Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
68 teiginiai87 įrašai131 ryšys
Vikipedijos įžanga
Pskovas (vok. Pleskau, est. Pihkva) – miestas šiaurės vakarų Rusijoje, prie Velikajos upės. Srities centras.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Pskovas – istorinis Rusios miestas, Lietuvos rytuose garsėjęs dar gerokai prieš XIII amžių. Jis buvo svarbus prekybos centras, išsiskyrė mūrais ir netgi turėjo savą valdžią. Už Vilnių anksčiau įkurtas ir prekybai tinkamas Pskovas greičiau virto tankiai gyvenama bei turtingesne gyvenviete. Gedimino arba Algirdo laikais miestas pateko į Lietuvos politinės įtakos lauką, o Vytauto rytinių valstybės pakraščių patikrinimo metu 1426 m. buvo pajungtas. Vėliau, Kazimierui pasidalijus įtakos sritimis su Maskva, Pskovas buvo paliktas Maskvos įtakoje, todėl jo istorija atskleidžia kintančią Lietuvos, Maskvos ir Rusios miestų politinę pusiausvyrą.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
2021-06-26 21:12:33 · Žiūrėti galerijojeŠaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Aplinka |
|
| |
| Fiziniai bruožai |
|
| |
| PaskirtisŠaltinių nesutarimas |
|
|
Patikrinti teiginiai
Vytauto rytinių valstybės pakraščių patikrinimo metu Pskovas buvo pajungtas 1426 m., o Didysis Naugardas – 1428 m.
Grįžimas namo buvo ne karo žygis, o tik rytinių valstybės pakraščių patikrinimas – pajungiami Pskovas (1426 m.) ir Didysis Naugardas (1428 m.).
Kazimierui pasidalijus įtakos sritimis su Maskva, Pskovas ir Didysis Naugardas buvo palikti Maskvos įtakoje.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Maža to, Kazimieras net pasidalino su Maskva įtakos sritimis: Maskvos įtakoje buvo palikti Pskovas su D. Naugardu, o Lietuvos įtakoje — Tverė. Riazanei buvo palikta teisė pačiai pasirinkti sau globą.
Lietuvos rytuose gerokai prieš XIII amžių garsėjo du senieji rusų miestai - Pskovas ir Naugardas - prekyba, mūrais ir netgi savo pačių valdžia galingi.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Lietuvos rytuose gerokai prieš XIII amžių garsėjo du senieji rusų miestai - Pskovas ir Naugardas - prekyba, mūrais ir netgi savo pačių valdžia galingi. Maskva tuomet dar tebuvo menka gyvenvietė; tik pietų Rusioje klestėjo senasis Kijevas, Rytų apeigų tikėjimo lopšys ir kurį laiką garsios monarchijos sostinė.
Gedimino ar Algirdo laikais Pskovas buvo Lietuvos politinėje įtakoje.
Valdant Gediminui ar jo sūnui Algirdui buvo sukurta visa mūro pilių sistema aplink valstybės branduolį – sostinę: Medininkai, Krėva, Lyda, Trakai, atokiau esančios Gardino ir Kauno pilys. Lietuva tapo politinės sistemos centru, apie kurį telkėsi ne tik Mindaugo laikais prijungtos Juodosios Rusios ir Polocko žemės, bet ir Lietuvos politinėje įtakoje buvę Voluinė ir Haličas, Kijevas, Pskovas. Tai leido Lietuvai tapti didelių politinių kombinacijų dalyve ir vyraujančia regiono jėga – didvalstybe.
Pskovas ir Didysis Naugardas anksčiau už Vilnių virto tankiai gyvenamomis ir turtingomis prekybinėmis gyvenvietėmis.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Be to, Rusios miestai, būtent Pskovas ir Didysis Naugardas, atsidūrė kitokiose aplinkybėse. Anksčiau už Vilnių įkurti, tinkami prekybai, jie greičiau virto tankiai gyvenamomis ir turtingesnėmis gyvenvietėmis. Įsikūrusių toliau šiaurėje mongolų antpuoliai jų ne tik nepalietė taip, kaip visos Rusios, bet ir neleido įsigalėti jokiems smulkiems kunigaikščiams, valdžiusiems savo teritorijas, išsekintiems tarpusavio vaidų ir totorių atakų.
Kriavo ir Vitebsko kunigaikštis Algirdas sėkmingai gynė Pskovą nuo Livonijos kryžiuočių.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Būdamas ir fiziniu atžvilgiu silpnas, Jaunutis nesugebėjo išreikalauti paklusnumo nė kitų kunigaikščių, kurie ėmė savarankiškai veikti. Šiaurėje, pvz., Kriavo ir Vitebsko kunigaikštis Algirdas nuo Livonijos kryžiuočių sėkmingai gynė Pskovą.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Šiaurėje, pvz., Kriavo ir Vitebsko kunigaikštis Algirdas nuo Livonijos kryžiuočių sėkmingai gynė Pskovą. Miestas, jam atsidėkodamas, savo kunigaikščiu pasikvietė vyriausią Algirdo sūnų, per krikštą gavusį Andriaus vardą.
Algirdas sėkmingai gynė Pskovą nuo Livonijos kryžiuočių.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Šiaurėje, pvz., Kriavo ir Vitebsko kunigaikštis Algirdas nuo Livonijos kryžiuočių sėkmingai gynė Pskovą. Miestas, jam atsidėkodamas, savo kunigaikščiu pasikvietė vyriausią Algirdo sūnų, per krikštą gavusį Andriaus vardą.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Būdamas ir fiziniu atžvilgiu silpnas, Jaunutis nesugebėjo išreikalauti paklusnumo nė kitų kunigaikščių, kurie ėmė savarankiškai veikti. Šiaurėje, pvz., Kriavo ir Vitebsko kunigaikštis Algirdas nuo Livonijos kryžiuočių sėkmingai gynė Pskovą.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 22 | 24 |
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 11 | 8 |
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 8 | 14 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 8 | 13 |
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 5 | 9 |
| Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.) | — | 4 | 6 |
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 3 | 6 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 3 | — | 2 | 2 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 5 | — | 2 | 2 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4 | — | 2 | 2 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 1 | 1 |
Galerija
Pskovo Kremliaus ansamblis prie upėsTiesioginis · Vaizdas
Pskovo Kremliaus ansamblis iš viršausTiesioginis · Vaizdas
Pskovo Kremliaus įtvirtinimai ir upėTiesioginis · Vaizdas