Daumantas, matydamas neišvengiamą pavojų, naktį pabėgo anapus Dauguvos į Pskovą, kurį valdė jo senelio brolis, taip pat Daumantas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 249
Daumantas, matydamas neišvengiamą pavojų, liepė pilies gynėjams stipriai priešintis, o pats naktį, nusileidęs nuo mūro sienos, pabėgo anapus Dauguvos į Pskovą, kurį tuo metu valdė brolis jo senelio, taip pat Daumantas.
Teodoras Narbutas nurodo, kad vyresnysis brolis Daumantas nuo sosto buvo nušalintas dėl sąmokslo prieš Narimantą, emigracijos į Pskovą, ryšių su Pskovo kunigaikščiu Daumantu ir Polocko kunigaikštystės uzurpavimo.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 252
Mat vyresnysis brolis Daumantas, nors turėjęs sosto paveldėjimo pirmenybę, buvo nuo jo nušalintas kaip dalyvavęs sąmoksle prieš Narimantą, dėl emigracijos į Pskovą, ryšių su Daumantu, tenykščiu kunigaikščiu, nusistačiusiu prieš tėvynę, ir galop dėl Polocko kunigaikštystės uzurpacijos.
Pskovo pasiuntiniai, atvykę pas Algirdą, teigė esą palikti savo vado ir brolių naugardiečių bei prašė Algirdo pagalbos.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 71
Pskovo pasiuntiniai, stoję prieš Algirdą, pasakė: „Valdove, esame savo vado ir brolių naugardiečių apleisti, tu gelbėk mus!“
Algirdas su beveik visa savo ir Pskovo kariauna persikėlė per Velikajos upę.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 72
Tuo m etu kunigaikštis Algirdas su beveik visomis savo ir Pskovo kariaunos pajėgomis persikėlė per Velikajos upę
Vėlesniais Vytauto valdymo metais Vilniaus prekyba išsišakojo su Pskovu, Naugardu, Maskva ir kitais kraštais.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 48
Jo laikais jau būdavo saugu visuose kraštuose, kuriuos jis valdė, Vilniuje vykdavo laisvi prekių mainai tarp Naugardo, Pskovo, Rygos ir Maskvos pirklių. Vilniaus miestiečiai, gavę svarbią privilegiją laisvai prekiauti visoje Lietuvos valstybėje, nemokėdami muito mokesčių, pradėjo lankytis tolimose provincijose, kur artimiau susipažino su krikščioniškąja kultūra26.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 151
Juk tas didis žmogus mėgo tvarką ir krašte jos reikalaudavo, globojo pirklius, ir prekyba Vilniuje jau plačiai išsišakojo - su Prūsijos bei Livonijos miestais, su Pskovu, Naugardu ir Maskva, o naudodamasi galingo monarcho parama, jau pasiekė ir tolimus kraštus, bet jai trukdydavo dažni karai: ir, regis, Vilnius savo dydžiu ir turtais nepasiekė tokių aukštumų, iki kokių turėjo išaugti būdamas tokios didelės valstybės sostinė. Esant karinei valdžiai, viešpataujant valdovams, besirūpinantiems vien nukariavimais ir, po teisybei, naujos monarchijos kūrimu, toje sumaištyje, kuri anuomet dar tvyrojo šiaurės kraštuose, kai barbariškumas lėtai ir sunkiai traukėsi, įveiktas Kristaus tikėjimo šviesos, miestai tikrai dar negalėjo suklestėti!
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 26
Be to, Rusios miestai, būtent Pskovas ir Didysis Naugardas, atsidūrė kitokiose aplinkybėse. Anksčiau už Vilnių įkurti, tinkami prekybai, jie greičiau virto tankiai gyvenamomis ir turtingesnėmis gyvenvietėmis. Įsikūrusių toliau šiaurėje mongolų antpuoliai jų ne tik nepalietė taip, kaip visos Rusios, bet ir neleido įsigalėti jokiems smulkiems kunigaikščiams, valdžiusiems savo teritorijas, išsekintiems tarpusavio vaidų ir totorių atakų.
Ordino reikalautos Žemaičių ribos buvo vedamos iki Pskovo respublikos valdų.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 333
Žemaičiuose jos ėjo Nevėžio tėkme, o jo aukštupyje nuo Vaišvilčių kaimo buvo pratęstos (Mūšos upe, Smardonės upeliu, Apaščios ežeru, netoli dabartinių Biržų), paskui tiesiai į šiaurę iki Pskovo respublikos valdų. Gaudamas Žemaičius iki Nevėžio, ordinas pirmą kartą išreikalavo ir žymią dalį Sūduvos dykros, į kurią, kaip į jo paties XIII amž.
Salyno akte ordinui tenkančių žemių sienos buvo nužymėtos iki Pskovo respublikos valdų.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 333
Žemaičiuose jos ėjo Nevėžio tėkme, o jo aukštupyje nuo Vaišvilčių kaimo buvo pratęstos (Mūšos upe, Smardonės upeliu, Apaščios ežeru, netoli dabartinių Biržų), paskui tiesiai į šiaurę iki Pskovo respublikos valdų. Gaudamas Žemaičius iki Nevėžio, ordinas pirmą kartą išreikalavo ir žymią dalį Sūduvos dykros, į kurią, kaip į jo paties XIII amž.
Algirdo laikais Vilniuje vyko laisvi prekių mainai tarp Naugardo, Pskovo, Rygos ir Maskvos pirklių.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 48
Jo laikais jau būdavo saugu visuose kraštuose, kuriuos jis valdė, Vilniuje vykdavo laisvi prekių mainai tarp Naugardo, Pskovo, Rygos ir Maskvos pirklių. Vilniaus miestiečiai, gavę svarbią privilegiją laisvai prekiauti visoje Lietuvos valstybėje, nemokėdami muito mokesčių, pradėjo lankytis tolimose provincijose, kur artimiau susipažino su krikščioniškąja kultūra26.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.).
Nepaisant tų smūgių, kuriuos patyrė Vilnius, prekyba, plitusi Lietuvoje Algirdo galios ir rūpesčio dėka, sostinę darė gyvą. Jo laikais jau būdavo saugu visuose kraštuose, kuriuos jis valdė, Vilniuje vykdavo laisvi prekių mainai tarp Naugardo, Pskovo, Rygos ir Maskvos pirklių.
Vilniuje vyko laisvi prekių mainai tarp Naugardo, Pskovo, Rygos ir Maskvos pirklių.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 48
Jo laikais jau būdavo saugu visuose kraštuose, kuriuos jis valdė, Vilniuje vykdavo laisvi prekių mainai tarp Naugardo, Pskovo, Rygos ir Maskvos pirklių. Vilniaus miestiečiai, gavę svarbią privilegiją laisvai prekiauti visoje Lietuvos valstybėje, nemokėdami muito mokesčių, pradėjo lankytis tolimose provincijose, kur artimiau susipažino su krikščioniškąja kultūra26.
Kariaudamas su Pskovu, Vytautas pasitraukė tik miestui sutikus sumokėti 1000 rublių kontribucijos ir 450 rublių už belaisvius.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 262
Yra žinoma, kad jis, kariaudamas su Pskovu, pasitraukė nuo jo tik sutikus sumokėti 1000 rublių kontribucijos, o už belaisvius — pridėjus dar 450 rublių. Naugardo ir Porchovo miestai, nebenorėdami kariauti, sumokėjo Vytautui 10.
Vytautas siekė Pskovą, Naugardą, Maskvą, Tverę, Riazanę ir totorius paimti savo valdžion arba turėti jiems didelę įtaką.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 262
Yra žinoma, kad jis, kariaudamas su Pskovu, pasitraukė nuo jo tik sutikus sumokėti 1000 rublių kontribucijos, o už belaisvius — pridėjus dar 450 rublių. Naugardo ir Porchovo miestai, nebenorėdami kariauti, sumokėjo Vytautui 10.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 228
Atkeliavo ir Vytauto giminaičiai, Mozūrijos kunigaikščiai, Maskvos d. kunigaikštis, Tverio-Riazaniaus, Naugardo, Pskovo kunigaikščiai, Bizantijos imperatoriaus, Ordos, Moldavijos, danų karaliaus ir Kazanės pasiuntiniai^2 ). Visi svečiai dosnaus ir vaišingo šeimininko buvo nuoširdžiai priimti.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 228
Buvo čia taip pat Vokietijos pasiuntiniai, Silezijos kunigaikščiai ir Hanzos atstovai. Atkeliavo ir Vytauto giminaičiai, Mozūrijos kunigaikščiai, Maskvos d. kunigaikštis, Tverio-Riazaniaus, Naugardo, Pskovo kunigaikščiai, Bizantijos imperatoriaus, Ordos, Moldavijos, danų karaliaus ir Kazanės pasiuntiniai^2 ).
Vytautas siekė paimti Pskovą, Naugardą, Maskvą, Tverį, Riazanę ir totorius savo valdžion arba turėti jiems didelę įtaką.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 262
Yra žinoma, kad jis, kariaudamas su Pskovu, pasitraukė nuo jo tik sutikus sumokėti 1000 rublių kontribucijos, o už belaisvius — pridėjus dar 450 rublių. Naugardo ir Porchovo miestai, nebenorėdami kariauti, sumokėjo Vytautui 10.
Kariaudamas su Pskovu Vytautas pasitraukė tik tada, kai šis sutiko sumokėti 1000 rublių kontribuciją ir 450 rublių už belaisvius.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 262
Yra žinoma, kad jis, kariaudamas su Pskovu, pasitraukė nuo jo tik sutikus sumokėti 1000 rublių kontribucijos, o už belaisvius — pridėjus dar 450 rublių. Naugardo ir Porchovo miestai, nebenorėdami kariauti, sumokėjo Vytautui 10.
O pats, nulipęs iš pilies ir prasimušęs per Nari manto kariuomenę, leidosi bėgti ir pribėgo Pskovo miestą.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 58
O pats, nulipęs iš pilies ir prasimušęs per Narimanto kariuomenę, leidosi bėgti ir pribėgo Pskovo miestą. Pskovo vyrai, matydami jį esant dorą ir išmintingą vyrą, išsirinko jį savo valdovu
Vytautas išsirengė prieš Pskovo miestą ir paėmė Veližą bei Krasnyj Gorodą.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 102
Sekančiais metais didysis kunigaikštis Vytautas išsirengė prieš Pskovo miestą5 ir paėmė Pskovo miestus Veližą6 ir Krasnyj Gorod7.
Pskovo ir Didžiojo Nau garduko feodalinių respublikų atžvilgiu.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 22
Kalbant apie LDK santykius su Rusų valstybe, labai iškeliamas Vytauto pranašumas savo žento Vasilijaus, Maskvos didžiojo kunigaikščio. Pskovo ir Didžiojo Naugarduko feodalinių respublikų atžvilgiu
Vytautas pasiuntė pasiuntinius į Pskovą reikalaudamas pripažinti jį valdovu ir mokėti duoklę.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 102
Paskui didysis kunigaikštis Vytautas nusiuntė savo pasiuntinius į Didįjį Naugardą ir Pskovą, idant ten jį pripažintų savo valdovu ir mokėtų jam duoklę,1 sakė: „Jūs duodate duoklę mano žentui, Maskvos kunigaikščiui Vasilijui, kuris yra mano vasalas, o man, vyriausiajam valdovui, nenorite duoti."
Abejotinos istorijos periodas, tai yra nuo nuolatinių Lie tuvos žygių i rusų kraštus (Pskovą ir Naugardą) iki 1240 metų, tai yra Mindaugo valdymo.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 457
II. Abejotinos istorijos periodas, tai yra nuo nuolatinių Lietuvos žygių i rusų kraštus (Pskovą ir Naugardą) iki 1240 metų, tai yra Mindaugo valdymo.