | c-001 | |
| t-002 Polocke pas Vytautą atvykę Pskovo pasiuntiniai užmezgė su juo taikingus santykius. | c-002 | |
| t-003 Į Vytauto suvažiavimą atvyko ir Pskovo kunigaikščiai. | c-003 | |
| t-004 Kariaudamas su Pskovu, Vytautas pasitraukė tik miestui sutikus sumokėti 1000 rublių kontribucijos ir 450 rublių už belaisvius. | c-004 | |
| t-005 Vytautas turėjo patrankų ir savo žygiuose į Pskovą (1426) bei Naugardą (1428). | c-005 | |
| t-006 Vytautas siekė paimti Pskovą, Naugardą, Maskvą, Tverį, Riazanę ir totorius savo valdžion arba turėti jiems didelę įtaką. | c-006 | |
| t-007 1183 m. užfiksuotas pirmasis žinomas lietuvių reidas į Pskovo žemes. | c-007 | |
| t-008 XI–XII a. Pskovo žemės minimos kaip šiaurės vakarų rusėnų koalicijos prieš Lietuvą dalis. | c-008 | |
| t-009 Skirsnemunėje Švitrigaila ir Ordinas patvirtino prieš metus pasirašytą sutartį, taip pat Švitrigaila sustiprino ryšius su Naugardu, Pskovu, Mozūrija, Odojevo ir Tverės kunigaikščiais. | c-009 | |
| t-010 1581 m. Pskovo puolimui buvo sutelkta apie 47 tūkst. karių, iš jų apie 23 tūkst. buvo iš LDK. | c-010 | |
| t-011 Rugpjūčio pabaigoje jungtinės pajėgos pasiekė gerai įtvirtintą Pskovą. | c-011 | |
| t-012 Balandžio 23 d. Vilniuje buvusioje rusų įguloje buvo du Pskovo muškietininkų pulko batalionai. | c-012 | |
| t-013 Žinoma, kad 1183 m. lietuviai surengė pirmąjį savarankišką žygį į Rusios žemes, per kurį nusiaubė Pskovą, o pakeliui turbūt ir Polocką. | c-013 | |
| t-014 Lietuva tapo politinės sistemos centru, apie kurį telkėsi ne tik Mindaugo laikais prijungtos Juodosios Rusios ir Polocko žemės, bet ir Lietuvos politinėje įtakoje buvę Voluinė ir Haličas, Kijevas, Pskovas. | c-014 | |
| t-015 1426 m. Pskovas minimas tarp rytinių valstybės pakraščių, kuriuos Vytautas pajungė grįždamas namo. | c-015 | |
| t-016 Lucko suvažiavime dalyvavo ir Pskovo kunigaikščiai. | c-016 | |
| t-019 Algirdas sėkmingai gynė Pskovą nuo Livonijos kryžiuočių. | c-019 | |
| t-020 Vytauto pastangos Pskove pastatyti savo vietininką sukėlė naują konfliktą su Maskva. | c-020 | |
| t-021 Nors Salyno ir Raciąžo aktais Pskovas buvo buvęs garantuotas ordino įtakai, Vytautas su Pskovu 1409 m. vasarą padarė sau naudingą taiką. | c-021 | |
| t-022 Ordino reikalautos Žemaičių ribos buvo vedamos iki Pskovo respublikos valdų. | c-022 | |
| t-023 Vytautui Smolenskas buvo reikalingas geriems santykiams su Didžiojo Naugardo, Pskovo ir Maskvos respublikomis palaikyti. | c-023 | |
| t-026 Į Vytauto suvažiavimą atvyko ir Naugardo bei Pskovo kunigaikščiai. | c-026 | |
| t-027 Kariaudamas su Pskovu, Vytautas pasitraukė tik gavęs 1000 rublių kontribucijos ir dar 450 rublių už belaisvius. | c-027 | |
| t-028 Vytautas siekė Pskovą, Naugardą, Maskvą, Tverę, Riazanę ir totorius paimti savo valdžion arba turėti jiems didelę įtaką. | c-028 | |
| t-029 Kazimierui pasidalijus įtakos sritimis su Maskva, Pskovas ir Didysis Naugardas buvo palikti Maskvos įtakoje. | c-029 | |
| t-030 Pskovas buvo palankus Maskvai, kai ši privertė pasiduoti Lietuvos sąjungininkus Tverę ir Možaiską. | c-030 | |
| t-031 Kai Stp. Batoras su svarbiausiomis jėgomis apgulė Pskovą, o mažesni jo kariuomenės būriai naikino tolimąsias rusų žemes, Posevinui tarpininkaujant, prasidėjo derybos. | c-031 | |
| t-032 Lietuvos rytuose gerokai prieš XIII amžių garsėjo du senieji rusų miestai - Pskovas ir Naugardas - prekyba, mūrais ir netgi savo pačių valdžia galingi. | c-032 | |
| t-033 Pskovas ir Didysis Naugardas anksčiau už Vilnių virto tankiai gyvenamomis ir turtingomis prekybinėmis gyvenvietėmis. | c-033 | |
| t-034 Vilniuje vyko laisvi prekių mainai tarp Naugardo, Pskovo, Rygos ir Maskvos pirklių. | c-034 | |
| t-035 Vilniaus prekyba buvo išsišakojusi su Prūsijos ir Livonijos miestais, Pskovu, Naugardu ir Maskva. | c-035 | |
| t-036 Jau senyvo amžiaus sulaukęs, Lietuvos kunigaikštis bu vo priverstas kovoti su Pskovu ir Naugardu, nes norėjo at keršyti už įvairias skriaudas, kurių Lietuvai iš tų galingų miestų tekdavo patirti. | c-036 | |
| t-037 1427 m. sėkmingas Vytauto žygis privertė Pskovo pasiuntinius atvykti į Vilnių dėl belaisvių paleidimo. | c-037 | |
| t-038 Pskoviečiai pasiuntė savo posadnikus Joachimą Pavlovičių ir Ivaną Sidorovičių perduoti Vytautui žadėto sidabro. | c-038 | |
| t-039 1432 m. Pskovo vietininkai Joachimas ir Aleksas Jefremovičius su Pskovo bajorais sudarė sutartį su Švitrigaila. | c-039 | |
| t-040 Vilniuje sudaryta sutartis su Pskovu praplėtė šio miesto prekybinius santykius su Lietuvos sostine. | c-040 | |
| t-041 Tačiau Aleksandro ir Elenos santuoka išplė tė prekybinius Vilniaus santykius su Rusios miestais ir ska tino steigti naujas užeigas pirkliams, atvykstantiems į Lie tuvos sostinę iš Maskvos, Naugardo, Pskovo ir Tverės. | c-041 | |
| t-042 Pskovo apgultimi susirūpinęs Steponas Batoras iš stovyklos parašė laišką dėl taikos valstybėje saugojimo. | c-042 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Livonijos Ordinas sudarė su Pskovu dešimties metų sutartį, nukreiptą prieš Vytautą.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Ordinu (1414) ir krikšto reikalais Žemaitijoje (1416), negalėjo tinkamai totorių sudrausti. Bet daugiausia Vytautas širdo ant Livonijos Ordino, kuris tuo pat laiku, kai Konstancijon buvo siunčiamas Cemblakas, pa darė su Pskovu 10 metų sutartį, nukreiptą prieš Vytautą. Vy tautas išmetinėjo Ordinui, kad negarbinga susidėti su nekatali kais prieš jį kataliką, ir grasino pasiųsti skundą Konstancijos susirinkimui; bet ir tas nieko nepadėjo, nes po kelių metų Ordi nas padarė amžiną taiką ir su Naugardu D. (1421).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Polocke pas Vytautą atvykę Pskovo pasiuntiniai užmezgė su juo taikingus santykius.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Ir kada Vytautas, norėdamas dar labiau sustiprinti rusiškuose kraštuose savo per galės įspūdį ir daugiau laimėti jų pasitikėjimo, 1411 metų pava sarį kartu su Jogaila lankė Lietuvos Rytų pakraščius, tai jų ke lionė buvo panaši triumfui. Vykstant Vytautui pro Polocką, Vitebską, Smolenską, Zaslavlių, Brianską, Černigovą iki Kijevo, jam lenkėsi visi tų kraštų kunigaikščiai, išreikšdami savo pa klusnumą. Polocke pas jį atvyko ir užmezgė taikingus santykius Pskovo pasiuntiniai; Smolenskan atsilankė Ria zaniaus kunigaikštis kartu su Vytauto dukterimi Sofija, di džiąja Maskvos kunigaikštiene, pasiduodamas jo valdžiai ir prašydamas jam dovanoti, kad taip ilgai gyveno su Vytautu ne santaikoje; taip pat ir Naugardas linko Vytauto pusėn ir ieško jo paramos prieš Ordiną, bet Vytautas buvo ant jo užsirūstinęs, kad šis neteikė jam paramos per Žalgirio karą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Į Vytauto suvažiavimą atvyko ir Pskovo kunigaikščiai.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Buvo čia taip pat Vokietijos pasiuntiniai, Silezijos kunigaikš čiai ir Hanzos atstovai. Atkeliavo ir Vytauto giminaičiai, Mo zūrijos kunigaikščiai, Maskvos d. kunigaikštis, Tverio-Riaza niaus, Naugardo, Pskovo kunigaikščiai, Bizantijos imperato riaus, Ordos, Moldavijos, danų karaliaus ir Kazanės pasiunti niai^2 ). Visi svečiai dosnaus ir vaišingo šeimininko buvo nuošir džiai priimti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kariaudamas su Pskovu, Vytautas pasitraukė tik miestui sutikus sumokėti 1000 rublių kontribucijos ir 450 rublių už belaisvius.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Be mokesčių Vytautas didindavo dar savo pajamas ir kon tribucijomis. Yra žinoma, kad jis, kariaudamas su Pskovu, pa sitraukė nuo jo tik sutikus sumokėti 1000 rublių kontribucijos, o už belaisvius — pridėjus dar 450 rublių. Naugardo ir Por chovo miestai, nebenorėdami kariauti, sumokėjo Vytautui 10.000 rublių kontribucijos (1428).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytautas turėjo patrankų ir savo žygiuose į Pskovą (1426) bei Naugardą (1428).
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Vytautas turėjo patrankų ir savo žygiuose į Pskovą (1426) bei Naugardą (1428). Žymiausia jų buvo Halka, kurią veždavo 20 porų arklių prieš piet ir tiek pat po piet. Mykolas Brenšteinas^1 ), remdamasis įvairiomis kroniko mis, mano, kad Vytauto amžiaus gale lietuvių artilerija buvo jau nemenka ir kad to amato lietuviai išmokę iš kryžiuočiu; iš jų retais atsitikimais gaudavę ir patranką.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytautas siekė paimti Pskovą, Naugardą, Maskvą, Tverį, Riazanę ir totorius savo valdžion arba turėti jiems didelę įtaką.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Palaikydamas labai gyvus politinius santykius su lenkais ir Ordinu, Vytautas turėjo visą laiką kreipti daug dėmesio ir į rytus. Per metų metus rytų reikalai jam vyrauja; jis taikosi ir su vakarų kaimynais, kad tik turėtų laisvas rankas rytuose, kur jam ir priešų ir draugų buvo daug: Pskovas, Nau gardas, Maskva, Tveris, Riazanė, Okos aukštupio kunigaikš čiai, totoriai. Vytautas nori visus juos paimti savo valdžion ar bent turėti jiems didelę įtaką.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1183 m. užfiksuotas pirmasis žinomas lietuvių reidas į Pskovo žemes.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
1183 m. užfiksuotas pirma- sis žinomas lietuvių reidas į Pskovo žemes.
Karinių struktūrų kūrimas suaktyvino Lietuvos valstybės or- ganizavimo procesą aukštesniu lygiu ir leido daugiau galios su- telkti karo grobio dėka praturtėjusių stipriausių lietuvių karo vadų (atskirų Lietuvos žemių kunigaikščių) rankose, iš kurių galiausiai iškilo vienas visos Lietuvos valdovas, administruodamas jam pa- valdžias teritorijas rėmęsis jam ištikima kariauna.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: XI–XII a. Pskovo žemės minimos kaip šiaurės vakarų rusėnų koalicijos prieš Lietuvą dalis.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
MAŽOJI LEN
r Krokuva
NAUGARDAS Didysis Naugardas
Pskovas
Įprieš Lietuvą nukreiptą koaliciją įsijungia ir šiaurės vakarų rusėnai - Naugar- do ir Pskovo žemės.
POLOCKAS
T
XI-XII a.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Skirsnemunėje Švitrigaila ir Ordinas patvirtino prieš metus pasirašytą sutartį, taip pat Švitrigaila sustiprino ryšius su Naugardu, Pskovu, Mozūrija, Odojevo ir Tverės kunigaikščiais.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Skirsnemunėje Švitrigaila ir Ordinas patvirtino prieš metus pasirašytą sutartį, taip pat Švitrigaila sustiprino ryšius su Naugardu, Pskovu, Mozūrija, Odojevo ir Tverės kunigaikščiais. Tuo tarpu Jogailos Lenkijos santykiai su Ordinu aštrėjo.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1581 m. Pskovo puolimui buvo sutelkta apie 47 tūkst. karių, iš jų apie 23 tūkst. buvo iš LDK.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Pskovo apgultis
1581 m. Pskovo puolimui buvo sutelkta apie 47 tūkst. karių, iš kurių apie 23 tūkst. - iš LDK. S. Batoras planavo užėmęs Pskovą atkirsti nuo Rusijos Livonijoje esančias
jų įgulas. Iki birželio 4 d. su Maskva vyko nevaisingos derybos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Rugpjūčio pabaigoje jungtinės pajėgos pasiekė gerai įtvirtintą Pskovą.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Puslapis 95
Rugpjūčio pabaigoje jungtinės pajė- gos pasiekė labai gerai įtvirtintą Pskovo miestą. Pskovą juosė 9 km ilgio, 4-5 m sto- rio ir 12 m aukščio išorinė mūro siena su 27 bokštais. Miesto viduje buvo Daumanto kremlius - vidinė pilis, atskiros miesto dalys taip pat buvo apjuostos gynybinėmis sienomis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Balandžio 23 d. Vilniuje buvusioje rusų įguloje buvo du Pskovo muškietininkų pulko batalionai.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Mėginta šautuvus gaminti Gardine,
tačiau vadovybė savais gamintojais nepasitikėjo
Rusijos pajėgos
Lietuviams puolant balandžio 23 d. Vilniuje buvusią rusų įgulą sudarė: Narvos muškietininkų pulko vienas batalionas ir trys kompanijos (kuo- pos), Pskovo muškietininkų pul- ko du batalionai, Dono kazokų pulkas, keturios lauko artileri- jos kompanijos (kuopos) ir ke- letas kitų smulkesnių dalinių. Iš viso 2500 pėstininkų, 300 rai- telių ir 19 artilerijos pabūklų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Žinoma, kad 1183 m. lietuviai surengė pirmąjį savarankišką žygį į Rusios žemes, per kurį nusiaubė Pskovą, o pakeliui turbūt ir Polocką.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Žinoma, kad 1183 m. lietuviai surengė pirmąjį savarankišką žygį į Rusios žemes, per kurį nusiaubė Pskovą, o pakeliui turbūt ir Polocką. Vėliau lietuvių žygiai padažnėjo – kasmet vyko po vieną–du žygius ir ne tik į rusų pusę, bet ir į Lenkiją bei Livoniją.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lietuva tapo politinės sistemos centru, apie kurį telkėsi ne tik Mindaugo laikais prijungtos Juodosios Rusios ir Polocko žemės, bet ir Lietuvos politinėje įtakoje buvę Voluinė ir Haličas, Kijevas, Pskovas.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Lietuva tapo politinės sistemos centru, apie kurį telkėsi ne tik Mindaugo laikais prijung- tos Juodosios Rusios ir Polocko žemės, bet ir Lietuvos politinėje įtakoje buvę Voluinė ir Haličas, Kijevas, Pskovas. Tai leido Lietuvai tapti didelių politinių kombinacijų dalyve ir vyraujančia regiono jėga – didvalstybe.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1426 m. Pskovas minimas tarp rytinių valstybės pakraščių, kuriuos Vytautas pajungė grįždamas namo.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Grįžimas namo buvo ne karo žygis, o tik rytinių valstybės pakraščių patikrinimas – pajungiami Pskovas (1426 m.) ir Didysis Naugardas (1428 m.).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lucko suvažiavime dalyvavo ir Pskovo kunigaikščiai.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Suvažiavime taip pat dalyvavo Maskvos didžiojo kunigaikščio ir Tverės kunigaikščio pasiuntiniai, Riazanės, Odojevo, Didžiojo Naugardo, Pskovo kunigaikš- čiai, popiežiaus legatas, Vokiečių ordino, Aukso ordos, Moldavijos, Da- nijos karaliaus ir Bizantijos imperatoriaus pasiuntiniai. Lucko suvažiavi- mas rodė LDK ir Vytauto vaidmens svarbą regione, o į Lietuvos istoriją įėjo pirmiausia dėl Vytauto vainikavimo plano, kurį rėmė Zigmantas I ir Vokiečių ordinas, siekdamas sukurti regione atsvarą Lenkijai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Algirdas sėkmingai gynė Pskovą nuo Livonijos kryžiuočių.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Šiaurėje, pvz., Kriavo ir Vitebsko kunigaikštis Algirdas nuo Livo nijos kryžiuočių sėkmingai gynė Pskovą. Miestas, jam atsidėkoda mas, savo kunigaikščiu pasikvietė vyriausią Algirdo sūnų, per krikštą gavusį Andriaus vardą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytauto pastangos Pskove pastatyti savo vietininką sukėlė naują konfliktą su Maskva.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Bet Vytauto veiklumas rytuose, jo pastangos Pskove pastatyti savo vietininką, suvedė į naują kon fliktą su Maskva. 1407 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Nors Salyno ir Raciąžo aktais Pskovas buvo buvęs garantuotas ordino įtakai, Vytautas su Pskovu 1409 m. vasarą padarė sau naudingą taiką.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Nors Salyno ir Raciąžo aktais Pskovas buvo buvęs garantuotas ordino įtakai, Vytautas su Pskovu 1409 m. vasarą padarė sau naudingą taiką. Nepasisekė tik Vytautui didžiajai Lietuvos kunigaikštijai naudinga linkme sutvarkyti rytų Bažnyčios reikalų^61.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Ordino reikalautos Žemaičių ribos buvo vedamos iki Pskovo respublikos valdų.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Žemaičiuose jos ėjo Nevėžio tėkme, o jo aukštupyje nuo Vaišvilčių kaimo buvo pratęstos (Mūšos upe, Smardonės upeliu, Apaščios ežeru, netoli dabartinių Biržų), paskui tiesiai į šiaurę iki Pskovo respublikos valdų. Gaudamas Žemaičius iki Nevėžio, ordinas pirmą kartą išreika lavo ir žymią dalį Sūduvos dykros, į kurią, kaip į jo paties XIII amž.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytautui Smolenskas buvo reikalingas geriems santykiams su Didžiojo Naugardo, Pskovo ir Maskvos respublikomis palaikyti.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Pirmiausia Vytautas darė žygių sustiprinti savo padėtį ir įtaką Smolenske, kuris buvo jam reikalingas palaikyti gerus santykius tiek su D. Naugardo bei Pskovo respublikomis, tiek ir su pačia Maskva. Kaip žinome, Smolensko kunigaikštis Sviastoslavas buvo prisidėjęs prie Polocko kun.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Livonijos ordinas sudarė su Pskovu dešimties metų sutartį, nukreiptą prieš Vytautą.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Bet daugiausia Vytautas širdo ant Livonijos Ordino, kuris tuo pat laiku, kai Konstancijon buvo siunčiamas Cemblakas, pa darė su Pskovu 10 metų sutartį, nukreiptą prieš Vytautą. Vy tautas išmetinėjo Ordinui, kad negarbinga susidėti su nekatali kais prieš jį kataliką, ir grasino pasiųsti skundą Konstancijos susirinkimui; bet ir tas nieko nepadėjo, nes po kelių metų Ordi nas padarė amžiną taiką ir su Naugardu D.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Polocke pas Vytautą atvykę Pskovo pasiuntiniai užmezgė su juo taikingus santykius.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Polocke pas jį atvyko ir užmezgė taikingus santykius Pskovo pasiuntiniai; Smolenskan atsilankė Ria zaniaus kunigaikštis kartu su Vytauto dukterimi Sofija, di džiąja Maskvos kunigaikštiene, pasiduodamas jo valdžiai ir prašydamas jam dovanoti, kad taip ilgai gyveno su Vytautu ne santaikoje; taip pat ir Naugardas linko Vytauto pusėn ir ieško jo paramos prieš Ordiną, bet Vytautas buvo ant jo užsirūstinęs, kad šis neteikė jam paramos per Žalgirio karą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Į Vytauto suvažiavimą atvyko ir Naugardo bei Pskovo kunigaikščiai.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Atkeliavo ir Vytauto giminaičiai, Mo zūrijos kunigaikščiai, Maskvos d. kunigaikštis, Tverio-Riaza niaus, Naugardo, Pskovo kunigaikščiai, Bizantijos imperato riaus, Ordos, Moldavijos, danų karaliaus ir Kazanės pasiunti niai^2 ). Visi svečiai dosnaus ir vaišingo šeimininko buvo nuošir džiai priimti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kariaudamas su Pskovu, Vytautas pasitraukė tik gavęs 1000 rublių kontribucijos ir dar 450 rublių už belaisvius.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Yra žinoma, kad jis, kariaudamas su Pskovu, pa sitraukė nuo jo tik sutikus sumokėti 1000 rublių kontribucijos, o už belaisvius — pridėjus dar 450 rublių. Naugardo ir Por chovo miestai, nebenorėdami kariauti, sumokėjo Vytautui 10.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytautas siekė Pskovą, Naugardą, Maskvą, Tverę, Riazanę ir totorius paimti savo valdžion arba turėti jiems didelę įtaką.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Per metų metus rytų reikalai jam vyrauja; jis taikosi ir su vakarų kaimynais, kad tik turėtų laisvas rankas rytuose, kur jam ir priešų ir draugų buvo daug: Pskovas, Nau gardas, Maskva, Tveris, Riazanė, Okos aukštupio kunigaikš čiai, totoriai. Vytautas nori visus juos paimti savo valdžion ar bent turėti jiems didelę įtaką.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kazimierui pasidalijus įtakos sritimis su Maskva, Pskovas ir Didysis Naugardas buvo palikti Maskvos įtakoje.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Maža to, Kazimieras net pasidalino su Maskva įtakos sritimis: Maskvos įtakoje buvo palikti Pskovas su D. Naugardu, o Lie- tuvos įtakoje — Tverė. Riazanei buvo palikta teisė pačiai pasirinkti sau globą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Pskovas buvo palankus Maskvai, kai ši privertė pasiduoti Lietuvos sąjungininkus Tverę ir Možaiską.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Pirmiausia ji privertė savo valdžiai pasi- duoti Lietuvos sąjungininkus Tverę ir vėliau Možaiską. Psko- vas jai buvo palankus; o D. Naugardą Jonas III po antrojo žygio (pirmasis buvo 1471 m., antrasis — 1479 m.) prijungė prie Maskvos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kai Stp. Batoras su svarbiausiomis jėgomis apgulė Pskovą, o mažesni jo kariuomenės būriai naikino tolimąsias rusų žemes, Posevinui tarpininkaujant, prasidėjo derybos.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Kai Stp. Batoras su svarbiausiomis jėgomis apgulė Psko- vą, o mažesni jo kariuomenės būriai naikino tolimąsias ru- sų žemes, Posevinui tarpininkaujant, prasidėjo derybos. Ka- ralius linko taikintis, nes užėjusi žiema labai trukdė kariauti, be to, kariuomenė buvo išvargusi, joje prasidėjo ligos, o Pskovo tvirtovė buvo gerai sustiprinta ir sunkiai paimama.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lietuvos rytuose gerokai prieš XIII amžių garsėjo du senieji rusų miestai - Pskovas ir Naugardas - prekyba, mūrais ir netgi savo pačių valdžia galingi.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Lietuvos rytuose gerokai prieš XIII amžių garsėjo du senieji rusų miestai - Pskovas ir Naugardas - prekyba, mūrais ir netgi savo pačių valdžia galingi. Maskva tuomet dar tebuvo menka gyvenvietė; tik pietų Rusioje klestėjo senasis Kijevas, Rytų apeigų tikėjimo lopšys ir kurį laiką garsios monarchijos sostinė.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Pskovas ir Didysis Naugardas anksčiau už Vilnių virto tankiai gyvenamomis ir turtingomis prekybinėmis gyvenvietėmis.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Be to, Rusios miestai, būtent Pskovas ir Didysis Naugar- das, atsidūrė kitokiose aplinkybėse. Anksčiau už Vilnių įkurti, tinkami prekybai, jie greičiau virto tankiai gyvenamomis ir tur tingesnėmis gyvenvietėmis. Įsikūrusių toliau šiaurėje mongolų antpuoliai jų ne tik nepalietė taip, kaip visos Rusios, bet ir nelei do įsigalėti jokiems smulkiems kunigaikščiams, valdžiusiems sa vo teritorijas, išsekintiems tarpusavio vaidų ir totorių atakų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vilniuje vyko laisvi prekių mainai tarp Naugardo, Pskovo, Rygos ir Maskvos pirklių.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Jo laikais jau būdavo saugu visuose kraštuose, ku riuos jis valdė, Vilniuje vykdavo laisvi prekių mainai tarp Naugardo, Pskovo, Rygos ir Maskvos pirklių. Vilniaus miestiečiai, gavę svarbią privilegiją laisvai prekiauti viso je Lietuvos valstybėje, nemokėdami muito mokesčių, pradė jo lankytis tolimose provincijose, kur artimiau susipažino su krikščioniškąja kultūra26.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vilniaus prekyba buvo išsišakojusi su Prūsijos ir Livonijos miestais, Pskovu, Naugardu ir Maskva.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Juk tas didis žmogus mėgo tvarką ir krašte jos reikalaudavo, glo bojo pirklius, ir prekyba Vilniuje jau plačiai išsišakojo - su Prūsijos bei Livonijos miestais, su Pskovu, Naugardu ir Mask va, o naudodamasi galingo monarcho parama, jau pasiekė ir tolimus kraštus, bet jai trukdydavo dažni karai: ir, regis, Vil nius savo dydžiu ir turtais nepasiekė tokių aukštumų, iki ko kių turėjo išaugti būdamas tokios didelės valstybės sostinė. Esant karinei valdžiai, viešpataujant valdovams, besirūpinan tiems vien nukariavimais ir, po teisybei, naujos monarchijos kūrimu, toje sumaištyje, kuri anuomet dar tvyrojo šiaurės kraštuose, kai barbariškumas lėtai ir sunkiai traukėsi, įveik tas Kristaus tikėjimo šviesos, miestai tikrai dar negalėjo su klestėti!
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jau senyvo amžiaus sulaukęs, Lietuvos kunigaikštis bu vo priverstas kovoti su Pskovu ir Naugardu, nes norėjo at keršyti už įvairias skriaudas, kurių Lietuvai iš tų galingų miestų tekdavo patirti.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Jau senyvo amžiaus sulaukęs, Lietuvos kunigaikštis bu vo priverstas kovoti su Pskovu ir Naugardu, nes norėjo at keršyti už įvairias skriaudas, kurių Lietuvai iš tų galingų miestų tekdavo patirti. Pergalė jam buvo lemta ir tąsyk: du syk pakartotas žygis, nepaisant didelių pavojų ir pasalų, sėk mingai pasibaigęs (1427 metais), prispyrė atkakti į Vilnių Pskovo pasiuntinius bojarinus Joachimą Pavlovičių ir Ivaną Sidorovičių, kurie, pakloję 1 000 sidabro rublių, meldė pa leisti belaisvius, bet Vytautas jų neišleido tol, kol jam dar 250 rublių nepridėjo (1429 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1427 m. sėkmingas Vytauto žygis privertė Pskovo pasiuntinius atvykti į Vilnių dėl belaisvių paleidimo.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Pergalė jam buvo lemta ir tąsyk: du syk pakartotas žygis, nepaisant didelių pavojų ir pasalų, sėk mingai pasibaigęs (1427 metais), prispyrė atkakti į Vilnių Pskovo pasiuntinius bojarinus Joachimą Pavlovičių ir Ivaną Sidorovičių, kurie, pakloję 1 000 sidabro rublių, meldė pa leisti belaisvius, bet Vytautas jų neišleido tol, kol jam dar 250 rublių nepridėjo (1429 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Pskoviečiai pasiuntė savo posadnikus Joachimą Pavlovičių ir Ivaną Sidorovičių perduoti Vytautui žadėto sidabro.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
[Pskoviečiai pasiuntė pas didįjį kunigaikštį Jurgį posadniką Timofejevičių ir bajorus, kad siųstų savuosius bajorus pas Vy tautą ir nusilenktų už pskoviečius; ir būsianti tada jam su kunigaikščiu Jurgiu Didžiosios Kunigaikštystės gynyba, bet tas visko atsisakė ir žie mai atsiuntė didysis kunigaikštis sa vo bajorus į Pskovą, ir pskoviečiai su jais atsiuntė savo posadnikus Jo achimą Pavlovičių ir Ivaną Sidoro- vičių, ir bojarinus ir davė jiems Vy tautui žadėtą sidabrą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1432 m. Pskovo vietininkai Joachimas ir Aleksas Jefremovičius su Pskovo bajorais sudarė sutartį su Švitrigaila.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Palenkdamas rusų bojari- 10 Pskovo metraštis (K a r a m z i n, V,
- 146 - prieraš.) pasakoja, kad 1432 metais vietininkai Joachimas ir Alek sas Jefremovičius su Pskovo bojari nais atvyko pas Švitrigailą ir sudarė su juo sutartį, kurioje patvirtinta se novinės sienos, kaip buvę Vytauto laikais.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vilniuje sudaryta sutartis su Pskovu praplėtė šio miesto prekybinius santykius su Lietuvos sostine.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Sutartis, Vilniuje sudaryta su Pskovu, likusiu Kazimiero globoje, gerokai praplėtė prekybinius šio turtingo miesto santykius su Lietuvos sostinė33. Karalius už nuopelnus da lijo bajorams statydintis žemės sklypus, priklausančius Vil niaus piliai34 ir 1451 metais miestiečius, paklūstančius Mag deburgo teisei, atleido nuo pastočių davimo.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tačiau Aleksandro ir Elenos santuoka išplė tė prekybinius Vilniaus santykius su Rusios miestais ir ska tino steigti naujas užeigas pirkliams, atvykstantiems į Lie tuvos sostinę iš Maskvos, Naugardo, Pskovo ir Tverės.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tačiau Aleksandro ir Elenos santuoka išplė tė prekybinius Vilniaus santykius su Rusios miestais ir ska tino steigti naujas užeigas pirkliams, atvykstantiems į Lie tuvos sostinę iš Maskvos, Naugardo, Pskovo ir Tverės. Karalius leido miestui pastatyti Svečių namus, kuriuose rusų pirkliai privalėdavo apsistoti, sumokėti prekių muitą ir apie savo atvykimą iškart pranešti pilininkui4 3 44.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Pskovo apgultimi susirūpinęs Steponas Batoras iš stovyklos parašė laišką dėl taikos valstybėje saugojimo.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Bet teisingas ir santūrus Steponas Batoras sugebė jo skubiai nutraukti neleistinus ketinimus. Rūsčiai išbarė už šią sumaištį karalius, susirūpinęs Pskovo apgultimi, ir iš stovyklos parašė aną atmintiną laišką, kuriame pareiš kė, kad prisiekęs visoje valstybėje visiems išsaugoti laisvę, negalėjęs nebausdamas leisti, kad dėl tos priežasties būtų sudrumsta taika krašte ir kad kiekvieno sąžinę paliekąs Die- 64 Be kitų knygų, šioje spaustuvėje bu- vėje po to, kai buvo atiduota jėzui- vo išleistas rašinys Apie mylimą va- tams.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |