Vilnius

PDF 21

1323 Gediminas perkelia Lietuvos sostinę iš Trakų į Vilnių. 1385 Krėvos sutartis.

PDF 217-218

– atvykėliai iš SSRS. Rusų tautybės gyventojams keltis į naujuosius LSSR pramonės miestus kliudė psichologinis barjeras: vienas dalykas keltis gyventi į Rygą, Taliną, Vilnių, kur vyravo sava, rusakalbė aplinka („svoji“), visai kas kita – važiuoti į niekada negirdėtus miestelius, kur vyresnieji net nekalba rusiškai. Nors sovietmečiu daug rusakalbių apsigyveno Vilniuje, Klaipėdoje ir Sniečkuje (dabar Visaginas), suindustrintoje

PDF 140

Etmonas, pamatęs, kad jo kariuomenė supama, ir kad respublikonai jau užėmė gurguolę, nusprendė trauktis į Vilnių. Kartu su juo pasitraukė iždininkas B. P. Sapiega ir maršalas A. P. Sapiega bei totorių vėliavos.

PDF 54

Tuoj pat po krikšto LDK šalia jau veikusių stačiatikių vyskupijų buvo suformuotos keturios katalikų vyskupijos (Vilniaus, Žemaičių, Lucko ir Kijevo), steigėsi vienuolijos. Iki XVI a. vidurio susikūrė septynios vienuolijos (žymiausios – pranciškonų ir bernardinų), turinčios 18 vienuolynų – keturi įsikūrė Vilniuje, po du Kaune ir Gardine.

PDF 139-140

Pasitarimai vyko, teikta ir pasiūlymų, tačiau visus Vilnius 1916 m. – lietuvių ir lenkų disputo epicentras. J. Bulhako nuotrauka

PDF 70

Dlugošas mini, kad priešas, jau manęs esąs saugus, viename miške buvo apsuptas ir užblokuotas medžių užtvaromis, ir iš už jų priedangos gausiai strėlėmis apšaudomas, buvo priverstas pasiduoti. Paimtos 7 livoniečių vėliavos, kurios buvo nugabentos į Vilniaus šv. Stanislovo bažnyčią - katedrą kaip pergalės simbolis.

PDF 70

Paimtos 7 livoniečių vėliavos, kurios buvo nugabentos į Vilniaus šv. Stanislovo bažnyčią - katedrą kaip pergalės simbolis. Tačiau Ordinas vis dar siekė išlaikyti savo pozicijas Lietuvos ir Lenkijos atžvilgiu.

PDF 17

Taigi Abiejų Tautų Respublika: • aprūpino Vakarus (per Gdanską į Amsterdamą) javais, • sukūrė Vakarams tuomet beveik nežinomą religinės tolerancijos ir bajoriškosios demokratijos tradiciją, • Vilnius XVI–XVIII a. tapo vienintele stovinčia ant dviejų pasaulių ribos Europos sostine, kurioje sugyveno dešimt konfesijų, o žydų pasauliui tai buvo Vilniaus Gaono miestas ir „Šiaurės Jeruzalė“, • iškėlė plačiausios poveikio erdvės ir vieną seniausių Vidurio Europoje Vilniaus universitetą, turintį savitas misionierių, kankinių ir šventųjų, poetų, retorikų ir logikų tradicijas, • išpuoselėjo europiniu mastu reikšmingą Vilniaus baroko architektūros mokyklą, • sukūrė teisinę tradiciją, kuri XVI a.

PDF 63

Jėzuitai, atnešę į Lietuvą atsinaujinančią katalikybę, valstybės palaikomi pakėlė Lietuvos švietimo lygį į naują pakopą – sukūrė aukštesniųjų mokyklų – kolegijų tinklą, o šios sistemos viršūnėje – Vilniaus universitetą (įkurtas 1579 m.). Lietuvos siekis būti integralia Vidurio Europos dalimi lėmė solidžią ir originalią karinės inžinerijos mokyklą, kurios reikšmingiausiu darbu tapo Kazimiero Semenavičiaus veikalas „Artis magnae artilleriae“ („Didysis artilerijos menas“) (1650).

PDF 63

jėzuitų ordino pasirodymą Lietuvoje. Jėzuitai, atnešę į Lietuvą atsinaujinančią katalikybę, valstybės palaikomi pakėlė Lietuvos švietimo lygį į naują pakopą – sukūrė aukštesniųjų mokyklų – kolegijų tinklą, o šios sistemos viršūnėje – Vilniaus universitetą (įkurtas 1579 m.).

PDF 281

Kai 1382.VI. 12 d. iš Vitebsko atvyko į Vilnių Jogaila, Hanulis jam įteikė pilies raktus^13, ir Vytautas, atvykęs su savo kariuomene prie pilies mūrų, jau nieko nebegalėjo padaryti.

PDF 185-186

Sutartis fundamentaliai pakeitė Lietuvos tarptautinę padėtį – Lietuva prarado neutralios politikos statusą ir dalį suvereniteto. Tik Vilniaus, Lietuvos kariuomenė įžengia į Vilnių (1939 m. spalio pabaiga)

PDF 12

Europos žemėlapyje nubrėžus linijas, jungiančias Gibraltarą su šiaurine Uralo kalnų dalimi, Škotiją su Kaukazo kalnais, pietines Graikijos salas su Norvegijos šiaure, beveik visos šios linijos susikerta Lietuvoje, kurioje ir yra geografinis Europos centras. Visai neseniai Prancūzijos nacionalinis geografijos institutas atliko naujus skaičiavimus, pagal kuriuos iš 180 km aukščio geografiškai išvestas centro statmuo yra 25 km į šiaurę nuo Lietuvos sostinės Vilniaus. Europos centro koordinatės 54o55’ šiaurės platumos, 25o19’ rytų ilgumos.

PDF 200

Po pirmųjų SD einzatskomandų akcijų 1941 m. rugpjūčio pradžioje 95 proc. Lietuvos žydų dar buvo gyvi. Tačiau 1941 m. liepą reichskomisaras Heinrichas Himleris (Heinrich Himmler) pats asmeniškai apkeliavo visą užimtą vakarinę SSRS dalį, perteikdamas einzatsgrupėms (A, veikusiai Kaune, ir B, veikusiai Vilniuje), kad žudyti reikia ne tik žydų vyrus, bet ir moteris, vaikus.

PDF 35

Tą pačią dieną, kada Vilniuje miesčionys užėmė pilį ir išmušė Kęstučio sargybas, t. y. 1382 m. birželio 12 d., Jogaila su ta kariuomene, kurią buvo Kęstučiui žadėjęs pagalbai, atėjo nuo Vitebsko Vilniun ir, šalininkų remiamas, tuojau jį paėmė, o Rygos pirklys Hanulo įteikė jam pilies raktus^1 ).

PDF 103

Napoleonas leido Vilniuje įkurti savo pareigūnų prižiūrimą Laikinąją LDK vyriausybę, kuri palaikė viešąją tvarką krašte ir įsipareigojo organizuoti karinius dalinius, prisidėsiančius prie Napoleono kariuomenės (trečdalį jos sudarė Varšuvos kunigaikštystės pulkai). Liepos mėn. Vilniaus katedroje, dalyvaujant Varšuvos kunigaikštystės delegacijai, deklaruotas noras iš naujo susivienyti su Lenkija, susigrąžinant LDK prarastas žemes.

PDF 42

1387 m. vasario 17 d. Jogaila išleido privilegiją Vilniaus vyskupui, kuria buvo įsteigiama ir aprūpinama vyskupo institucija. Ši privilegija yra svarbiausias krikščionybės įvedimo Lietuvoje aktas.

PDF 284

Įveikti tačiau Vilnių, kur Vytautas palaikytojų neturėjo, nepasisekė. Bet ir Trakai greit buvo prarasti.

PDF 127

Dailės ir vaizduojamojo meno bei architektūros srityje taip pat pastebėtas draugijų paralelizmas. Lietuviai pirmieji Vilniuje įkūrė Lietuvių dailės draugiją, pradėjo rengti viešas dailės parodas, bet netrukus tie vietiniai dailininkai, kurie nenorėjo tapatintis su etninių lietuvių tautinio sąjūdžio tikslais, įkūrė atskirą Vilniaus dailės draugiją. Kai kas nelengvai apsispręsdavo, kuriai draugijai priklausyti, nors nebuvo draudžiama priklausyti ir abiem tuo pat metu.

PDF 35

Tą pačią dieną, kada Vilniuje miesčionys užėmė pilį ir išmušė Kęstučio sargybas, t. y. 1382 m. birželio 12 d., Jogaila su ta kariuomene, kurią buvo Kęstučiui žadėjęs pagalbai, atėjo nuo Vitebsko Vilniun ir, šalininkų remiamas, tuojau jį paėmė, o Rygos pirklys Hanulo įteikė jam pilies raktus^1 ).

PDF 255-256

Vokietija, po Antrojo pasaulinio karo prievarta išstumta iš Rytprūsių (dabartinės Kaliningrado srities), neturėdama sienos su Lietuva, nepretendavo į Klaipėdos kraštą, kurio daugumą gyventojų sudarė lietuviai. Geryn klostėsi santykiai su kaimyne Lenkija, mat Vilniuje per pusę šimtme-

PDF 61

Lietuva katalikybę priėmė 1000 metų vėliau nei Vakarų Europos šalys, o reformacija vėlavo tik 22 metais: 1539 m. Vilniuje ją pradėjo liuteronas Abraomas Kulvietis. Tokia įvykių seka rodė ne tik tai, kad Lietuva tapo europinės struktūros šalimi, bet ir A.

PDF 58

Prahoje parengęs ir išspausdinęs psalmyną ir 22 Senojo Testamento knygas bendru pavadinimu „Rusėnų Biblija“. 1522 m. jis įkūrė spaustuvę Vilniuje.

PDF 140

Etmonas, iždininkas ir maršalas vakare pasiekė Vilnių, iš visų savo rūmų suvežė svarbiausias vertybes į dominikonų vienuolyną, kuriame ir pernakvojo, o ryte, paskleidę gandą, kad vyksta į Drują bei Bychovo tvirtovę, iš tikrųjų suskubo trauktis į Kuršą - į Bauskę ir Mintaują. Juos persekiojęs respublikonų kariuomenės dalinys įžengė į Vilnių Sapiegoms jau išvykus iš miesto.

PDF 239

Komunistų partijos veiklai didelę įtaką turėjo 1989 m. gruodį Vilniuje įvykęs LKP (turėjusios 200 tūkst. narių, iš kurių 70 proc. lietuviai) XX suvažiavimas.

PDF 68-69

Lietuvos metraščio liudijimu, „Lietuva pasodino didįjį kunigaikštį Žygimantą Kęstutaitį didžiojoje kunigaikštystėje Vilniuje ir Trakuose rugsėjo 1 d.“ Greitai ## Puslapis 69 Žygimanto Kęstutaičio val- Po pralaimėjimo Lietuvai yr A \ Vidinė politinė kova Lietuvoje nurimo soste įsitvirtinus 1440 m.

PDF 68-69

Švitrigaila spėjo pabėgti į Polocką. Lietuvos metraščio liudijimu, „Lietuva pasodino didįjį kunigaikštį Žygimantą Kęstutaitį didžiojoje kunigaikštystėje Vilniuje ir Trakuose rugsėjo 1 d.“ Greitai ## Puslapis 69 Žygimanto Kęstutaičio val- Po pralaimėjimo Lietuvai yr A \ Vidinė politinė kova Lietuvoje nurimo soste įsitvirtinus 1440 m.

PDF 150

Lietuvos pajėgos Vilniaus puolime balandžio 23 d. dalyvavo LDK 4-ojo pėstininkų regimento (pulko) dvi sumažintos kuopos, 7-ojo fuzilierių regimento dvi sumažintos kuopos, LDK tribunolo vengrų vėliavos dalinio 50 karių, artilerijos ir inžinerijos korpusų kariai. Iš viso apie 580 karių ir 20 vienetų artilerijos pabūklų (visi jie buvo pilies arsenale stacionariose pozicijose). Jiems talkino apie 500 įvairiai ginkluotų civilių Vilniaus gyventojų.

PDF 300-301

Tuo būdu surinkus pinigų, prisisamdžius Vengrijoje ir Vokietijoje kareivių, prisipirkus ir prisigaminus ginklų (tada Vilniuje buvo įsteigta patrankų liejykla), 1579 m.

PDF 140

Etmonas, iždininkas ir maršalas vakare pasiekė Vilnių, iš visų savo rūmų suvežė svarbiausias vertybes į dominikonų vienuolyną, kuriame ir pernakvojo, o ryte, paskleidę gandą, kad vyksta į Drują bei Bychovo tvirtovę, iš tikrųjų suskubo trauktis į Kuršą - į Bauskę ir Mintaują. Juos persekiojęs respublikonų kariuomenės dalinys įžengė į Vilnių Sapiegoms jau išvykus iš miesto.

PDF 281

Kai šis kariavo su nepaklusniu sūnėnu, Vilniuje, kuris buvo paliktas saugoti Vytautui, buvo įvykdytas perversmas. Vytautui išvykus į Trakus, Jogailos šalininkai išžudė Kęstučio sargybas ir užėmė pilį. Rygiečio pirklio Hanulio vadovaujami, Vilniaus miesto vokiečiai suvaidino žymų vaidmenį.

PDF 251

Istoriškai yra tikra, kad vėliausiai 1322 m. Gediminas Vilniun jau buvo perkėlęs savo sostinę^15.

PDF 251

Gražia legenda yra apipintas Vilniuje valstybės sostinės įkūrimas^14. Sėkmingai medžiodamas kalne (Neries ir Vilnelės santakoje), Gediminas nukovęs taurą, o paskni Šventaragio slėnyje (kur vėliau pastatyta katedra) susapnavęs įdomų sapną, kurį tepajėgęs tik vyriausias žynys Lizdeika išaiškinti.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.).

Gražia legenda yra apipintas Vilniuje valstybės sostinės įkūrimas^14. Sėkmingai medžiodamas kalne (Neries ir Vilnelės santakoje), Gediminas nukovęs taurą, o paskni Šventaragio slėnyje (kur vėliau pastatyta katedra) susapnavęs įdomų sapną, kurį tepajėgęs tik vyriausias žynys Lizdeika išaiškinti. Valdovo sapne girdėtas staugimas «geležinio vilko », «lyg jame butų staugę šimtas vilkų », reiškęs, jog toje vietoje busiąs pastatytas miestas, kuris pasieksiąs didelio garso. Geležinio vilko legenda, be abejo, primena Romos vilkę, kai jau lietuviai buvo įsisąmoninę apie savo kilmę iš romėnų. Nuo XIX amž. Vilniaus įkūrimo legenda taip įaugo į savo praeitį pamilusios tautos sąmonę, jog Vilniaus pradžia be «Taurakalnio » (Pilies kalno) medžioklės ir Gedimino « Geležinio vilko » sapno yra nebeįsivaizduojama.

PDF 207

Pirmiausia jos tėvas pareikalavo, kad ji liktų pravoslavė; su ja į Vilnių buvo pasiųstas didokas skaičius Maskvos bajorų ir pravoslavų dvasininkų, kurie čia turėjo šnipinėti ir teikti žinias Maskvai. Jai pačiai tėvas griežtai nurodė, kaip ji turi laikytis Vilniuje, kokiuos santykius turi palaikyti su katalikais ir t.t.

Red. A. Šapoka, A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.).

Kunigaikštienė Elena tapo abiejų pusių politinių sumetimų auka. Pirmiausia jos tėvas pareikalavo, kad ji liktų pravoslavė; su ja į Vilnių buvo pasiųstas didokas skaičius Maskvos bajorų ir pravoslavų dvasininkų, kurie čia turėjo šnipinėti ir teikti žinias Maskvai.

PDF 223

Mes žinom, kad Lietuvą savo laiku valdė du didžiuoju kunigaikščiu: Algirdas Vilniuj, Trakuose Kęstutis. Toks Lietuvos žemių dviejų kun.

PDF 54

Po kanonizacijos (1604) šv. Kazimieras tapo svarbiausiu Lietuvos bei Vilniaus globėju ir pagrindiniu šventuoju, o Kaziuko mugės – tai iki šių dienų iš LDK laikų ateinanti tradicija. Lietuvos europėjimas neįsivaizduojamas be bažnytinės organizacijos sukūrimo.

PDF 223

Mes žinom, kad Lietuvą savo laiku valdė du didžiuoju kunigaikščiu: Algirdas Vilniuj, Trakuose Kęstutis. Toks Lietuvos žemių dviejų kun.

PDF 140

Etmonas, iždininkas ir maršalas vakare pasiekė Vilnių, iš visų savo rūmų suvežė svarbiausias vertybes į dominikonų vienuolyną, kuriame ir pernakvojo, o ryte, paskleidę gandą, kad vyksta į Drują bei Bychovo tvirtovę, iš tikrųjų suskubo trauktis į Kuršą - į Bauskę ir Mintaują. Juos persekiojęs respublikonų kariuomenės dalinys įžengė į Vilnių Sapiegoms jau išvykus iš miesto.

PDF 100

Vilnius tuomet turėjo apie 25 tūkst. gyventojų, ir tai buvo trečias pagal dydį Rusijos imperijos miestas, nors bemaž 10 kartų mažesnis už Sankt Peterburgą ir Maskvą. Prieš baudžiavos panaikinimą Vilniaus gyventojų skaičius priartėjo prie 60 tūkst.

PDF 144

Nors 1920 m. spalio 7 d. Lenkijos ir Lietuvos delegacijos Suvalkuose pasirašė karinį susitarimą dėl kariuomenių demarkacijos linijos, paliekant Vilnių Lietuvos pusėje, spalio 9-ąją, dar prieš įsigalint susitarimui, lenkų gen. L. Želigovskis su savo daliniais įžengė į Vilnių ir paskelbė Vidurinės Lietuvos (Litwa środkowa) sudarymą.

PDF 12

Galima sakyti jau nuo XIV amžiaus pirmos pusės į Gedimino sostinės Vilniaus ir į Jono Kalitos tvirtovės Kremliaus pamatus buvo įmūrytas tų dviejų valstybių ir jas valdančiųjų dinastijų (Gediminaičių-Riurikaičių) _antagonizmas_ (H. Paszkiewicz), pastoviai lydėjęs jas per tolimesnius šimtmečius.

PDF 151

Netekusi Vilniaus, Lietuva atsisuko į Mažąją Lietuvą. Britai tuo tarpu iškėlė idėją, kad Lietuva už prarastą Vilnių turi gauti Klaipėdą, nors vėliau pasisakė už „laisvojo miesto“ statusą. Lietuviams mainų principas netiko, nes Vilnius – senoji sostinė, tačiau uostas labai rūpėjo.

PDF 142

Tai leido raudoniesiems 1920 m. liepos 14 d. okupuoti Vilnių ir permesti per miestą kariuomenę į lenkų frontą – Lenkijos ir Sovietų Rusijos kare Lietuva jau nebeatrodė neutrali, kaip skelbėsi, o lenkams ji tapo bendro fronto prieš bolševikus išdavikė – tokią teko sumokėti kainą už Vilniaus pripažinimą.

PDF 80

Vilniaus universitetas iki pat uždarymo 1832 m. buvo ne tik pagrindinė Lietuvos mokykla, bet ir svarbiausias kultūros centras. Baroko epochos kultūros turinį nulėmę jėzuitai skleidė savo idėjas per Vilniaus universitetą.

PDF 316

Nors 1392 m. dokumentuose niekur nepaminėta, bet Vytautas tada turėjo gauti ir Vilnių^24.

PDF 225

Kol jis pats gyveno Vilniuje, krikščionių tikėjimo skelbėjai buvo saugūs, tačiau, jam išvykus (kartą iškeliavo į Tikociną Palenkėję, arba Poleksijoje), minia, kažin kieno sukurstyta, žiauriai su jais susidorojo. Vienas būrelis iš septynių vienuolių buvo prievarta išvilktas iš namų į aikštę, kur jie, miniai piktažodžiaujant, buvo nukirsdinti, tuo būdu pašventindami savo krauju lietuvių žemes Kristaus mokslo sėjai; kitas būrelis, taip pat iš septynių vienuolių, buvo nutemptas į kalną, kurį žmonės vadina Plikuoju, čia juos prie kryžių pririšo ir nuo stataus kalno šlaito nustūmė į papėdėje tekančią Vilnią. Šventus nužudytųjų kūnus Goštautas įsakė surasti ir palaidoti toje pačioje aikštėje, kur jie skelbė Kristaus žodį.

PDF 6

Po poros metų A. Kojelavičius pasiunčiamas į Nesvyžiaus kolegiją tęsti studijų. Jas baigęs, grįžo į Vilnių, į teologijos fakultetą. Studijuodamas dėstė retoriką vietinėje kolegijoje.

PDF 205

Mūsų laikus jis pasiekė taip viskuo garsėdamas, kad su įžymiaisiais miestais gali lenktyniauti. Savo didumu, turtais, gyventojų gausumu, atvykstančių svetimšalių įvairove ir daugumu, šventovių didybe, universitetu, prekybos platumu ir kitais miestus puošiančiais dalykais Vilnius yra garsiausias iš visų sarmatų miestų: jis — valdovų buveinė, teismų, mokslo ir prekybos, bažnytinio ir valstybinio gyvenimo centras. Nieko jo garbei netrūksta, išskyrus tai, ko ir turėjo trūkti tautoje, kuri Laisvę ir Taiką užsitikrindavo ne sienomis ir pylimais, o piliečių narsumu.

PDF 221

Pasiuntinys elgėsi išdidžiai ir atšiauriai: mat ne tiek karą skelbė, kiek grasino visokeriopomis bėdomis. Atnešęs ugnį bei kalaviją, tarė: šių dovanų tegu laukiąs iš jo kunigaikščio Vilniuje per Velykas, kai, per metus pavergęs visą Lietuvą, Maskvos valdovas ten įžengsiąs nugalėtoju. Jeigu norįs laiku išvengti tokio žymaus valdovo rūstybės, tegu pasitraukiąs iš Rusios, o Lietuvą perleidžiąs Maskvos kunigaikščiui, tegu nedelsdamas imąs mokėti duoklę, kokią privalo mokėti valdinys.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.).

Pasiuntinys elgėsi išdidžiai ir atšiauriai: mat ne tiek karą skelbė, kiek grasino visokeriopomis bėdomis. Atnešęs ugnį bei kalaviją, tarė: šių dovanų tegu laukiąs iš jo kunigaikščio Vilniuje per Velykas, kai, per metus pavergęs visą Lietuvą, Maskvos valdovas ten įžengsiąs nugalėtoju.

PDF 268-269

Mat tuo metu paaiškėjo, kad Jonušas nesuteiks pagalbos; anaiptol, nutaręs, jog dabar tinkama proga nebaudžiamam sulaužyti sutartį, jis užpuolė Poleksiją ir, staiga įsiveržęs, užėmė Drohičiną, Melniką, Suražą bei Kamenecą. 2 7 0 ## Puslapis 269 Be to, Jogaila, sulaukęs paramos iš Livonijos ir Prūsijos, jau traukė su kariuomene iš Vilniaus. Kęstutis žinojo, kad priešas vedasi didžiulę kariuomenę, kuriai jie neprilygsta nei ginkluote, nei karių skaičiumi.

PDF 270

Reikią dar kelių valandų galutinai susitarti, o kadangi jau temsta, reikėtų atidėti rytdienai. Kadangi susitarė dėl daugelio klausimų, nesą jokio reikalo tokioje nepatogioje vietoje toliau vargti, geriau visiems joti į Vilnių, ten, naktį pailsėję bei draugiškai papuotavę, jie padarysią pradžią būsimam susitarimui, o rytoj galutinai užbaigsią tartis. Ir Kęstutis, ir Vytautas, ir keli didikai, kurie ten buvo atlydėję kunigaikščius, pajuto, kur sukama, suprato, ką galvoja Jogaila, sakydamas tuos žodžius, tačiau dabar jie galėjo tik smerkti savo aklą neapdairumą, atvedusį juos į šias pasalas, nes nieko nebuvo galima atitaisyti.

PDF 271

Mat nei geros savijautos, nei pasitikėjimo duotu žodžiu negali būti tada, kai, susitarus dėl ko su priešu, šis nepaliauja galvojęs apie naudą. Tą pačią naktį Jogaila, pamynęs draugystės bei giminystės ryšius, sulaužęs priesaiką ir sutrypęs svetingumą, įsakė suimti Kęstutį bei Vytautą: pirmąjį liepė nuvežti į Krėvą, antrąjį — įkalinti Vilniuje. Šitaip tas didvyris, ne vieną kartą ištrūkęs iš priešo nagų, dėl savo sumanumo tikras Lietuvos Odisėjas, o dėl narsumo — Achilas, žuvo gimtajame krašte per brolėno kaltę: penktą naktį Jogailos pasiųsti budeliai (žymiausi iš jų — valdovo miegamojo prižiūrėtojai Prokša, Bilgenis, Lisica ir kiti) Krėvos kalėjime jį pasmaugė.