Vilnius

PDF 185

Be to, bajorų pravoslavų teisės buvo sulygintos su bajorų katalikų teisėmis; pravoslavams beliko tik vienas suvaržymas: jie negalėjo būti tiktai aukštaisiais urėdais. **Ukmergės mūšis** (1435 **m.).** Švitrigaila daug kartų puolė Zigmantą ir kartą net pasiekė Vilnių ir Trakus, tačiau vis nieko nelaimėdavo.

PDF 164

Vilnius pasidarė didelis rytų Europos miestas. Žodžiu, Vytautas padėjo pamatus naujajai Lietuvai.

PDF 316

Bet tuo pat laiku, nesant Vilniuje stiprios valdžios, Gediminaičių rytuose įgytosios sritys ėmė atsipalaiduoti ir netekti glaudaus ryšio su centru. Energingos Vytauto reformos ir naujų žemių laimėjimai užtikrino jam jėgą rytuose, kokios iki tol nebuvo įgijęs jokis Gediminaitis.

PDF 102

Vykdant šią reformą, įkurta didžiulė Vilniaus švietimo apygarda, kurios valdžioje atsidūrė visos prie Rusijos prijungtos buvusios LLV žemės ir 9 mln. jų gyventojų. Šios apygardos centras – Vilniaus universitetas, 1803 m. reorganizuotas pagal populiariausią Europos universitetų modelį ir gavęs Imperatoriškojo universiteto statusą.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.).

XIX a. pradžioje Vilniaus intelektualams gelbėjant parengta visos Rusijos švietimo reforma, orientuojantis į veikusį LLV Edukacinės komisijos modelį. Vykdant šią reformą, įkurta didžiulė Vilniaus švietimo apygarda, kurios valdžioje atsidūrė visos prie Rusijos prijungtos buvusios LLV žemės ir 9 mln. jų gyventojų.

PDF 243

Naktį iš sausio 10 į 11 dieną Vilniaus gatvėmis važinėjo kariniai šarvuočiai. Sausio 11-ąją sovietų kariuomenė jėga užėmė Spaudos rūmus ir Krašto apsaugos tarnybos pastatus Vilniuje, Šiauliuose, Alytuje, vėliau – Vilniaus geležinkelio mazgą. Promaskviniai būriai turėjo įsiveržti į AT-AS, išvaikyti parlamentą, o sovietų kariuomenė ir specialios paskirties būriai („Alfa“) įsikišti į „pilietinį konfliktą“ (pasinaudota premjerės Kazimieros Prunskienės sprendimu padidinti maisto produktų kainas) ir nuversti teisėtą Lietuvos valdžią.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.).

Tačiau 1991 m. sausio 10 d. M. Gorbačiovas ultimatyviai kreipėsi į Lietuvos AT-AS ir pareikalavo, kad jis tučtuojau visiškai atkurtų SSRS konstitucijos galiojimą. Naktį iš sausio 10 į 11 dieną Vilniaus gatvėmis važinėjo kariniai šarvuočiai. Sausio 11-ąją sovietų kariuomenė jėga užėmė Spaudos rūmus ir Krašto apsaugos tarnybos pastatus Vilniuje, Šiauliuose, Alytuje, vėliau – Vilniaus geležinkelio mazgą.

PDF 74

Iš Ketverių metų seimo arba Didžiojo reformų seimo laikotarpio, 1933 m. vasarą prisirinkęs Vilniuje ir archyvinės medžiagos, Šapoka paskelbė keturias studijas (Senovė, 1936; LP, t. 1).

PDF 230

1976 m. gegužės 12 d. įkurta pirmoji Maskvos Helsinkio grupė (vadovas Jurijus Orlovas), o rudenį panaši grupė įsikūrė Vilniuje.

PDF 83

J. K. Glaubicas suformavo baroko architektūrinio stiliaus atmainą, neturinčią analogo – Vilniaus baroko mokyklą. Mokykla išsiskiria dekoratyvių, kompozicinių ir architektūrinių elementų deriniu.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.).

chitektas ne tik Vilniuje, bet ir visoje LDK buvo iš vokiškų žemių atvykęs liuteronas Jonas Kristupas Glaubicas (apie 1700–1767 m.).

PDF 21

Per 20 metų kryžiuočiai surengė 70 žygių į Lietuvą, pirmą kartą pasiekdami Vilnių ir Trakus, lietuviai į tai atsakė 30 žygių į Ordino teritoriją. Lietuvos gynyba ėmė trūkinėti ir tik didžiulių pastangų dėka pavyko atsilaikyti.

PDF 154

Sutartyje SSRS patvirtino, kad išlieka visos 1920 m. sutarties sąlygos. Georgijaus Čičerino nota prie šio pakto patvirtino Lietuvos interesus Vilniuje; sovietai užtikrino lietuviams, kad de facto esantys Lietuvos sienos pažeidimai nepakeitė Maskvos pozicijų dėl Lietuvos teritorinio suverenumo. Taigi Maskva, nepaisydama Lenkijos nepasitenkinimo, pripažino Lietuvos suverenitetą Vilniuje.

PDF 225

Tuo būdu 1544 m. Zigmantas Augustas apsigyveno Vilniuje, kaip didysis Lietuvos kunigaikštis, ir jam atiteko visa valdžia Lietuvoj; tėvas pasiliko tik iždo ir užsienio reikalus. Po tėvo mirties 1548 m.

PDF 225

Mat, didžiajam kunigaikščiui gyvenant Krokuvoje, lenkai, jį veikdami, galėjo kištis į Lietuvos reikalus. Tuo būdu 1544 m. Zigmantas Augustas apsigyveno Vilniuje, kaip didysis Lietuvos kunigaikštis, ir jam atiteko visa valdžia Lietuvoj; tėvas pasiliko tik iždo ir užsienio reikalus.

PDF 45

Naugarduke sušaukęs LDK stačiatikių vyskupų suvažiavimą, Vytautas įkūrė LDK stačiatikių metropoliją ir į ją paskyrė vieną žymiausių to meto stačiatikybės teologų Grigorijų Camblaką. Be to, „Kijevo ir visos Rusios“ metropolitas buvo tvirtai įkurdintas Vilniuje: jam pastatyta katedra ir rezidencija, Vilniaus „rusėnų pusėje“ suformuota metropolito jurisdikcija, gyvavusi iki pat XVIII a. pabaigos, o G.

PDF 59

Jis nuo 1818 m. Vilniaus universitete dėstė istoriją, nuo 1821 m. — statistiką ir diplomatiką.

PDF 133

Juozas Stankevičius ir Jurgis Šaulys) į konferencijos dalyvių sąrašą atrinko iš kiekvienos apskrities po 5–8 aktyviausius įvairių socialinių ir politinių grupių atstovus. Konferencija, į kurią lenkų dvarininkai nebuvo pakviesti, nes ji vadinta lietuvių, vyko rugsėjo 18–22 dienomis Vilniaus miesto teatre, atvyko 213 dalyvių, dar 9 buvo kooptuoti. Konferencijoje dominavo kunigai – 66, valstiečiai – 65 ir inteligentai – 59.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.).

Konferencija, į kurią lenkų dvarininkai nebuvo pakviesti, nes ji vadinta lietuvių, vyko rugsėjo 18–22 dienomis Vilniaus miesto teatre, atvyko 213 dalyvių, dar 9 buvo kooptuoti. Konferencijoje dominavo kunigai – 66, valstiečiai – 65 ir inteligentai – 59. Konferencijos pagrindinėje rezoliucijoje lietuviai nubrėžė būsimos valstybės modelio kontūrus – „nepriklausoma demokratiškai sutvarkyta valstybė etnografinėmis ribomis su būtinai reikalingomis ekonominiam gyvenimui korektyvomis“, kurios galutinę struktūrą turės nustatyti „sušauktas Steigiamasis Lietuvos Seimas Vilniuje, demokratiškai visų jos gyventojų išrinktas“, užtikrintos kultūrinės teisės tautinėms mažumoms. Jeigu Vokietija sutiktų pripažinti Lietuvos valstybę prieš Taikos konferenciją, nustatyti tam tikrus, dar tikslintinus santykius su Vokietija, jeigu tai nekenktų Lietuvos interesams, nes Lietuvos interesai „yra pasvirę ne tiek į rytus /Rusiją/ ir ne tiek į pietus /Lenkiją/, kiek į vakarus /Vokietiją/“. Konferencijoje išrinkta 20 asmenų Lietuvos Taryba (ji pradėjo veikti rugsėjo 24 dieną) kaip vykdomasis Lietuvos žmonių organas, o jos pirmininku – teisininkas, lietuviškų laikraščių redaktorius A. Smetona, tikintis, Lietuvių konferencijos Vilniuje prezidiumas (1917 m. rugsėjis)

PDF 35

Tuo tarpu Vilniuje, dar stipri Jogailos partija ir visi Kęstučio priešai apie ją susispietę, pasinaudodami Vytauto iš miesto išvykimu, Jogailos vardu užėmė pilį.

PDF 87

Kilmingi žuvusieji buvo atvežti ir palaidoti Vilniuje. Čia, valdovui grįžus, įvyko triumfo iškilmės, eisenoje buvo vedami belaisviai Maskvos karvedžiai ir kariai, Vilniaus katedroje pakabintos trofėjinės vėliavos. (Kaip liudija Mykolas Lietuvis, jos su kitomis čia saugotomis sudegė per 1530 m.

PDF 87

Po mūšio galutinai įsigalėjo nuomonė, kad rusai atvirame lauke negali atsispirti lietuviams. Kilmingi žuvusieji buvo atvežti ir palaidoti Vilniuje. Čia, valdovui grįžus, įvyko triumfo iškilmės, eisenoje buvo vedami belaisviai Maskvos karvedžiai ir kariai, Vilniaus katedroje pakabintos trofėjinės vėliavos.

PDF 316

« Didžiojo kunigaikščio » titulo Vytautas tada dar negavo^26, ir formaliai tebuvo Jogailos vietininkas, nors jau pačioje pradžioje elgėsi kaip didysis kunigaikštis. 1393 m. tarp jo ir Skirgailos vėl kilo smarkus ginčas, kuriam išspręsti Jogaila ir Jadvyga nuvyko į Vilnių.

PDF 179

Tautinėms lietuvių ambicijoms buvo suduotas stiprus smūgis – teko liautis minėti spalio 9-ąją – Vilniaus praradimo dieną, apsikeisti pasiuntinybėmis, įsteigti Vilniuje Lietuvos konsulatą, paleisti 700 000 narių turėjusią patriotinę „Vilniui vaduoti sąjungą“, nutraukti žurnalo „Mūsų Vilnius“ leidimą. Nors diplomatiniai santykiai buvo atkurti, Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimas nesusiklostė. Lietuva tai laikė taktiniu atsitraukimu ir 1938 m. gegužę priimtoje naujoje konstitucijoje vėl įrašė, kad Vilnius yra Lietuvos sostinė.

PDF 39

Ryškiausiai dviejų visuomenių – pagoniškos ir stačiatikiškos – suartėjimas turėjo būti matomas valstybės sostinėje Vilniuje. Tai atsispindi senojo Vilniaus istorijoje. Jame XIV a. turėjo būti susiformavusi „rusėnų pusė“, t. y. stačiatikių gyvenama miesto dalis.

PDF 256

Kitą dieną po 1991 m. sausio 13 d. kruvinųjų įvykių Vilniuje Rusijos vadovas Borisas Jelcinas kreipėsi į Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijoje tarnaujančius karius kviesdamas nepasiduoti reakcijos jėgoms ir, prieš šturmuojant civilinius pastatus Baltijos šalyse, susimąstyti apie Rusijos ir jos tautų ateitį.

PDF 100

1801 m. ši gubernija vėl padalyta į dvi: Lietuvos Vilniaus ir Lietuvos Gardino gubernijas, kurios tapo pavaldžios tais pat metais Vilniuje pradėjusiai veikti generalgubernatoriaus institucijai. 1819 m.

PDF 88

Prieš mūšį 1564 m. pradžioje, iš Maskvos į Vilnių dar nespėjus parvykti pasiuntiniams su žinia, kad dėl paliaubų susitarti nepavyko, į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę įsiveržė dvi didelės - po kelias dešimtis tūkstančių karių, kariuomenės. Viena jų, vadovaujama kunigaikščio Baziliaus Serebriano, pajudėjo iš Smolensko, kita, vadovaujama patyrusio karvedžio kunigaikščio Petro Šuiskio, iš Polocko traukė į Drucką.

PDF 300-301

Tuo būdu surinkus pinigų, prisisamdžius Vengrijoje ir Vokietijoje kareivių, prisipirkus ir prisigaminus ginklų (tada Vilniuje buvo įsteigta patrankų liejykla), 1579 m.

PDF 75

Ir jų pagrindiniu dėmesio objektu, su keletą išimčių, buvo anie romantikų išgarbintieji Lietuvos galybės laikai. Pirmiausia minėtina žymi veikėja ir istorijos mokytoja Kaune ir Vilniuje (iki 1944) V. Daugirdaitė-Sruogienė.

PDF 75

Pirmiausia minėtina žymi veikėja ir istorijos mokytoja Kaune ir Vilniuje (iki 1944) V. Daugirdaitė-Sruogienė. Baigusi Humanitarinių mokslų fakultetą (1929), ji Lietuvos periodikoje rašė daug straipsnių iš Lietuvos praeities, išspausdino (Senovė 1938) «Žemaičių bajorų ūkis I pusėje XIX šimtmečio», 1935 m.

PDF 63

jėzuitų ordino pasirodymą Lietuvoje. Jėzuitai, atnešę į Lietuvą atsinaujinančią katalikybę, valstybės palaikomi pakėlė Lietuvos švietimo lygį į naują pakopą – sukūrė aukštesniųjų mokyklų – kolegijų tinklą, o šios sistemos viršūnėje – Vilniaus universitetą (įkurtas 1579 m.).

PDF 63

Jėzuitai, atnešę į Lietuvą atsinaujinančią katalikybę, valstybės palaikomi pakėlė Lietuvos švietimo lygį į naują pakopą – sukūrė aukštesniųjų mokyklų – kolegijų tinklą, o šios sistemos viršūnėje – Vilniaus universitetą (įkurtas 1579 m.). Lietuvos siekis būti integralia Vidurio Europos dalimi lėmė solidžią ir originalią karinės inžinerijos mokyklą, kurios reikšmingiausiu darbu tapo Kazimiero Semenavičiaus veikalas „Artis magnae artilleriae“ („Didysis artilerijos menas“) (1650).

PDF 171

Susišaukęs savo šalininkus nutarė slapčia užimti Vilnių. Bet jų sumanymas liko išduotas. Nepavykus paimti Vilniaus ir dar labiau po to pasunkėjus padėčiai, Vytautui su savo šalininkais nieko kito nebeliko daryti, kaip vėl eiti tuo pačiu keliu, jau kartą išmėgintu: patraukti į Prūsus.

PDF 12

Europos žemėlapyje nubrėžus linijas, jungiančias Gibraltarą su šiaurine Uralo kalnų dalimi, Škotiją su Kaukazo kalnais, pietines Graikijos salas su Norvegijos šiaure, beveik visos šios linijos susikerta Lietuvoje, kurioje ir yra geografinis Europos centras. Visai neseniai Prancūzijos nacionalinis geografijos institutas atliko naujus skaičiavimus, pagal kuriuos iš 180 km aukščio geografiškai išvestas centro statmuo yra 25 km į šiaurę nuo Lietuvos sostinės Vilniaus. Europos centro koordinatės 54o55’ šiaurės platumos, 25o19’ rytų ilgumos.

PDF 54

Tuoj pat po krikšto LDK šalia jau veikusių stačiatikių vyskupijų buvo suformuotos keturios katalikų vyskupijos (Vilniaus, Žemaičių, Lucko ir Kijevo), steigėsi vienuolijos. Iki XVI a. vidurio susikūrė septynios vienuolijos (žymiausios – pranciškonų ir bernardinų), turinčios 18 vienuolynų – keturi įsikūrė Vilniuje, po du Kaune ir Gardine.

PDF 266

Lietuvoje protestantų galva ir uoliausias protestantizmo skleidėjas pasidarė artimiausias Zigmanto Augusto patarėjas Mikalojus Radvila Juodasis. Tam tikslui jis naudojo visą savo valdžią ir turtą. Lukiškiuose (Vilniaus priemiesty) jis pastatė kalvinų bažnyčią ir traukė į ją visus vilniečius. Savo dvaruose, kurių buvo pilna Lietuva, jis pašalino katalikų kunigus, pakeisdamas juos kalvinais.

PDF 151

Mėginta šautuvus gaminti Gardine, tačiau vadovybė savais gamintojais nepasitikėjo Rusijos pajėgos Lietuviams puolant balandžio 23 d. Vilniuje buvusią rusų įgulą sudarė: Narvos muškietininkų pulko vienas batalionas ir trys kompanijos (kuopos), Pskovo muškietininkų pulko du batalionai, Dono kazokų pulkas, keturios lauko artilerijos kompanijos (kuopos) ir keletas kitų smulkesnių dalinių. Iš viso 2500 pėstininkų, 300 raitelių ir 19 artilerijos pabūklų.

PDF 54

Kazimiero kultas rodė, jog Lietuvoje susiformavo stipri, į Vakarų Europą orientuota religinė savimonė. Po kanonizacijos (1604) šv. Kazimieras tapo svarbiausiu Lietuvos bei Vilniaus globėju ir pagrindiniu šventuoju, o Kaziuko mugės – tai iki šių dienų iš LDK laikų ateinanti tradicija.

PDF 54

Po kanonizacijos (1604) šv. Kazimieras tapo svarbiausiu Lietuvos bei Vilniaus globėju ir pagrindiniu šventuoju, o Kaziuko mugės – tai iki šių dienų iš LDK laikų ateinanti tradicija. Lietuvos europėjimas neįsivaizduojamas be bažnytinės organizacijos sukūrimo.

PDF 74

Ėmęs dėstyti Vilniaus universitete, Šapoka specialiau savo paskaitose susidomėjo sostinės istorija ir tremtyje paskelbė tyrinėjimų. Su jo kaip redaktoriaus vardu labiausiai lietuvių visuomenėje yra surišta populiari «Lietuvos istorija» (1936), kurią rašė penki autoriai.

PDF 80

L I E T U V O S I S T O R I J A 80 Vilniaus akademijos atidarymo privileginį raštą. 1579 m. spalio 29 d. popiežius Grigalius XIII išleido bulę, patvirtinusią Vilniaus kolegiją universitetu. Naujoji mokykla vadinosi Academia et Universitas Vilnensis Societatis Iesu – Vilniaus Jėzaus draugijos akademija ir universitetas.

PDF 28

Tuokart jis pasirodė savarankiškas lietuvių kariuomenės vadas. Kada Kryžiuočių Ordino maršalka Gotfrydas von Lindenas įsiveržė į Lietuvos gilumą ir, nueidamas net lig pat Vilniaus, degino kaimus, plėšė žmonių turtą ir juos pačius ėmė nelaisvėn, tuo metu Algirdas, negalėdamas skubiai suorganizuoti apsigynimo, užsidaręs Vilniaus pilyje, pasikvietęs maršalką ir išmetinėjęs jam neriterišką elgesį; o Kęstutis, keršydamas už krašto teriojimą, pasiuntė Vytautą į Užnemunę sunaikinti vokiečių maisto atsargą.

PDF 257

kunigaikščiui priklausančias žemes ir jų dvarus. Jo laikais tokių dvarų - ūkio centrų gausiai buvo pačioje Lietuvoje—Vilniaus, Trakų ir iš dalies Žemaičių žemėse, ir Volynijoje bei Podolijoje, nes tai buvo labiau apgyventos vietos; be to, Trakų ir Vilniaus žemės buvo taip pat arčiau didž. Lietuvos kunigaikščio būstinės.

A. Kučinskas, A. Šapoka, M. Krasauskaitė, P. Šležas, S. Sužiedėlis, V. Dėdinas, Zenonas Ivinskis, Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.).

Visi kiti žemvaldžiai priklausė nuo didžiojo kunigaikščio malonės. Taigi didysis Lietuvos kunigaikštis buvo didžiausias visoje valstybėje žemvaldys ir turėjo plačiausių teisių žemės valdymo srityje. Vytautas Didysis, ėmęs valdyti Lietuvą, taip pat pasidarė didelis žemvaldys, paveldėdamas didž. kunigaikščiui priklausančias žemes ir jų dvarus. Jo laikais tokių dvarų - ūkio centrų gausiai buvo pačioje Lietuvoje—Vilniaus, Trakų ir iš dalies Žemaičių žemėse, ir Volynijoje bei Podolijoje, nes tai buvo labiau apgyventos vietos; be to, Trakų ir Vilniaus žemės buvo taip pat arčiau didž. Lietuvos kunigaikščio būstinės.

PDF 294

gale jis vyko Lietuvos krikštyti. Pakeliui iš Lietuvos kunigaikščių paėmęs paklusnumo raštus sau, Lenkijos karalienei ir Karūnai, Jogaila 1387 m. pradžioje atvyko Vilniun.

PDF 294

Pakeliui iš Lietuvos kunigaikščių paėmęs paklusnumo raštus sau, Lenkijos karalienei ir Karūnai, Jogaila 1387 m. pradžioje atvyko Vilniun. Kaip prieš metus Krokuvoje buvo įvykdytas Lietuvos kunigaikščių krikštas, taip Gedimino sostinėje pirmiausia turėjo būti krikštijami bajorai.

PDF 80

L I E T U V O S I S T O R I J A 80 Vilniaus akademijos atidarymo privileginį raštą. 1579 m. spalio 29 d. popiežius Grigalius XIII išleido bulę, patvirtinusią Vilniaus kolegiją universitetu. Naujoji mokykla vadinosi Academia et Universitas Vilnensis Societatis Iesu – Vilniaus Jėzaus draugijos akademija ir universitetas.

PDF 263

Juose buvo daugiausia įsigalėję vokiečių pirkliai, turėdami čia savo kontoras. Lankė jie ir kitus Lietuvos miestus, kaip Vilnių, Krėvę, Trakus, Gardiną ir kitus. Kaunas buvo Lietuvos prekybos židinys, nes į jį ėjo daug vandens ir sausumos kelių.

PDF 84

Taip Vilnius XVIII a. tapo žydų gyvenimo pastovumo ir kultūros klestėjimo simboliu ir buvo pavadintas „Lietuvos Jeruzale“ (Jerušalaim de Lite). Šiandien mokslas XVIII–XIX a. sandūros Vilnių priskiria pirmam žydų pasaulinių kultūros centrų dešimtukui (šalia Amsterdamo, Londono, Varšuvos, Lvovo, Salonikų, Stambulo, Tuniso ir Bagdado).

PDF 283

Į Lietuvą siunčiama pagalbinė kariuomenė, iki Vilniaus atvykusi su savo maistu, toliau turėjo būti viskuo Jogailos aprūpinta. Bet šio suverenumas buvo siaurinamas, kai jis įsipareigojo ordinui padėti prieš jo priešus ir be jo žinios, patarimo ir valios nepradėti karo.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.).

Jogaila ordinui žadėjo padėti prieš jo priešus. Į Lietuvą siunčiama pagalbinė kariuomenė, iki Vilniaus atvykusi su savo maistu, toliau turėjo būti viskuo Jogailos aprūpinta.

PDF 128

Nors Lietuvos kariuomenė 1654-1655 m. kiek galėdama stabdė rusų veržimąsi, 1655 m. pavasarį Rusijos kariuomenė užėmė Minską, o liepą lietuvius prie Ašmenos sumušę, rusai ir jų sąjungininkai kazokai priartėjo prie Vilniaus. Rugpjūčio 7 d. po aršių kautynių priešas užėmė Lietuvos sostinę, netrukus buvo užimti Trakai ir Kaunas.

PDF 259

Postūmį įstoti į NATO ypač sustiprino lapkričio 23 dieną JAV prezidento Džordžo Bušo (George Bush) Vilniuje pasakyti istoriniai žodžiai: „Mūsų sąjunga pasiryžusi ginti savo nares. Tie, kurie pasirinktų Lietuvą savo priešu, taptų ir Jungtinių Amerikos Valstijų priešu.“ Dž.

PDF 28

Tuokart jis pasirodė savarankiškas lietuvių kariuomenės vadas. Kada Kryžiuočių Ordino maršalka Gotfrydas von Lindenas įsiveržė į Lietuvos gilumą ir, nueidamas net lig pat Vilniaus, degino kaimus, plėšė žmonių turtą ir juos pačius ėmė nelaisvėn, tuo metu Algirdas, negalėdamas skubiai suorganizuoti apsigynimo, užsidaręs Vilniaus pilyje, pasikvietęs maršalką ir išmetinėjęs jam neriterišką elgesį; o Kęstutis, keršydamas už krašto teriojimą, pasiuntė Vytautą į Užnemunę sunaikinti vokiečių maisto atsargą.

PDF 122-123

Citatos tekstas nepasiekiamas.

PDF 193

— 1919 m. balandžio 16-17 lenkai užėmė Lydą E). Balandžio 19-21 d. po sunkių kovų lenkai užėmė Vilnių ir išstūmė bolševikus iš meso Pasitraukus į vakarus vokiečių pajėgoms, lenkai balandžio 27 d. užėmė Gardin Iki gegužės 1 d. lenkų kariai užėmė Musninkus, Giedraičius £PA, Švenčionis, Adutiši Smurgainis (E).

PDF 74

Ėmęs dėstyti Vilniaus universitete, Šapoka specialiau savo paskaitose susidomėjo sostinės istorija ir tremtyje paskelbė tyrinėjimų. Su jo kaip redaktoriaus vardu labiausiai lietuvių visuomenėje yra surišta populiari «Lietuvos istorija» (1936), kurią rašė penki autoriai.

PDF 225

Mat, didžiajam kunigaikščiui gyvenant Krokuvoje, lenkai, jį veikdami, galėjo kištis į Lietuvos reikalus. Tuo būdu 1544 m. Zigmantas Augustas apsigyveno Vilniuje, kaip didysis Lietuvos kunigaikštis, ir jam atiteko visa valdžia Lietuvoj; tėvas pasiliko tik iždo ir užsienio reikalus.

PDF 225

Tuo būdu 1544 m. Zigmantas Augustas apsigyveno Vilniuje, kaip didysis Lietuvos kunigaikštis, ir jam atiteko visa valdžia Lietuvoj; tėvas pasiliko tik iždo ir užsienio reikalus. Po tėvo mirties 1548 m.

PDF 284

Įveikti tačiau Vilnių, kur Vytautas palaikytojų neturėjo, nepasisekė. Bet ir Trakai greit buvo prarasti.

PDF 226

Tais laikais Vilnius pasidarė vienas gražiausių rytų Europos miestų. Jame tada buvo pilna italų statybininkų ir mokslininkų humanistų.

PDF 159

A. Smetona su A. Voldemaru tapo atsargesni – derybos sustojo, o 1928 m. Lietuvos konstitucijoje Lietuvos sostine įrašytas Vilnius.