Pskovas

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

pabaigoje prasidėjo lietuvių karo žygiai. Žinoma, kad \n1183 m. lietuviai surengė pirmąjį savarankišką žygį į Rusios žemes, per \nkurį nusiaubė Pskovą, o pakeliui turbūt ir Polocką.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

pabaigoje prasidėjo lietuvių karo žygiai. Žinoma, kad \n1183 m. lietuviai surengė pirmąjį savarankišką žygį į Rusios žemes, per \nkurį nusiaubė Pskovą, o pakeliui turbūt ir Polocką.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Būda­\nmas ir fiziniu atžvilgiu silpnas, Jaunutis nesugebėjo išreikalauti\npaklusnumo nė kitų kunigaikščių, kurie ėmė savarankiškai veikti.\nŠiaurėje, pvz., Kriavo ir Vitebsko kunigaikštis Algirdas nuo Livo­\nnijos kryžiuočių sėkmingai gynė Pskovą.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Šiaurėje, pvz., Kriavo ir Vitebsko kunigaikštis Algirdas nuo Livo­\nnijos kryžiuočių sėkmingai gynė Pskovą. Miestas, jam atsidėkoda­\nmas, savo kunigaikščiu pasikvietė vyriausią Algirdo sūnų, per\nkrikštą gavusį Andriaus vardą.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

1183 m. užfiksuotas pirma-\nsis žinomas lietuvių reidas į Pskovo žemes.\n\nKarinių struktūrų kūrimas suaktyvino Lietuvos valstybės or-\nganizavimo procesą aukštesniu lygiu ir leido daugiau galios su-\ntelkti karo grobio dėka praturtėjusių stipriausių lietuvių karo vadų\n(atskirų Lietuvos žemių kunigaikščių) rankose, iš kurių galiausiai\niškilo vienas visos Lietuvos valdovas, administruodamas jam pa-\nvaldžias teritorijas rėmęsis jam ištikima kariauna.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

1183 m. užfiksuotas pirma-\nsis žinomas lietuvių reidas į Pskovo žemes.\n\nKarinių struktūrų kūrimas suaktyvino Lietuvos valstybės or-\nganizavimo procesą aukštesniu lygiu ir leido daugiau galios su-\ntelkti karo grobio dėka praturtėjusių stipriausių lietuvių karo vadų\n(atskirų Lietuvos žemių kunigaikščių) rankose, iš kurių galiausiai\niškilo vienas visos Lietuvos valdovas, administruodamas jam pa-\nvaldžias teritorijas rėmęsis jam ištikima kariauna.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Mėginta šautuvus gaminti Gardine,\n\ntačiau vadovybė savais gamintojais nepasitikėjo\n\nRusijos pajėgos\n\nLietuviams puolant balandžio 23 d.\nVilniuje buvusią rusų įgulą sudarė:\nNarvos muškietininkų pulko vienas\nbatalionas ir trys kompanijos (kuo-\npos), Pskovo muškietininkų pul-\nko du batalionai, Dono kazokų\npulkas, keturios lauko artileri-\njos kompanijos (kuopos) ir ke-\nletas kitų smulkesnių dalinių. Iš\nviso 2500 pėstininkų, 300 rai-\ntelių ir 19 artilerijos pabūklų.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Mėginta šautuvus gaminti Gardine,\n\ntačiau vadovybė savais gamintojais nepasitikėjo\n\nRusijos pajėgos\n\nLietuviams puolant balandžio 23 d.\nVilniuje buvusią rusų įgulą sudarė:\nNarvos muškietininkų pulko vienas\nbatalionas ir trys kompanijos (kuo-\npos), Pskovo muškietininkų pul-\nko du batalionai, Dono kazokų\npulkas, keturios lauko artileri-\njos kompanijos (kuopos) ir ke-\nletas kitų smulkesnių dalinių. Iš\nviso 2500 pėstininkų, 300 rai-\ntelių ir 19 artilerijos pabūklų.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Šiaurėje, pvz., Kriavo ir Vitebsko kunigaikštis Algirdas nuo Livo­\nnijos kryžiuočių sėkmingai gynė Pskovą. Miestas, jam atsidėkoda­\nmas, savo kunigaikščiu pasikvietė vyriausią Algirdo sūnų, per\nkrikštą gavusį Andriaus vardą.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Būda­\nmas ir fiziniu atžvilgiu silpnas, Jaunutis nesugebėjo išreikalauti\npaklusnumo nė kitų kunigaikščių, kurie ėmė savarankiškai veikti.\nŠiaurėje, pvz., Kriavo ir Vitebsko kunigaikštis Algirdas nuo Livo­\nnijos kryžiuočių sėkmingai gynė Pskovą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tapęs karaliumi, jis tą pačią privilegiją pritaikė visiems Vilniaus gyventojams, prekiaujantiems su Lenkija. Sutartis, Vilniuje sudaryta su Pskovu, likusiu Kazimiero globoje, gerokai praplėtė prekybinius šio turtingo miesto santykius su Lietuvos sostinė33. Karalius už nuopelnus da­ lijo bajorams statydintis žemės sklypus, priklausančius Vil­ niaus piliai34 ir 1451 metais miestiečius, paklūstančius Mag­ deburgo teisei, atleido nuo pastočių davimo.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tapęs karaliumi, jis tą pačią privilegiją pritaikė visiems Vilniaus gyventojams, prekiaujantiems su Lenkija. Sutartis, Vilniuje sudaryta su Pskovu, likusiu Kazimiero globoje, gerokai praplėtė prekybinius šio turtingo miesto santykius su Lietuvos sostinė33. Karalius už nuopelnus da­ lijo bajorams statydintis žemės sklypus, priklausančius Vil­ niaus piliai34 ir 1451 metais miestiečius, paklūstančius Mag­ deburgo teisei, atleido nuo pastočių davimo.