Santrauka
Pergalė jam buvo lemta ir tąsyk: du syk pakartotas žygis, nepaisant didelių pavojų ir pasalų, sėk mingai pasibaigęs (1427 metais), prispyrė atkakti į Vilnių Pskovo pasiuntinius bojarinus Joachimą Pavlovičių ir Ivaną Sidorovičių, kurie, pakloję 1 000 sidabro.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Pergalė jam buvo lemta ir tąsyk: du syk pakartotas žygis, nepaisant didelių pavojų ir pasalų, sėk mingai pasibaigęs (1427 metais), prispyrė atkakti į Vilnių Pskovo pasiuntinius bojarinus Joachimą Pavlovičių ir Ivaną Sidorovičių, kurie, pakloję 1 000 sidabro. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Pergalė jam buvo lemta ir tąsyk: du syk pakartotas žygis, nepaisant didelių pavojų ir pasalų, sėk mingai pasibaigęs (1427 metais), prispyrė atkakti į Vilnių Pskovo pasiuntinius bojarinus Joachimą Pavlovičių ir Ivaną Sidorovičių, kurie, pakloję 1 000 sidabro.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Jau senyvo amžiaus sulaukęs, Lietuvos kunigaikštis bu vo priverstas kovoti su Pskovu ir Naugardu, nes norėjo at keršyti už įvairias skriaudas, kurių Lietuvai iš tų galingų miestų tekdavo patirti. Pergalė jam buvo lemta ir tąsyk: du syk pakartotas žygis, nepaisant didelių pavojų ir pasalų, sėk mingai pasibaigęs (1427 metais), prispyrė atkakti į Vilnių Pskovo pasiuntinius bojarinus Joachimą Pavlovičių ir Ivaną Sidorovičių, kurie, pakloję 1 000 sidabro rublių, meldė pa leisti belaisvius, bet Vytautas jų neišleido tol, kol jam dar 250 rublių nepridėjo (1429 m.) per antrąkart atsiųstus: po- sadniką Silvestrą Levontjevičių ir vietininką Parfėjų81.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |