Pskovas

PDF 247

Tačiau Aleksandro ir Elenos santuoka išplėtė prekybinius Vilniaus santykius su Rusios miestais ir skatino steigti naujas užeigas pirkliams, atvykstantiems į Lietuvos sostinę iš Maskvos, Naugardo, Pskovo ir Tverės. Karalius leido miestui pastatyti Svečių namus, kuriuose rusų pirkliai privalėdavo apsistoti, sumokėti prekių muitą ir apie savo atvykimą iškart pranešti pilininkui4 3 44.

PDF 27

pabaigoje prasidėjo lietuvių karo žygiai. Žinoma, kad 1183 m. lietuviai surengė pirmąjį savarankišką žygį į Rusios žemes, per kurį nusiaubė Pskovą, o pakeliui turbūt ir Polocką.

PDF 32

Valdant Gediminui ar jo sūnui Algirdui buvo sukurta visa mūro pilių sistema aplink valstybės branduolį – sostinę: Medininkai, Krėva, Lyda, Trakai, atokiau esančios Gardino ir Kauno pilys. Lietuva tapo politinės sistemos centru, apie kurį telkėsi ne tik Mindaugo laikais prijungtos Juodosios Rusios ir Polocko žemės, bet ir Lietuvos politinėje įtakoje buvę Voluinė ir Haličas, Kijevas, Pskovas. Tai leido Lietuvai tapti didelių politinių kombinacijų dalyve ir vyraujančia regiono jėga – didvalstybe.

PDF 26

Be to, Rusios miestai, būtent Pskovas ir Didysis Naugardas, atsidūrė kitokiose aplinkybėse. Anksčiau už Vilnių įkurti, tinkami prekybai, jie greičiau virto tankiai gyvenamomis ir turtingesnėmis gyvenvietėmis. Įsikūrusių toliau šiaurėje mongolų antpuoliai jų ne tik nepalietė taip, kaip visos Rusios, bet ir neleido įsigalėti jokiems smulkiems kunigaikščiams, valdžiusiems savo teritorijas, išsekintiems tarpusavio vaidų ir totorių atakų.

PDF 328

Bet Vytauto veiklumas rytuose, jo pastangos Pskove pastatyti savo vietininką, suvedė į naują konfliktą su Maskva. 1407 m.

PDF 95

## Puslapis 95 Rugpjūčio pabaigoje jungtinės pajėgos pasiekė labai gerai įtvirtintą Pskovo miestą. Pskovą juosė 9 km ilgio, 4-5 m storio ir 12 m aukščio išorinė mūro siena su 27 bokštais. Miesto viduje buvo Daumanto kremlius - vidinė pilis, atskiros miesto dalys taip pat buvo apjuostos gynybinėmis sienomis.

PDF 94-95

Steponas Batoras uždraudė plėšti gyventojus, paimtus į nelaisvę žmones paleido, pareiškęs, kad kariaujama su Maskvos tironu Ivanu Iv (Rūsčiuoju), o ne su jo nelaimingais pavaldiniais. ## Puslapis 95 Rugpjūčio pabaigoje jungtinės pajėgos pasiekė labai gerai įtvirtintą Pskovo miestą. Pskovą juosė 9 km ilgio, 4-5 m storio ir 12 m aukščio išorinė mūro siena su 27 bokštais.

PDF 50

Grįžimas namo buvo ne karo žygis, o tik rytinių valstybės pakraščių patikrinimas – pajungiami Pskovas (1426 m.) ir Didysis Naugardas (1428 m.).

PDF 199

Maža to, Kazimieras net pasidalino su Maskva įtakos sritimis: Maskvos įtakoje buvo palikti Pskovas su D. Naugardu, o Lietuvos įtakoje — Tverė. Riazanei buvo palikta teisė pačiai pasirinkti sau globą.

PDF 254

Būdamas ir fiziniu atžvilgiu silpnas, Jaunutis nesugebėjo išreikalauti paklusnumo nė kitų kunigaikščių, kurie ėmė savarankiškai veikti. Šiaurėje, pvz., Kriavo ir Vitebsko kunigaikštis Algirdas nuo Livonijos kryžiuočių sėkmingai gynė Pskovą.

PDF 254

Šiaurėje, pvz., Kriavo ir Vitebsko kunigaikštis Algirdas nuo Livonijos kryžiuočių sėkmingai gynė Pskovą. Miestas, jam atsidėkodamas, savo kunigaikščiu pasikvietė vyriausią Algirdo sūnų, per krikštą gavusį Andriaus vardą.

PDF 230

Palenkdamas rusų bojari- 10 Pskovo metraštis (K a r a m z i n, V, 1. 146 - prieraš.) pasakoja, kad 1432 metais vietininkai Joachimas ir Aleksas Jefremovičius su Pskovo bojarinais atvyko pas Švitrigailą ir sudarė su juo sutartį, kurioje patvirtinta senovinės sienos, kaip buvę Vytauto laikais.

PDF 129

Todėl suprantama, (^122) I SKYRIUS: LIETUVOS PROISTORĖ kodėl lietuvių kunigaikščiai nuvesdavo savo karinius būrius gana toli, kur buvo daugiau ko grobti. Jie pasiekdavo plotus turtingųjų Didžiojo Naugardo ir Pskovo respublikų. Rytuose jie atsitrenkdavo į tolimus Dniepro plotus.

PDF 20

1183 m. užfiksuotas pirmasis žinomas lietuvių reidas į Pskovo žemes. Karinių struktūrų kūrimas suaktyvino Lietuvos valstybės organizavimo procesą aukštesniu lygiu ir leido daugiau galios sutelkti karo grobio dėka praturtėjusių stipriausių lietuvių karo vadų (atskirų Lietuvos žemių kunigaikščių) rankose, iš kurių galiausiai iškilo vienas visos Lietuvos valdovas, administruodamas jam pavaldžias teritorijas rėmęsis jam ištikima kariauna.

PDF 302

Kai Stp. Batoras su svarbiausiomis jėgomis apgulė Pskovą, o mažesni jo kariuomenės būriai naikino tolimąsias rusų žemes, Posevinui tarpininkaujant, prasidėjo derybos. Karalius linko taikintis, nes užėjusi žiema labai trukdė kariauti, be to, kariuomenė buvo išvargusi, joje prasidėjo ligos, o Pskovo tvirtovė buvo gerai sustiprinta ir sunkiai paimama.

PDF 302

Batorą; jis tikėjosi, kad Batoras bus priverstas nutraukti kovą: mat, kaip tik tuo metu popiežius, kuriam už karo sulaikymą caras buvo pasižadėjęs priimti katalikybę, atsiuntė savo tarpininką — žinomą diplomatą jėzuitą Poseviną ir ragino Batorą baigti karą. Kai Stp. Batoras su svarbiausiomis jėgomis apgulė Pskovą, o mažesni jo kariuomenės būriai naikino tolimąsias rusų žemes, Posevinui tarpininkaujant, prasidėjo derybos.

PDF 26

Didžiulė politinė permaina, atėjusi per Jogailą su Lietuvos krikštu ir sąjunga su Lenkija, vėliau greitas Lietuvos vasalų virtimas turtingiausia aristokratija - visa tai Vilniaus miestiečiams nesuteikė nei progos, nei palankaus meto įgyti daugiau laisvių. Be to, Rusios miestai, būtent Pskovas ir Didysis Naugardas, atsidūrė kitokiose aplinkybėse. Anksčiau už Vilnių įkurti, tinkami prekybai, jie greičiau virto tankiai gyvenamomis ir turtingesnėmis gyvenvietėmis.

PDF 26

Be to, Rusios miestai, būtent Pskovas ir Didysis Naugardas, atsidūrė kitokiose aplinkybėse. Anksčiau už Vilnių įkurti, tinkami prekybai, jie greičiau virto tankiai gyvenamomis ir turtingesnėmis gyvenvietėmis. Įsikūrusių toliau šiaurėje mongolų antpuoliai jų ne tik nepalietė taip, kaip visos Rusios, bet ir neleido įsigalėti jokiems smulkiems kunigaikščiams, valdžiusiems savo teritorijas, išsekintiems tarpusavio vaidų ir totorių atakų.

PDF 329

Nors Salyno ir Raciąžo aktais Pskovas buvo buvęs garantuotas ordino įtakai, Vytautas su Pskovu 1409 m. vasarą padarė sau naudingą taiką. Nepasisekė tik Vytautui didžiajai Lietuvos kunigaikštijai naudinga linkme sutvarkyti rytų Bažnyčios reikalų^61.

PDF 151

Juk tas didis žmogus mėgo tvarką ir krašte jos reikalaudavo, globojo pirklius, ir prekyba Vilniuje jau plačiai išsišakojo - su Prūsijos bei Livonijos miestais, su Pskovu, Naugardu ir Maskva, o naudodamasi galingo monarcho parama, jau pasiekė ir tolimus kraštus, bet jai trukdydavo dažni karai: ir, regis, Vilnius savo dydžiu ir turtais nepasiekė tokių aukštumų, iki kokių turėjo išaugti būdamas tokios didelės valstybės sostinė. Esant karinei valdžiai, viešpataujant valdovams, besirūpinantiems vien nukariavimais ir, po teisybei, naujos monarchijos kūrimu, toje sumaištyje, kuri anuomet dar tvyrojo šiaurės kraštuose, kai barbariškumas lėtai ir sunkiai traukėsi, įveiktas Kristaus tikėjimo šviesos, miestai tikrai dar negalėjo suklestėti!

PDF 68

Gegužės 15 d. Skirsnemunėje Švitrigaila ir Ordinas patvirtino prieš metus pasirašytą sutartį, taip pat Švitrigaila sustiprino ryšius su Naugardu, Pskovu, Mozūrija, Odojevo ir Tverės kunigaikščiais. Tuo tarpu Jogailos Lenkijos santykiai su Ordinu aštrėjo.

PDF 310

Bet teisingas ir santūrus Steponas Batoras sugebėjo skubiai nutraukti neleistinus ketinimus. Rūsčiai išbarė už šią sumaištį karalius, susirūpinęs Pskovo apgultimi, ir iš stovyklos parašė aną atmintiną laišką, kuriame pareiškė, kad prisiekęs visoje valstybėje visiems išsaugoti laisvę, negalėjęs nebausdamas leisti, kad dėl tos priežasties būtų sudrumsta taika krašte ir kad kiekvieno sąžinę paliekąs Die- 64 Be kitų knygų, šioje spaustuvėje bu- vėje po to, kai buvo atiduota jėzuivo išleistas rašinys Apie mylimą va- tams.

PDF 151

Juk tas didis žmogus mėgo tvarką ir krašte jos reikalaudavo, globojo pirklius, ir prekyba Vilniuje jau plačiai išsišakojo - su Prūsijos bei Livonijos miestais, su Pskovu, Naugardu ir Maskva, o naudodamasi galingo monarcho parama, jau pasiekė ir tolimus kraštus, bet jai trukdydavo dažni karai: ir, regis, Vilnius savo dydžiu ir turtais nepasiekė tokių aukštumų, iki kokių turėjo išaugti būdamas tokios didelės valstybės sostinė. Esant karinei valdžiai, viešpataujant valdovams, besirūpinantiems vien nukariavimais ir, po teisybei, naujos monarchijos kūrimu, toje sumaištyje, kuri anuomet dar tvyrojo šiaurės kraštuose, kai barbariškumas lėtai ir sunkiai traukėsi, įveiktas Kristaus tikėjimo šviesos, miestai tikrai dar negalėjo suklestėti!

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.).

Jau senyvo amžiaus sulaukęs, Lietuvos kunigaikštis buvo priverstas kovoti su Pskovu ir Naugardu, nes norėjo atkeršyti už įvairias skriaudas, kurių Lietuvai iš tų galingų miestų tekdavo patirti. Pergalė jam buvo lemta ir tąsyk: dusyk pakartotas žygis, nepaisant didelių pavojų ir pasalų, sėkmingai pasibaigęs (1427 metais), prispyrė atkakti į Vilnių Pskovo pasiuntinius bojarinus Joachimą Pavlovičių ir Ivaną Sidorovičių, kurie, pakloję 1 000 sidabro rublių, meldė paleisti belaisvius, bet Vytautas jų neišleido tol, kol jam dar 250 rublių nepridėjo (1429 m.) per antrąkart atsiųstus: posadniką Silvestrą Levontjevičių ir vietininką Parfėjų81. Tais

PDF 151

Mėginta šautuvus gaminti Gardine, tačiau vadovybė savais gamintojais nepasitikėjo Rusijos pajėgos Lietuviams puolant balandžio 23 d. Vilniuje buvusią rusų įgulą sudarė: Narvos muškietininkų pulko vienas batalionas ir trys kompanijos (kuopos), Pskovo muškietininkų pulko du batalionai, Dono kazokų pulkas, keturios lauko artilerijos kompanijos (kuopos) ir keletas kitų smulkesnių dalinių. Iš viso 2500 pėstininkų, 300 raitelių ir 19 artilerijos pabūklų.

PDF 171

Pergalė jam buvo lemta ir tąsyk: dusyk pakartotas žygis, nepaisant didelių pavojų ir pasalų, sėkmingai pasibaigęs (1427 metais), prispyrė atkakti į Vilnių Pskovo pasiuntinius bojarinus Joachimą Pavlovičių ir Ivaną Sidorovičių, kurie, pakloję 1 000 sidabro rublių, meldė paleisti belaisvius, bet Vytautas jų neišleido tol, kol jam dar 250 rublių nepridėjo (1429 m.

PDF 22

Cts Kuršiai 1 LIETUVA Na Skalviai é Galindaj. MAŽOJI LEN r Krokuva NAUGARDAS Didysis Naugardas Pskovas Įprieš Lietuvą nukreiptą koaliciją įsijungia ir šiaurės vakarų rusėnai - Naugardo ir Pskovo žemės. POLOCKAS T XI-XII a.

PDF 310

Bet teisingas ir santūrus Steponas Batoras sugebėjo skubiai nutraukti neleistinus ketinimus. Rūsčiai išbarė už šią sumaištį karalius, susirūpinęs Pskovo apgultimi, ir iš stovyklos parašė aną atmintiną laišką, kuriame pareiškė, kad prisiekęs visoje valstybėje visiems išsaugoti laisvę, negalėjęs nebausdamas leisti, kad dėl tos priežasties būtų sudrumsta taika krašte ir kad kiekvieno sąžinę paliekąs Die- 64 Be kitų knygų, šioje spaustuvėje bu- vėje po to, kai buvo atiduota jėzuivo išleistas rašinys Apie mylimą va- tams.

PDF 172

Za try nedeli do W elika dni Pskowiczi posłasza k Witowtu posadnika Selivestra Lewontiewicz i Władycznia Namiestnika Parfeja - i dokonczasza za połonennych połpiata sta rublew, a srebro dati na Pokrow. [Pskoviečiai pasiuntė pas didįjį kunigaikštį Jurgį posadniką Timofejevičių ir bajorus, kad siųstų savuosius bajorus pas Vytautą ir nusilenktų už pskoviečius; ir būsianti tada jam su kunigaikščiu Jurgiu Didžiosios Kunigaikštystės gynyba, bet tas visko atsisakė ir žiemai atsiuntė didysis kunigaikštis savo bajorus į Pskovą, ir pskoviečiai su jais atsiuntė savo posadnikus Joachimą Pavlovičių ir Ivaną Sidorovičių, ir bojarinus ir davė jiems Vytautui žadėtą sidabrą.

PDF 199

Pirmiausia ji privertė savo valdžiai pasiduoti Lietuvos sąjungininkus Tverę ir vėliau Možaiską. Pskovas jai buvo palankus; o D. Naugardą Jonas III po antrojo žygio (pirmasis buvo 1471 m., antrasis — 1479 m.) prijungė prie Maskvos.

PDF 151

Mėginta šautuvus gaminti Gardine, tačiau vadovybė savais gamintojais nepasitikėjo Rusijos pajėgos Lietuviams puolant balandžio 23 d. Vilniuje buvusią rusų įgulą sudarė: Narvos muškietininkų pulko vienas batalionas ir trys kompanijos (kuopos), Pskovo muškietininkų pulko du batalionai, Dono kazokų pulkas, keturios lauko artilerijos kompanijos (kuopos) ir keletas kitų smulkesnių dalinių. Iš viso 2500 pėstininkų, 300 raitelių ir 19 artilerijos pabūklų.

PDF 172

Za try nedeli do W elika dni Pskowiczi posłasza k Witowtu posadnika Selivestra Lewontiewicz i Władycznia Namiestnika Parfeja - i dokonczasza za połonennych połpiata sta rublew, a srebro dati na Pokrow. [Pskoviečiai pasiuntė pas didįjį kunigaikštį Jurgį posadniką Timofejevičių ir bajorus, kad siųstų savuosius bajorus pas Vytautą ir nusilenktų už pskoviečius; ir būsianti tada jam su kunigaikščiu Jurgiu Didžiosios Kunigaikštystės gynyba, bet tas visko atsisakė ir žiemai atsiuntė didysis kunigaikštis savo bajorus į Pskovą, ir pskoviečiai su jais atsiuntė savo posadnikus Joachimą Pavlovičių ir Ivaną Sidorovičių, ir bojarinus ir davė jiems Vytautui žadėtą sidabrą.

PDF 254

Šiaurėje, pvz., Kriavo ir Vitebsko kunigaikštis Algirdas nuo Livonijos kryžiuočių sėkmingai gynė Pskovą. Miestas, jam atsidėkodamas, savo kunigaikščiu pasikvietė vyriausią Algirdo sūnų, per krikštą gavusį Andriaus vardą.

PDF 254

Būdamas ir fiziniu atžvilgiu silpnas, Jaunutis nesugebėjo išreikalauti paklusnumo nė kitų kunigaikščių, kurie ėmė savarankiškai veikti. Šiaurėje, pvz., Kriavo ir Vitebsko kunigaikštis Algirdas nuo Livonijos kryžiuočių sėkmingai gynė Pskovą.

PDF 241

Tapęs karaliumi, jis tą pačią privilegiją pritaikė visiems Vilniaus gyventojams, prekiaujantiems su Lenkija. Sutartis, Vilniuje sudaryta su Pskovu, likusiu Kazimiero globoje, gerokai praplėtė prekybinius šio turtingo miesto santykius su Lietuvos sostinė33. Karalius už nuopelnus dalijo bajorams statydintis žemės sklypus, priklausančius Vilniaus piliai34 ir 1451 metais miestiečius, paklūstančius Magdeburgo teisei, atleido nuo pastočių davimo.

PDF 199

Pirmiausia ji privertė savo valdžiai pasiduoti Lietuvos sąjungininkus Tverę ir vėliau Možaiską. Pskovas jai buvo palankus; o D. Naugardą Jonas III po antrojo žygio (pirmasis buvo 1471 m., antrasis — 1479 m.) prijungė prie Maskvos.

PDF 24

Lietuvos rytuose gerokai prieš XIII amžių garsėjo du senieji rusų miestai - Pskovas ir Naugardas - prekyba, mūrais ir netgi savo pačių valdžia galingi. Maskva tuomet dar tebuvo menka gyvenvietė; tik pietų Rusioje klestėjo senasis Kijevas, Rytų apeigų tikėjimo lopšys ir kurį laiką garsios monarchijos sostinė.

PDF 94

Pskovo apgultis 1581 m. Pskovo puolimui buvo sutelkta apie 47 tūkst. karių, iš kurių apie 23 tūkst. - iš LDK. S. Batoras planavo užėmęs Pskovą atkirsti nuo Rusijos Livonijoje esančias jų įgulas. Iki birželio 4 d. su Maskva vyko nevaisingos derybos.

PDF 241

Tapęs karaliumi, jis tą pačią privilegiją pritaikė visiems Vilniaus gyventojams, prekiaujantiems su Lenkija. Sutartis, Vilniuje sudaryta su Pskovu, likusiu Kazimiero globoje, gerokai praplėtė prekybinius šio turtingo miesto santykius su Lietuvos sostinė33. Karalius už nuopelnus dalijo bajorams statydintis žemės sklypus, priklausančius Vilniaus piliai34 ir 1451 metais miestiečius, paklūstančius Magdeburgo teisei, atleido nuo pastočių davimo.

PDF 199

Maža to, Kazimieras net pasidalino su Maskva įtakos sritimis: Maskvos įtakoje buvo palikti Pskovas su D. Naugardu, o Lietuvos įtakoje — Tverė. Riazanei buvo palikta teisė pačiai pasirinkti sau globą.

Red. A. Šapoka, A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.).

Maža to, Kazimieras net pasidalino su Maskva įtakos sritimis: Maskvos įtakoje buvo palikti Pskovas su D. Naugardu, o Lietuvos įtakoje — Tverė. Riazanei buvo palikta teisė pačiai pasirinkti sau globą. Taigi 1449 m. sutartis buvo pirmasis didelis Maskvos laimėjimas Lietuvos nenaudi.

PDF 22

Cts Kuršiai 1 LIETUVA Na Skalviai é Galindaj. MAŽOJI LEN r Krokuva NAUGARDAS Didysis Naugardas Pskovas Įprieš Lietuvą nukreiptą koaliciją įsijungia ir šiaurės vakarų rusėnai - Naugardo ir Pskovo žemės. POLOCKAS T XI-XII a.

PDF 136

Bet daugiausia Vytautas širdo ant Livonijos Ordino, kuris tuo pat laiku, kai Konstancijon buvo siunčiamas Cemblakas, padarė su Pskovu 10 metų sutartį, nukreiptą prieš Vytautą. Vytautas išmetinėjo Ordinui, kad negarbinga susidėti su nekatalikais prieš jį kataliką, ir grasino pasiųsti skundą Konstancijos susirinkimui; bet ir tas nieko nepadėjo, nes po kelių metų Ordinas padarė amžiną taiką ir su Naugardu D.

PDF 228

Atkeliavo ir Vytauto giminaičiai, Mozūrijos kunigaikščiai, Maskvos d. kunigaikštis, Tverio-Riazaniaus, Naugardo, Pskovo kunigaikščiai, Bizantijos imperatoriaus, Ordos, Moldavijos, danų karaliaus ir Kazanės pasiuntiniai^2 ). Visi svečiai dosnaus ir vaišingo šeimininko buvo nuoširdžiai priimti.

PDF 228

Atkeliavo ir Vytauto giminaičiai, Mozūrijos kunigaikščiai, Maskvos d. kunigaikštis, Tverio-Riazaniaus, Naugardo, Pskovo kunigaikščiai, Bizantijos imperatoriaus, Ordos, Moldavijos, danų karaliaus ir Kazanės pasiuntiniai^2 ). Visi svečiai dosnaus ir vaišingo šeimininko buvo nuoširdžiai priimti.

PDF 228

Buvo čia taip pat Vokietijos pasiuntiniai, Silezijos kunigaikščiai ir Hanzos atstovai. Atkeliavo ir Vytauto giminaičiai, Mozūrijos kunigaikščiai, Maskvos d. kunigaikštis, Tverio-Riazaniaus, Naugardo, Pskovo kunigaikščiai, Bizantijos imperatoriaus, Ordos, Moldavijos, danų karaliaus ir Kazanės pasiuntiniai^2 ).

PDF 272

Tačiau šie, palyginti, dar nauji karo technikos pabūklai buvo tokie netobuli, kad Žalgirio mūšyje jie neturėjo jokios lemiančios reikšmės. Vytautas turėjo patrankų ir savo žygiuose į Pskovą (1426) bei Naugardą (1428). Žymiausia jų buvo Halka, kurią veždavo 20 porų arklių prieš piet ir tiek pat po piet.

PDF 147

Polocke pas jį atvyko ir užmezgė taikingus santykius Pskovo pasiuntiniai; Smolenskan atsilankė Riazaniaus kunigaikštis kartu su Vytauto dukterimi Sofija, didžiąja Maskvos kunigaikštiene, pasiduodamas jo valdžiai ir prašydamas jam dovanoti, kad taip ilgai gyveno su Vytautu nesantaikoje; taip pat ir Naugardas linko Vytauto pusėn ir ieškojo paramos prieš Ordiną, bet Vytautas buvo ant jo užsirūstinęs, kad šis neteikė jam paramos per Žalgirio karą.

PDF 147

Polocke pas jį atvyko ir užmezgė taikingus santykius Pskovo pasiuntiniai; Smolenskan atsilankė Riazaniaus kunigaikštis kartu su Vytauto dukterimi Sofija, didžiąja Maskvos kunigaikštiene, pasiduodamas jo valdžiai ir prašydamas jam dovanoti, kad taip ilgai gyveno su Vytautu nesantaikoje; taip pat ir Naugardas linko Vytauto pusėn ir ieškojo paramos prieš Ordiną, bet Vytautas buvo ant jo užsirūstinęs, kad šis neteikė jam paramos per Žalgirio karą.

PDF 26

Didžiulė politinė permaina, atėjusi per Jogailą su Lietuvos krikštu ir sąjunga su Lenkija, vėliau greitas Lietuvos vasalų virtimas turtingiausia aristokratija - visa tai Vilniaus miestiečiams nesuteikė nei progos, nei palankaus meto įgyti daugiau laisvių. Be to, Rusios miestai, būtent Pskovas ir Didysis Naugardas, atsidūrė kitokiose aplinkybėse. Anksčiau už Vilnių įkurti, tinkami prekybai, jie greičiau virto tankiai gyvenamomis ir turtingesnėmis gyvenvietėmis.

PDF 247

Tačiau Aleksandro ir Elenos santuoka išplėtė prekybinius Vilniaus santykius su Rusios miestais ir skatino steigti naujas užeigas pirkliams, atvykstantiems į Lietuvos sostinę iš Maskvos, Naugardo, Pskovo ir Tverės. Karalius leido miestui pastatyti Svečių namus, kuriuose rusų pirkliai privalėdavo apsistoti, sumokėti prekių muitą ir apie savo atvykimą iškart pranešti pilininkui4 3 44.

PDF 328

Bet Vytauto veiklumas rytuose, jo pastangos Pskove pastatyti savo vietininką, suvedė į naują konfliktą su Maskva. 1407 m.

PDF 151

Juk tas didis žmogus mėgo tvarką ir krašte jos reikalaudavo, globojo pirklius, ir prekyba Vilniuje jau plačiai išsišakojo - su Prūsijos bei Livonijos miestais, su Pskovu, Naugardu ir Maskva, o naudodamasi galingo monarcho parama, jau pasiekė ir tolimus kraštus, bet jai trukdydavo dažni karai: ir, regis, Vilnius savo dydžiu ir turtais nepasiekė tokių aukštumų, iki kokių turėjo išaugti būdamas tokios didelės valstybės sostinė. Esant karinei valdžiai, viešpataujant valdovams, besirūpinantiems vien nukariavimais ir, po teisybei, naujos monarchijos kūrimu, toje sumaištyje, kuri anuomet dar tvyrojo šiaurės kraštuose, kai barbariškumas lėtai ir sunkiai traukėsi, įveiktas Kristaus tikėjimo šviesos, miestai tikrai dar negalėjo suklestėti!

PDF 230

Palenkdamas rusų bojari- 10 Pskovo metraštis (K a r a m z i n, V, 1. 146 - prieraš.) pasakoja, kad 1432 metais vietininkai Joachimas ir Aleksas Jefremovičius su Pskovo bojarinais atvyko pas Švitrigailą ir sudarė su juo sutartį, kurioje patvirtinta senovinės sienos, kaip buvę Vytauto laikais.

PDF 171

Pergalė jam buvo lemta ir tąsyk: dusyk pakartotas žygis, nepaisant didelių pavojų ir pasalų, sėkmingai pasibaigęs (1427 metais), prispyrė atkakti į Vilnių Pskovo pasiuntinius bojarinus Joachimą Pavlovičių ir Ivaną Sidorovičių, kurie, pakloję 1 000 sidabro rublių, meldė paleisti belaisvius, bet Vytautas jų neišleido tol, kol jam dar 250 rublių nepridėjo (1429 m.

PDF 278

Sis laisvojo miesto valdovas ir Naugardo respublikos sąjungininkas galėjo atnaujinti savo paties ir savo sąjungininkų teises į Latvijos valdžią. Tai mes anksčiau (§ 650) esame minėję. Tad vyskupas išsiuntė į Pskovą žygūnus, kuriems vadovavo žinomas iš ankstesnių pasakojimų abatas Teodorikas.

PDF 360

Gyvas paliktas buvo tik vienas rusinąs, kurį, apginklavę nuo galvos iki kojų ir užsodinę ant šarvuoto žirgo, išleido į kariauną, skirtą pagalbai, ¡stovėjusią dar prie Pskovo, taip perduodami žinią apie tvirtovės užėmimą, taigi ir ši kariauna išsisklaidė.