Vilnius

PDF 226

Tais laikais Vilnius pasidarė vienas\ngražiausių rytų Europos miestų. Jame tada buvo pilna italų staty-\nbininkų ir mokslininkų humanistų.

PDF 159

A. Smetona su A. Voldemaru tapo atsargesni – derybos sustojo, o \n1928 m. Lietuvos konstitucijoje Lietuvos sostine įrašytas Vilnius.

PDF 55

Lietuvos gotikinė architektūra perėmė pagrindi- nius šio stiliaus bruožus – aukštas erdves (Vilniaus Bernardinų bažny- čios centrinė nava) ir grakštumą (Vilniaus Šv. Onos bažnyčia). Tiesa, šias bažnyčias statė aukščiausios klasės meistrai iš užsienio.

PDF 226

Lucke^1 ).\n\n(^1) ) Dar prieš Lucko suvažiavimą, 1428 m., Vytauto karūnacijos klau­\nsimas buvo pakeltas paties Jogailos, kai jis buvo Vilniuj.

PDF 251

Gražia legenda yra apipintas Vilniuje valstybės sostinės įkūrimas^14. Sėkmingai medžiodamas kalne (Neries ir Vilnelės san­ takoje), Gediminas nukovęs taurą, o paskni Šventaragio slėnyje (kur vėliau pastatyta katedra) susapnavęs įdomų sapną, kurį tepa­ jėgęs tik vyriausias žynys Lizdeika išaiškinti. Valdovo sapne gir­ dėtas staugimas «geležinio vilko », «lyg jame butų staugę šimtas vilkų », reiškęs, jog toje vietoje busiąs pastatytas miestas, kuris pasieksiąs didelio garso.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.).

Valdovo sapne gir­\ndėtas staugimas «geležinio vilko », «lyg jame butų staugę šimtas\nvilkų », reiškęs, jog toje vietoje busiąs pastatytas miestas, kuris\npasieksiąs didelio garso. Geležinio vilko legenda, be abejo, primena\nRomos vilkę, kai jau lietuviai buvo įsisąmoninę apie savo kilmę\niš romėnų. Nuo XIX amž. Vilniaus įkūrimo legenda taip įaugo\nį savo praeitį pamilusios tautos sąmonę, jog Vilniaus pradžia be\n«Taurakalnio » (Pilies kalno) medžioklės ir Gedimino « Geležinio\nvilko » sapno yra nebeįsivaizduojama.

PDF 301

Po Var-\nšuvos seimo atvykęs į Vil-\nnių, jis čia sušaukė vienų lietuvių seimą, kur padė-\nkojęs jiems už uolų dalyvavimą kare, susitarė, kaip toliau veikti.\nBuvo suorganizuota dar didesnė kariuomenė (lietuviai dabar\ndavė net 12.

Red. A. Šapoka, A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.).

Todėl karalius tuojau\ngrįžo į Vilnių ir sušaukė tuo\nreikalu Varšuvoje seimą. Len-\nkai ir šitam seime nenorėjo\nduoti daugiau mokesčių, ta-\nčiau karaliui vis dėlto pa-\nsisekė juos palenkti. Po Var-\nšuvos seimo atvykęs į Vil-\nnių, jis čia sušaukė vienų lietuvių seimą, kur padė-\nkojęs jiems už uolų dalyvavimą kare, susitarė, kaip toliau veikti.

PDF 305

Todėl kai 1578 m. Vilniaus jėzuitai per vysk. Protasevičių ir J. Radvilą paprašė jį leisti įkurti Vilniuje akademiją, Stp. Batoras labai mielai sutiko ir davė privilegijos raštą, kurį jis antrą kartą iškilmingai patvirtino atvykęs į Lietuvą (1579 m.). Netrukus akademijos įkūrimą pa- tvirtino ir popiežius.

PDF 116

Vil- niuje pastatyta ir „atstatyta“ (tose vietose, kur jos buvo iki XVII a.) apie dešimt cerkvių. Tuo norėta pademonstruoti, kad Šiaurės Vakarų krašto centras yra ne ką mažiau stačiatikiškas nei katalikiškas.

PDF 350

Todėl suprantama, kad po visų karų krašto ūkis\nbuvo labai sunaikintas ir negreit tegalėjo atsigauti. Miestai\nbuvo apiplėšti ir sudeginti (1655 m. rusams užėmus Vilnių, gais-\nras jame siautė net 17 dienų).

PDF 350

Miestai\nbuvo apiplėšti ir sudeginti (1655 m. rusams užėmus Vilnių, gais-\nras jame siautė net 17 dienų). Dvarai taip pat buvo sunaikinti\nir sudeginti, o jų valstiečiai išbėgioję.

PDF 204

Ši organizacija iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo turėjo atlikti nelegalios Lietuvos vyriausybės funkcijas, vadovauti pasi- priešinimo judėjimui ir ginti Lietuvos suvereniteto teises šalies viduje ir užsienyje. Žemesnio rango jaunesnieji karininkai atsargos leitenanto Kazio Veverskio iniciatyva telkėsi slaptoje karinėje organizacijoje Lie- tuvos laisvės armija (LLA), įkurtoje 1941 m. Vilniuje.

PDF 251

Gražia legenda yra apipintas Vilniuje valstybės sostinės\nįkūrimas^14. Sėkmingai medžiodamas kalne (Neries ir Vilnelės san­\ntakoje), Gediminas nukovęs taurą, o paskni Šventaragio slėnyje\n(kur vėliau pastatyta katedra) susapnavęs įdomų sapną, kurį tepa­\njėgęs tik vyriausias žynys Lizdeika išaiškinti.

PDF 78

Prieš metus įvykęs jų žygis\nleido jiems „smagintis“ Vilniaus ir Polocko,\nVitebsko ir Drucko, Naugarduko ir Slucko\napylinkėse - tikrajame LDK branduolyje,\ntankiausiai apgyventame ir turtingiausiame\nkrašte. Totoriai neturėjo pagrindo įtarti, kad\nsėkmė nuo jų šį kartą nusisuks.

PDF 143

Tačiau lenkų kariškiai neskubėjo perduoti Vilniaus lietuviams ir pirmi į jį įžengė Raudonosios armijos kavalerijos korpusai, o Lietuvos kariuomenė – tik liepos 15-ąją jau padėjus parašus po sutartimi Maskvoje... Tad Vilnių Lietuvai perdavė ne lenkai, o bolševikai.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.).

Kai lenkų daliniai, spaudžiami \nbolševikų, ėmė trauktis, konferencijoje Spa 1920 m. liepos 5–16 d. didžio-\nsios valstybės nurodė Lenkijai grąžinti Vilnių Lietuvai ir Varšuva sutiko. \nAtsirado unikali galimybė atgauti sostinę Antantės padedamiems ir dar \npritariant Lenkijai. Tačiau lenkų kariškiai neskubėjo perduoti Vilniaus \nlietuviams ir pirmi į jį įžengė Raudonosios armijos kavalerijos korpusai, o \nLietuvos kariuomenė – tik liepos 15-ąją jau padėjus parašus po sutartimi \nMaskvoje...

PDF 102

Vykdant šią reformą, įkurta didžiulė Vilniaus švietimo apygarda, \nkurios valdžioje atsidūrė visos prie Rusijos prijungtos buvusios LLV že-\nmės ir 9 mln. jų gyventojų. Šios apygardos centras – Vilniaus universitetas, \n1803 m. reorganizuotas pagal populiariausią Europos universitetų mode-\nlį ir gavęs Imperatoriškojo universiteto statusą.

PDF 130

Toje teritorijoje gyveno lenkai, lietuviai, latviai ir baltarusiai. Dar nesusigaudę kur pateko, vokiečiai Vil- niuje išplatino atsišaukimą, kuriame Vilnius buvo pavadintas „gražiausiu Lenkijos karalystės perlu“, tačiau, lietuviams užprotestavus, tuos atsišau- kimus nudraskė. Vos už pusmečio vokiečiai jau gerai žinojo kur esą.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.).

Kitas valstybės modeliavimo etapas prasidėjo, kai, karo veiksmams \nnusiaubus Lietuvos žemes, ji pateko į Vokietijos okupaciją – 1915 m. pa-\nvasarį vokiečiai be mūšio paėmė strategiškai svarbią Kauno tvirtovę, o \nrugsėjo 15-ąją įžengė į Vilnių – taip senoji Lenkijos ir Lietuvos valstybės \nteritorija, per padalijimus tekusi Rusijai, atsidūrė Vokietijos ir Austrijos \nkariuomenių kontroliuojamoje zonoje. Toje teritorijoje gyveno lenkai, \nlietuviai, latviai ir baltarusiai. Dar nesusigaudę kur pateko, vokiečiai Vil-\nniuje išplatino atsišaukimą, kuriame Vilnius buvo pavadintas „gražiausiu \nLenkijos karalystės perlu“, tačiau, lietuviams užprotestavus, tuos atsišau-\nkimus nudraskė.

PDF 74

Iš Ketverių metų seimo arba Didžiojo reformų seimo laikotar­\npio, 1933 m. vasarą prisirinkęs Vilniuje ir archyvinės medžiagos,\nŠapoka paskelbė keturias studijas (Senovė, 1936; LP, t. 1).

PDF 94

Rimtesnės kautynės vyko birželio 11 dieną prie Myro, \ntačiau birželio 14-ąją Vilnius buvo atiduotas be kovos. Liepos pabaigoje \ngynyba jau telkėsi prie Brastos, bet kaip tik tuo metu – liepos 24 dieną at-\nėjo žinia iš Varšuvos apie Stanislovo Augusto kapituliaciją ir prisijungimą \nprie Targovicos konfederacijos.

PDF 126

Lygia greta Lietuvoje veikė ir lenkų bei lietuvių kultūrinės organizaci-\njos. Kadangi universiteto Vilniuje atkurti nepavyko (nors tokios pastangos \n1905 m. dėtos, beje, solidariai lietuvių ir lenkų intelektualų, susitarus, kad \njame būtų dėstoma bent trimis kalbomis), įkurtos Lietuvių mokslo draugija, \nplėtojusi etninių lietuvių tautinį sąjūdį, ir Vilniaus mokslo bičiulių draugija, \ntelkusi lenkiškai kalbančiuosius.

PDF 226

Tais laikais Vilnius pasidarė vienas\ngražiausių rytų Europos miestų. Jame tada buvo pilna italų staty-\nbininkų ir mokslininkų humanistų.

Red. A. Šapoka, A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.).

tuvą užėmus rusams, buvo visiškai nugriauti. Tada ir ponai prisi-\nstatė Vilniuje daugybę rūmų.

PDF 352

Miestuose, ypač Vil-\nniuje, kur mišrai gyveno katali-\nkai su protestantais, kildavo vi-\nsokių nesusipratimų ir muš-\ntynių. Dažniausiai muštynių atsitikdavo švenčių metu, per\nprocesijas, kada ypatingai vieni kitus gebėdavo įžeisti.

PDF 163

Vytauto tolerancija patiko tautinėms mažumoms – juk jis pasikvietė totorius į Lietuvą, o žydams suteikė tokių privilegijų, ko- kias Europoje jie gavo gerokai vėliau. Be to, Vytautas įkūnijo kiekvienam lietuviui priimtiną tautinį ir politinį idealą – vadavo Lietuvą iš priklau- somybės nuo lenkų, jis ir palaidotas Vilniuje. Vytauto Didžiojo mirties 500-ųjų metinių komitetas nutarė pastatyti Kaune Vytauto Didžiojo karo muziejų, kaip atminimo panteoną, po visą Lietuvą nešiotas Vytauto pa- veikslas – šias apeigas lydėjo daugybė įvairiausių renginių visuose Lietu- vos miestuose ir miesteliuose, jam pastatyti paminklai.

PDF 201-202

Bet vis dėlto labai mažai buvo rūpintasi savo kultūros kėlimu.\nJo laikais Lietuvoje atsirado daugiau pradžios mokyklų, Vilniuje\n\n\nbuvo įsteigta net vidurinė mokykla, bet aukštesniosios mokyklos\nnebuvo.

PDF 120

Vilnius tuo metu turėjo 155 tūkst. gyventojų (prieš Pirmąjį pasaulinį karą jau 200 tūkst.), Kaunas – daugiau kaip 70 tūkst. gyventojų.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.).

Nors \npastebimas lietuvių veržimasis į prekybą, verslą, gamybą, atskirose srityse \npasiekimai dar nedideli – lietuvių pirklių būta tik 14, o žydų – 3 853... \nVilnius tuo metu turėjo 155 tūkst. gyventojų (prieš Pirmąjį pasaulinį karą \njau 200 tūkst.), Kaunas – daugiau kaip 70 tūkst. gyventojų.

PDF 35

Tuo tarpu Vilniuje, dar sti­\npri Jogailos partija ir visi Kęstučio priešai apie ją susispietę,\npasinaudodami Vytauto iš miesto išvykimu, Jogailos vardu\nužėmė pilį.

PDF 28

Didžiojo kunigaikščio\nvaldžią Vilniuje, kaip Kęstučio su Algirdu buvo sutarta, užėmė\njo vyriausias sūnus Jogaila, Vytauto amžininkas. Jaunam Jo­\ngailai tapus didžiuoju kunigaikščiu, Kęstutis vis tiek, kaip ir pir­\nmiau, stengėsi palaikyti gerus santykius su Vilniaus kunigaikš­\nčio dvaru ir važinėjo ten į didžiojo kunigaikščio tarybą.

PDF 72

Aleknos mirties\nvakuojančią visuotinės istorijos katedrą Teologijos-Filosofijos fa­\nkulteto Filosofijos skyriuje, visą laiką dėstė Lietuvos istoriją, jos\nšaltinius ir jos istorinę geografiją. Jis tęsė tą darbą po pirmojo\nbolševikmečio pertraukos Filosofijos fakultete (Kaune) ir Ekono­\nminių mokslų fakultete (Vilniuje) skaitė Lietuvos ūkio istoriją.\n1933 m.

PDF 150

Vėliau Vilnių nuo rusų puolimo gynė gen. mjr. Jono Mejeno divizija, kurią sudarė 2-0ji ir 3-ioji Tautinės kavalerijos brigados, mjr. Jozefo Grabinskio Jėgerių batalionas, LDK kariuomenės artileristai prasidėjus sukilimui Vilniuje (2004 m. vykusi 1794 m. sukilimo kovų inscenizacija) du 4-ojo pėstininkų regimento kadriniai batalionai. Iš viso divizijoje buvo 876 pés- tininkai ir 591 raitelis (1467 kariai). Divizija turėjo 6 pabūklus, kurių dauguma buvo iš- dėstyta įtvirtinimuose Liepkalnyje. Vilniaus miesto įgulą sudarė nedideli 4-ojo ir 8-ojo pėstininkų regimentų ir raitelių atsarginiai padaliniai - apie 1000 karių, tik 420 tu- réjo šautuvus, taip pat 7 artilerijos pabū- klus. Įguloje taip pat buvo Vilniaus pavieto (žemės gen. mjr. T. Korsako) milicijos ba- talionas ir keli eskadronai bei keletas kitų smulkesnių sukilėlių padalinių. Gynyboje dalyvavo apie 1500 ginkluotų Vilniaus gy- ventojų, iš kurių apie 500 turėjo šaunamuo- sius ginklus, likę buvo ginkluoti specialiai kovai perdarytais dalgiais ir nukaltomis ietimis. Iš viso liepos 19-20 dienomis Vilnių ir jo apylinkes gynė apie 4 tūkstan- čiai kovotojų su 13 artilerijos pabūklų. Trečiojoje kovų fazėje (rugpjūčio 11 d.) Vilniaus įgula buvo papildyta regulia- riais daliniais ir išaugo maždaug iki 5 tūkstančių karių, tačiau Vilniaus gy- nėjų artilerija nebuvo papildyta.

PDF 14

Gedimino vyriausybės pastangų dėka 1323 m. spalio 2 d. Lietuva sudarė Vilniuje taikos\nsutartį su Livonijos vyskupais, Revelio žemės danų vietininku, Livonijos ordinu ir Ryga52.

PDF 96-97

Lietuvoje sukilimas prasidėjo 1794 m. balandžio 16 d. Šiau- liuose, sukilėlių vadu tapo Jokūbas Jasinskis. Sukilėliai balandį išvadavo iš rusų Vilnių ir Rotušės aikštėje paskelbė Lietuvos sukilimo aktą, kuriuo 2 skyrius • L E N K I J O S I R L I E T U V O S VA L S T Y B I Ų J U N G T U V Ė S 97 sudaryta sukilėlių vyriausybė – Lietuvos tautinė aukščiausioji taryba.

PDF 28

Didžiojo kunigaikščio\nvaldžią Vilniuje, kaip Kęstučio su Algirdu buvo sutarta, užėmė\njo vyriausias sūnus Jogaila, Vytauto amžininkas. Jaunam Jo­\ngailai tapus didžiuoju kunigaikščiu, Kęstutis vis tiek, kaip ir pir­\nmiau, stengėsi palaikyti gerus santykius su Vilniaus kunigaikš­\nčio dvaru ir važinėjo ten į didžiojo kunigaikščio tarybą.

PDF 33

Apie atvykėlius vienuolius jau Gedimino laikais byloja mįslingo-\nji pranciškonų kankinių istorija, davusi pradžią vienai ilgaamžiškiausių \nVilniaus legendų. Nuo XIV a. žinoma istorija apie dviejų pranciškonų \nnužudymą Vilniuje Gedimino valdymo pabaigoje, o XVI a. pradžioje jų \npalaidojimo vietoje statoma koplyčia (prie kurios vėliau įsikurs Bonifra-\ntrų vienuolynas).

PDF 33

Apie atvykėlius vienuolius jau Gedimino laikais byloja mįslingo-\nji pranciškonų kankinių istorija, davusi pradžią vienai ilgaamžiškiausių \nVilniaus legendų. Nuo XIV a. žinoma istorija apie dviejų pranciškonų \nnužudymą Vilniuje Gedimino valdymo pabaigoje, o XVI a. pradžioje jų \npalaidojimo vietoje statoma koplyčia (prie kurios vėliau įsikurs Bonifra-\ntrų vienuolynas).

PDF 295

Paties Jogailos įsakymu Vilniaus pilies papėdėje esančioje\nalkvietėje ir kitur aplink buvo sunaikinti aukų židiniai. Buvo\nliepta iškirsti šventais laikomus medžius ir giraites, išmušti namuose\ngerbiamus žalčius.

PDF 172

1391 m.\nliepos 22 d. Jogaila išdavė Skirgailai dokumentą, kad Vilniaus\nir kitų miestų be jo žinios niekam neatiduos, net ir tikram savo\nbroliui, ir kad Vilnių ir kitus miestus valdys tiesiog pats Jogaila\nir jo palikuonys.

PDF 193

1919 m. balandžio pradžioje Lietuvos karinė vado-\nvybė, sužinojusi apie telkiamas lenkų pajėgas, nutarė pulti\nVilnių ir pirmiau nei lenkai jį užimti.\n\nBalandžio 3-8 d.

PDF 32

Reikšmingiausiu Gedimino politikos atspindžiu yra laikomi jo laiškai. Nors jie dažniausiai siejami tik su pirmu Vilniaus paminėjimu rašto šal- tiniuose, kartu rodo, kad Gediminas kūrė nuoseklią Lietuvos europėjimo programą. Iš jų matyti labai platus (turint galvoje tarptautinę Lietuvos izoliaciją) Gedimino politinis akiratis.

PDF 266

Kol buvo gyvas Zigmantas II Senasis, niekas nedrįso Lie- tuvoje atvirai skelbti protestantizmo. 1538 m. Abraomas Kul- vietis buvo atidaręs Vilniuje savo protestantiškąją mokyklą, tačiau veikiai buvo priverstas ją uždaręs pasišalinti. Bet Zig- manto Augusto laikais virto kitaip: tuomet protestantų buvo pilnas Vilnius; jų mokslas buvo skelbiamas net iš didžiojo kuni- gaikščio koplyčios.

Red. A. Šapoka, A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.).

1538 m. Abraomas Kul-\nvietis buvo atidaręs Vilniuje savo protestantiškąją mokyklą,\ntačiau veikiai buvo priverstas ją uždaręs pasišalinti.

PDF 190

1324 m. jis derėjosi su totoriais savo naujoje sostinėje Vilniuje. O jau kitais\nmetais Uzbeko kunigaikščiai savo karo žygyje esą Gediminui pridarę daug\npikta (mnogo zla) ir su daug belaisvių grįžę atgal (PSRL X, 189).

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.).

Yra\nžinoma, kad Gediminas turėjo su Volgos totorių chanu Uzbeku rimtai skaitytis.\n1324 m. jis derėjosi su totoriais savo naujoje sostinėje Vilniuje.

PDF 130

Dabar jau koordinuotoje akcijoje dalis lietuvių veikėjų deklaravo \netnopolitinį lietuvių atskirumą ir kėlė Lietuvos statuso klausimą, Mažosios \nLietuvos koziriu bandydami jį internacionalizuoti.\nKitas valstybės modeliavimo etapas prasidėjo, kai, karo veiksmams \nnusiaubus Lietuvos žemes, ji pateko į Vokietijos okupaciją – 1915 m. pa-\nvasarį vokiečiai be mūšio paėmė strategiškai svarbią Kauno tvirtovę, o \nrugsėjo 15-ąją įžengė į Vilnių – taip senoji Lenkijos ir Lietuvos valstybės \nteritorija, per padalijimus tekusi Rusijai, atsidūrė Vokietijos ir Austrijos \nkariuomenių kontroliuojamoje zonoje.

PDF 350

Miestai\nbuvo apiplėšti ir sudeginti (1655 m. rusams užėmus Vilnių, gais-\nras jame siautė net 17 dienų). Dvarai taip pat buvo sunaikinti\nir sudeginti, o jų valstiečiai išbėgioję.

PDF 193

|| :\nRezalima: 02 di ian enkai nusprendė tuo pasinaudoti: surengti vieną pirmųjų\n\n\\DVILISI Žo ių a A 4 : 7a savo stambesnių puolamųjų operacijų ir užimti Vilnių.\n\n1919 m. balandžio pradžioje Lietuvos karinė vado-\nvybė, sužinojusi apie telkiamas lenkų pajėgas, nutarė pulti\nVilnių ir pirmiau nei lenkai jį užimti.

PDF 42

1387 m. Jogaila atvyko į Vilnių krikštyti lietuvių. Kilmingieji bajorai krikštytis kviesti į Vilnių su šeimomis ir kiekvienas atskirai pašlakstytas vandeniu.

PDF 316

Nors 1392 m. dokumentuose nie­\nkur nepaminėta, bet Vytautas tada turėjo gauti ir Vilnių^24.

PDF 251

Gražia legenda yra apipintas Vilniuje valstybės sostinės įkūrimas^14. Sėkmingai medžiodamas kalne (Neries ir Vilnelės san­ takoje), Gediminas nukovęs taurą, o paskni Šventaragio slėnyje (kur vėliau pastatyta katedra) susapnavęs įdomų sapną, kurį tepa­ jėgęs tik vyriausias žynys Lizdeika išaiškinti. Valdovo sapne gir­ dėtas staugimas «geležinio vilko », «lyg jame butų staugę šimtas vilkų », reiškęs, jog toje vietoje busiąs pastatytas miestas, kuris pasieksiąs didelio garso.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.).

Valdovo sapne gir­\ndėtas staugimas «geležinio vilko », «lyg jame butų staugę šimtas\nvilkų », reiškęs, jog toje vietoje busiąs pastatytas miestas, kuris\npasieksiąs didelio garso. Geležinio vilko legenda, be abejo, primena\nRomos vilkę, kai jau lietuviai buvo įsisąmoninę apie savo kilmę\niš romėnų. Nuo XIX amž. Vilniaus įkūrimo legenda taip įaugo\nį savo praeitį pamilusios tautos sąmonę, jog Vilniaus pradžia be\n«Taurakalnio » (Pilies kalno) medžioklės ir Gedimino « Geležinio\nvilko » sapno yra nebeįsivaizduojama.

PDF 177

Pagrindinė priešo vora slinko iš Vilniaus pro Trakus, |\n| Aukštadvarį ir pasiekė Jiezną. Į rinktinę buvo priimami tik tie savanoriai, kurie turėjo bent |\n| šiek tiek pakenčiamus batus.

PDF 17

Taigi Abiejų Tautų Respublika:\n•\t aprūpino Vakarus (per Gdanską į Amsterdamą) javais, \n•\t sukūrė Vakarams tuomet beveik nežinomą religinės tolerancijos ir \nbajoriškosios demokratijos tradiciją, \n•\t Vilnius XVI–XVIII a. tapo vienintele stovinčia ant dviejų pasaulių \nribos Europos sostine, kurioje sugyveno dešimt konfesijų, o žydų pa-\nsauliui tai buvo Vilniaus Gaono miestas ir „Šiaurės Jeruzalė“,\n•\t iškėlė plačiausios poveikio erdvės ir vieną seniausių Vidurio Euro-\npoje Vilniaus universitetą, turintį savitas misionierių, kankinių ir \nšventųjų, poetų, retorikų ir logikų tradicijas,\n•\t išpuoselėjo europiniu mastu reikšmingą Vilniaus baroko architek-\ntūros mokyklą,\n• sukūrė teisinę tradiciją, kuri XVI a.

PDF 207

Pirmiausia jos\ntėvas pareikalavo, kad ji liktų pravoslavė; su ja į Vilnių buvo\npasiųstas didokas skaičius Maskvos bajorų ir pravoslavų dva-\nsininkų, kurie čia turėjo šnipinėti ir teikti žinias Maskvai. Jai\npačiai tėvas griežtai nurodė, kaip ji turi laikytis Vilniuje, kokiuos\nsantykius turi palaikyti su katalikais ir t.t.

PDF 106

1832 m. nutarta uždaryti Vilniaus universitetą, – anot uždarymo ini-\nciatorių, „Lietuvos laisvamanybės lizdą“. Tiesa, tuomet dviejų šio univer-\nsiteto fakultetų bazėje buvo įsteigtos dvi atskiros, Rusijos vidaus reikalų \nministerijai pavaldžios aukštosios mokyklos: Vilniaus medicinos-chirur-\ngijos akademija ir Vilniaus Romos katalikų dvasinė akademija.

PDF 254

Juos į savo rankas perėmė paskutinieji du pasilikę pagonys,\nžymiausieji Gedimino sūnūs, būtent: Algirdas ir Kęstutis. Susitaręs\nsu broliu, Kęstutis 1344-1345 m. žiemą užėmė Vilnių, o patį Jau­\nnutį suėmė.

PDF 301

Po Var-\nšuvos seimo atvykęs į Vil-\nnių, jis čia sušaukė vienų lietuvių seimą, kur padė-\nkojęs jiems už uolų dalyvavimą kare, susitarė, kaip toliau veikti.\nBuvo suorganizuota dar didesnė kariuomenė (lietuviai dabar\ndavė net 12.