Santrauka
Pradžios mokslu, be parapijų kunigų, dar rūpinosi šių ordinų vienuoliai: domininkonai, karmelitai, bernardinai, pranciškonai, augustinijonai ir kt.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Pradžios mokslu, be parapijų kunigų, dar rūpinosi šių ordinų vienuoliai: domininkonai, karmelitai, bernardinai, pranciškonai, augustinijonai ir kt. | c-001 | |
| t-002 Lietuvos gotikinė architektūra perėmė pagrindinius šio stiliaus bruožus – aukštas erdves (Vilniaus Bernardinų bažnyčios centrinė nava) ir grakštumą (Vilniaus Šv. | c-002 | |
| t-003 Karaliaus pavedimu, kad neofitai įsi tvirtintų krikščionių tikėjime, 1469 metais į Vilnių buvo pa kviestas bernardinų ordinas, kuriam bažnyčiai ir vienuoly nui statytis atiduotas platus slėnis su keletu namų ir pieva, 31 Šis Jachna jau 1435 metais buvo. | c-003 | |
| t-004 Tuo pat metu ir Bernardinų bažnyčia, kuriai dėl menkų pa matų grėsė griūtis, buvo per nauja pamūryta, dosniai prisi dėjus Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai51. | c-004 | |
| t-005 Mergelės Marijos Apsilankymo ok tavoje), bernardinų prašymu, prie vienuolyno esantį savo malūną įsa ko nugriauti, kadangi šis dėl drebė jimo malimo metu išjudino jau ir taip netvirtus bernardinų pastatų pamatus, o sklvpą, kuriame malū nas stovėjo. | c-005 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Pradžios mokslu, be parapijų kunigų, dar rūpinosi šių ordinų vienuoliai: domininkonai, karmelitai, bernardinai, pranciškonai, augustinijonai ir kt.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Bet galima sakyti, kad tik vidurinis ir aukštasis mokslas Lietuvoje tebuvo jėzuitų rankose. Pradžios mokslu, be parapijų kunigų, dar rūpinosi šių ordinų vienuoliai: domininkonai, karmelitai, ber- nardinai, pranciškonai, augustinijonai ir kt. Jų vienuolynų Lie-
tuvoje buvo jau gana daug.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lietuvos gotikinė architektūra perėmė pagrindinius šio stiliaus bruožus – aukštas erdves (Vilniaus Bernardinų bažnyčios centrinė nava) ir grakštumą (Vilniaus Šv.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
pir- mame trečdalyje, kai buvo pastatyti reikšmingiausi paminklai Kaune ir ypač Vilniuje, gotika pradėjo plisti gyvenamųjų namų statyboje, pasie- kė provinciją (Kėdainiai, Zapyškis), įsivyravo net stačiatikių sakralinių pastatų architektūroje. Lietuvos gotikinė architektūra perėmė pagrindi- nius šio stiliaus bruožus – aukštas erdves (Vilniaus Bernardinų bažny- čios centrinė nava) ir grakštumą (Vilniaus Šv. Onos bažnyčia).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Karaliaus pavedimu, kad neofitai įsi tvirtintų krikščionių tikėjime, 1469 metais į Vilnių buvo pa kviestas bernardinų ordinas, kuriam bažnyčiai ir vienuoly nui statytis atiduotas platus slėnis su keletu namų ir pieva, 31 Šis Jachna jau 1435 metais buvo.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Karaliaus pavedimu, kad neofitai įsi tvirtintų krikščionių tikėjime, 1469 metais į Vilnių buvo pa kviestas bernardinų ordinas, kuriam bažnyčiai ir vienuoly nui statytis atiduotas platus slėnis su keletu namų ir pieva, 31 Šis Jachna jau 1435 metais buvo vai tas ir 1492 metais dar ėjo tas parei gas. Jo brolis Mikalojus Laurinavi čius ilgai buvo burmistras, o Jachnos sūnus viename 1491 metų doku mente yra vadinamas: Magister Ber nardus, Domini Jachno filius [Magist ras Bernardas, pono Jachnos sūnus]. 32 Šį įsakymą, išleistą Lietuvos muiti ninkams Černigove, kaip nežinomą Dubinskiui, įdedame Priede iš mies to aktų. 33 Peremire Korola Kazimira z Opskowem u Wilni meseca dekabra trydcataho dnia, 1440 Indykt 4 [Karaliaus Kazi miero sutartis su Pskovu Vilniuje, 1440 metų gruodžio mėnesio 30 die ną, 4 indiktas]; iš D o g e l i o, MSS. Bibi. Uniw. Wil. Dar žr. Coópanue rocygapcmBeHHbixb rpcLM M om b. 34 Metryki Lit., 6, 900 m. nuo pasaulio sutvėrimo. Be kitų, žr. f oi. 115. Pot- werżenie Wojewodie Wilenskomu Olechnu Sudimontowiczu, na plac Zamkowy w Wilni wiecznostiju [Pa tvirtinimas Vilniaus vaivadai Olech- nai Sudimantaičiui sklypo Pilies teritorijoje Vilniuje amžinam naudo jimui]. 225
Puslapis 242
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS nusidriekęs palei Vilnios upę prie Karališkojo malūno.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tuo pat metu ir Bernardinų bažnyčia, kuriai dėl menkų pa matų grėsė griūtis, buvo per nauja pamūryta, dosniai prisi dėjus Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai51.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Dva sios kleboniją, skyrė lėšų bažnyčiai ir vienuolynui statyti50. Tuo pat metu ir Bernardinų bažnyčia, kuriai dėl menkų pa matų grėsė griūtis, buvo per nauja pamūryta, dosniai prisi dėjus Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai51. Vilniaus mo netų kalykla, prižiūrima Ulriko Hozijaus, veikė vis energingiau ir karaliaus iždui teikė nemaža pajamų, kaip ma tyti iš Lietuvos maršalkos Chreptavičiaus ataskaitos52.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Mergelės Marijos Apsilankymo ok tavoje), bernardinų prašymu, prie vienuolyno esantį savo malūną įsa ko nugriauti, kadangi šis dėl drebė jimo malimo metu išjudino jau ir taip netvirtus bernardinų pastatų pamatus, o sklvpą, kuriame malū nas stovėjo.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
51 Karalius Aleksandras savo sprendi mu, datuotu Borisove 1500 m. (feria quinta in octava Visitationis Beatae Virginis Mariae - ketvirtadienį Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo ok tavoje), bernardinų prašymu, prie vienuolyno esantį savo malūną įsa ko nugriauti, kadangi šis dėl drebė jimo malimo metu išjudino jau ir taip netvirtus bernardinų pastatų pamatus, o sklvpą, kuriame malū nas stovėjo, atiduoda vienuolynui.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |