Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

LietuvosistorijaLietuvos istorijos žinių lobynas

Pskovas

LaikotarpisXXXIXX1000–2000

Žemėlapis

Kraunami ryšiai...

Santrauka

Kurį laiką Lietuvos įtakai buvo pasidavęs net Pskovas su D. Algirdo įtaka šiaurėje siekė net Pskovo ir D.Naugardo miestų respublikas. Nuo pat Melno taikos jis jau ėmė galvoti apie žygį į Pskovą, į kurį teišsiruošė vos 1426 m. Paties Pskovo jis nepaėmė, pasitenkindamas 1.000 rublių kontribucija (anais laikais tai buvo milžiniška suma).

Teiginiai

Teiginys
t-001 Į Vytauto suvažiavimą atvyko ir Naugardo bei Pskovo kunigaikščiai.
t-002 Vytautas siekė Pskovą, Naugardą, Maskvą, Tverę, Riazanę ir totorius paimti savo valdžion arba turėti jiems didelę įtaką.
t-003 Aleksandro ir Elenos santuoka išplėtė Vilniaus prekybinius ryšius su Maskva, Naugardu, Pskovu ir Tvere.
t-004 1183 m. lietuviai per pirmąjį savarankišką žygį į Rusios žemes nusiaubė Pskovą ir pakeliui turbūt Polocką.
t-005 Gedimino ar Algirdo laikais Pskovas buvo Lietuvos politinėje įtakoje.
t-006 Pskovas ir Didysis Naugardas anksčiau už Vilnių virto tankiai gyvenamomis ir turtingomis prekybinėmis gyvenvietėmis.
t-007 Kariaudamas su Pskovu, Vytautas pasitraukė tik miestui sutikus sumokėti 1000 rublių kontribucijos ir 450 rublių už belaisvius.
t-008 Vytauto pastangos Pskove pastatyti savo vietininką sukėlė naują konfliktą su Maskva.
t-009 1581 m. rugpjūčio pabaigoje jungtinės pajėgos pasiekė labai gerai įtvirtintą Pskovo miestą.
t-010 Į Vytauto suvažiavimą atvyko Pskovo kunigaikščiai ir kitų kraštų valdovų bei miestų atstovai.
t-011 Vytauto rytinių valstybės pakraščių patikrinimo metu Pskovas buvo pajungtas 1426 m., o Didysis Naugardas – 1428 m.
t-012 Kazimierui pasidalijus įtakos sritimis su Maskva, Pskovas ir Didysis Naugardas buvo palikti Maskvos įtakoje.
t-013 1411 metų pavasarį Polocke Pskovo pasiuntiniai atvyko pas Vytautą ir užmezgė taikingus santykius.
t-014 Vytautas siekė paimti Pskovą, Naugardą, Maskvą, Tverį, Riazanę ir totorius savo valdžion arba turėti jiems didelę įtaką.
t-015 Kriavo ir Vitebsko kunigaikštis Algirdas sėkmingai gynė Pskovą nuo Livonijos kryžiuočių.
t-016 1432 m. Pskovo vietininkai Joachimas ir Aleksas Jefremovičius su Pskovo bajorais sudarė sutartį su Švitrigaila.
t-017 Lietuvių kunigaikščių kariniai būriai pasiekdavo turtingų Didžiojo Naugardo ir Pskovo respublikų plotus.
t-018 Polocke pas Vytautą atvykę Pskovo pasiuntiniai užmezgė su juo taikingus santykius.
t-019 1183 m. užfiksuotas pirmasis žinomas lietuvių reidas į Pskovo žemes.
t-020 Steponui Batorui apgulus Pskovą, Posevinui tarpininkaujant prasidėjo derybos dėl karo pabaigos.
t-021 Livonijos Ordinas sudarė su Pskovu dešimties metų sutartį, nukreiptą prieš Vytautą.
t-022 Pskovas ir Didysis Naugardas buvo anksčiau už Vilnių įkurti prekybai tinkami Rusios miestai.
t-023 1409 m. vasarą Vytautas sudarė sau naudingą taiką su Pskovu, nors Salyno ir Raciąžo aktai Pskovą buvo garantavę Ordino įtakai.
t-024 Vilniaus prekyba buvo išsišakojusi su Prūsijos ir Livonijos miestais, Pskovu, Naugardu ir Maskva.
t-025 1432 m. gegužės 15 d. Skirsnemunėje Švitrigaila sustiprino ryšius su Naugardu, Pskovu, Mozūrija, Odojevo ir Tverės kunigaikščiais.
t-026 Vėlesniais Vytauto valdymo metais Vilniaus prekyba išsišakojo su Pskovu, Naugardu, Maskva ir kitais kraštais.
t-027 Steponas Batoras, susirūpinęs Pskovo apgultimi, iš stovyklos parašė laišką dėl taikos ir laisvės valstybėje.
t-028 1432 m. gegužės 15 d. Skirsnemunėje Švitrigaila sustiprino ryšius su Naugardu, Pskovu, Mozūrija, Odojevo ir Tverės kunigaikščiais.
t-029 Senyvo amžiaus Vytautas kovėsi su Pskovu ir Naugardu, keršydamas už Lietuvai šių miestų padarytas skriaudas.
t-030 Livonijos Ordinas sudarė su Pskovu dešimties metų sutartį, nukreiptą prieš Vytautą.
t-031 Lietuviams puolant Vilnių, rusų įguloje buvo du Pskovo muškietininkų pulko batalionai.
t-032 Ordino reikalautos Žemaičių ribos buvo vedamos iki Pskovo respublikos valdų.
t-033 1427 m. sėkmingas Vytauto žygis privertė Pskovo pasiuntinius atvykti į Vilnių dėl belaisvių paleidimo.
t-034 XI–XII a. Pskovo žemės minimos kaip šiaurės vakarų rusėnų koalicijos prieš Lietuvą dalis.
t-035 Steponas Batoras, susirūpinęs Pskovo apgultimi, iš stovyklos parašė laišką dėl taikos krašte saugojimo.
t-036 Pskoviečiai pasiuntė savo posadnikus Joachimą Pavlovičių ir Ivaną Sidorovičių perduoti Vytautui žadėto sidabro.
t-037 Pskovas buvo palankus Maskvai, kai ši privertė pasiduoti Lietuvos sąjungininkus Tverę ir Možaiską.
t-038 Balandžio 23 d. Vilniuje buvusioje rusų įguloje buvo du Pskovo muškietininkų pulko batalionai.
t-039 Salyno akte ordinui tenkančių žemių sienos buvo nužymėtos iki Pskovo respublikos valdų.
t-040 Kariaudamas su Pskovu, Vytautas pasitraukė tik miestui sutikus sumokėti 1000 rublių kontribucijos ir 450 rublių už belaisvius.
t-041 Pskoviečiai pasiuntė pas Vytautą posadnikus Joachimą Pavlovičių ir Ivaną Sidorovičių su pažadėtu sidabru.
t-042 Algirdas sėkmingai gynė Pskovą nuo Livonijos kryžiuočių.
t-043 Algirdo laikais Vilniuje vyko laisvi prekių mainai tarp Naugardo, Pskovo, Rygos ir Maskvos pirklių.
t-044 Vilniuje sudaryta sutartis su Kazimiero globoje likusiu Pskovu praplėtė Pskovo prekybinius santykius su Lietuvos sostine.
t-045 Vilniuje vyko laisvi prekių mainai tarp Naugardo, Pskovo, Rygos ir Maskvos pirklių.
t-046 1581 m. rugpjūčio pabaigoje jungtinės pajėgos pasiekė labai gerai įtvirtintą Pskovo miestą.
t-047 Pskovas buvo palankus Maskvai, kai ši pajungė Tverę ir Možaiską.
t-048 Lietuvos rytuose gerokai prieš XIII amžių garsėjo du senieji rusų miestai - Pskovas ir Naugardas - prekyba, mūrais ir netgi savo pačių valdžia galingi.
t-049 1581 m. Pskovo puolimui buvo sutelkta apie 47 tūkst. karių, iš jų apie 23 tūkst. buvo iš LDK.
t-050 Kariaudamas su Pskovu Vytautas pasitraukė tik tada, kai šis sutiko sumokėti 1000 rublių kontribuciją ir 450 rublių už belaisvius.
t-051 Vytautas turėjo patrankų ir savo žygiuose į Pskovą (1426) bei Naugardą (1428).
t-052 Vilniuje sudaryta sutartis su Pskovu praplėtė šio miesto prekybinius santykius su Lietuvos sostine.
t-053 1449 m. Kazimiero ir Maskvos taikoje Pskovas buvo paliktas Maskvos įtakos sričiai.
t-054 Į Vytauto suvažiavimą atvyko ir Pskovo kunigaikščiai.
t-055 Į prieš Lietuvą nukreiptą koaliciją įsijungė Naugardo ir Pskovo žemės.
t-056 Steponui Batorui apgulus Pskovą, Posevinui tarpininkaujant prasidėjo derybos dėl karo pabaigos.
t-057 Vytautas turėjo patrankų ir savo žygiuose į Pskovą (1426) bei Naugardą (1428).
t-058 Pskove Daumantas sėkmingai vadovavo pskoviečių jėgoms prieš Livoniją, o viena gynybinė siena vadinta jo vardu.
t-059 Vytauto dukterį Sofiją lydėję asmenys iš Gdansko laivais per Pernu pasiekė Pskovą.

Ryšiai