Santrauka
Naugardo bei Pskovo respublikomis, tiek ir su pačia Maskva. Livonijos Ordinas įtikinėjo Naugardą ir Maskvą, kad Vytauto planai jiems yra pražūtingi, kadangi jis siekiąs užvaldyti visas rusų žemes. Livonijos Ordinas padarė prieš Vytautą nukreiptą taiką su Pskovu (1417) ir Naugardu (1421), kas Bažnyčių unijai dar labiau pakenkė.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Livonijos Ordinas įtikinėjo Naugardą ir Maskvą, kad Vytauto planai jiems yra pražūtingi, kadangi jis siekiąs užvaldyti visas rusų žemes. | c-001 | |
| t-002 Livonijos Ordinas padarė prieš Vytautą nukreiptą taiką su Pskovu (1417) ir Naugardu (1421), kas Bažnyčių unijai dar labiau pakenkė. | c-002 | |
| t-003 Vytautas sutvarkė reikalus su Didžiuoju Naugardu ir Maskva. | c-003 | |
| t-004 Į Vytauto susitikimą atvyko Naugardo kunigaikščiai ir kitų kraštų valdovai bei pasiuntiniai. | c-004 | |
| t-005 Naugardas ir Porchovas, nebenorėdami kariauti, 1428 m. sumokėjo Vytautui 10 000 rublių kontribuciją. | c-005 | |
| t-006 Vytautas turėjo patrankų ir savo žygiuose į Pskovą (1426) bei Naugardą (1428). | c-006 | |
| t-007 Į Vytauto susitikimą atvyko Naugardo ir Pskovo kunigaikščiai, taip pat kitų valstybių valdovai bei pasiuntiniai. | c-007 | |
| t-008 1428 m. Naugardas ir Porchovas, nebenorėdami kariauti, sumokėjo Vytautui 10 000 rublių kontribuciją. | c-008 | |
| t-009 Naugardas tam tikru požiūriu priklausė 1241 m. Hamburgo su Liubeku sudarytai karinei sąjungai. | c-009 | |
| t-010 Lietuvos rytuose gerokai prieš XIII amžių garsėjo du senieji rusų miestai - Pskovas ir Naugardas - prekyba, mūrais ir netgi savo pačių valdžia galingi. | c-010 | |
| t-011 Vytauto laikais Vilniuje vyko laisvi prekių mainai tarp Naugardo, Pskovo, Rygos ir Maskvos pirklių. | c-011 | |
| t-012 Vytauto remiama Vilniaus prekyba išsiplėtė su Pskovu, Naugardu, Maskva, Prūsijos ir Livonijos miestais. | c-012 | |
| t-013 Senyvo amžiaus Vytautas kariavo su Pskovu ir Naugardu, siekdamas atkeršyti už Lietuvai patirtas skriaudas. | c-013 | |
| t-014 Tačiau Aleksandro ir Elenos santuoka išplė tė prekybinius Vilniaus santykius su Rusios miestais ir ska tino steigti naujas užeigas pirkliams, atvykstantiems į Lie tuvos sostinę iš Maskvos, Naugardo, Pskovo ir Tverės. | c-014 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Livonijos Ordinas įtikinėjo Naugardą ir Maskvą, kad Vytauto planai jiems yra pražūtingi, kadangi jis siekiąs užvaldyti visas rusų žemes.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Vy tautas išmetinėjo Ordinui, kad negarbinga susidėti su nekatali kais prieš jį kataliką, ir grasino pasiųsti skundą Konstancijos susirinkimui; bet ir tas nieko nepadėjo, nes po kelių metų Ordi nas padarė amžiną taiką ir su Naugardu D. (1421). Livonijos Ordinas įtikinėjo Naugardą ir Maskvą, kad Vytauto planai jiems yra pražūtingi, kadangi jis siekiąs užvaldyti visas rusų žemes. Tokiose sąlygose, aišku, nebebuvo galima mąstyti apie Va
karų ir Rytų Bažnyčių suvienijimą Lietuvos žemėse.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Livonijos Ordinas padarė prieš Vytautą nukreiptą taiką su Pskovu (1417) ir Naugardu (1421), kas Bažnyčių unijai dar labiau pakenkė.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Kijeve ir apleisti tikinčiuosius. Livonijos Ordinas padarė prieš Vytautą nukreiptą taiką su Pskovu (1417) ir Naugardu (1421), kas Bažnyčių unijai dar labiau pakenkė. 1418 m. suo kalbininkai paleido iš Kremenco kalėjimo Jogailos brolį Švi trigailą, kuris mėgino sukelti didelę audrą Lietuvos Rytuose, bet tas jam nepavyko.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytautas sutvarkė reikalus su Didžiuoju Naugardu ir Maskva.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Sutvarkė reikalus su Smo lensku, kuriame irgi paliko savo vietininkus. Tą padarė ir su Didž. Naugardu ir Maskva. Teko dabar jam ir naujų Rusijos žemių.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Į Vytauto susitikimą atvyko Naugardo kunigaikščiai ir kitų kraštų valdovai bei pasiuntiniai.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Buvo čia taip pat Vokietijos pasiuntiniai, Silezijos kunigaikš čiai ir Hanzos atstovai. Atkeliavo ir Vytauto giminaičiai, Mo zūrijos kunigaikščiai, Maskvos d. kunigaikštis, Tverio-Riaza niaus, Naugardo, Pskovo kunigaikščiai, Bizantijos imperato riaus, Ordos, Moldavijos, danų karaliaus ir Kazanės pasiunti niai^2 ). Visi svečiai dosnaus ir vaišingo šeimininko buvo nuošir džiai priimti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Naugardas ir Porchovas, nebenorėdami kariauti, 1428 m. sumokėjo Vytautui 10 000 rublių kontribuciją.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Yra žinoma, kad jis, kariaudamas su Pskovu, pa sitraukė nuo jo tik sutikus sumokėti 1000 rublių kontribucijos, o už belaisvius — pridėjus dar 450 rublių. Naugardo ir Por chovo miestai, nebenorėdami kariauti, sumokėjo Vytautui 10.000 rublių kontribucijos (1428). Kontribucijos ir bausmės bu vo imamos ir nuo nepaklusnių bei atkritusių rusų kunigaikščių, kurių žemės vėl būdavo užkariaujamos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytautas turėjo patrankų ir savo žygiuose į Pskovą (1426) bei Naugardą (1428).
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Vytautas turėjo patrankų ir savo žygiuose į Pskovą (1426) bei Naugardą (1428). Žymiausia jų buvo Halka, kurią veždavo 20 porų arklių prieš piet ir tiek pat po piet. Mykolas Brenšteinas^1 ), remdamasis įvairiomis kroniko mis, mano, kad Vytauto amžiaus gale lietuvių artilerija buvo jau nemenka ir kad to amato lietuviai išmokę iš kryžiuočiu; iš jų retais atsitikimais gaudavę ir patranką.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Į Vytauto susitikimą atvyko Naugardo ir Pskovo kunigaikščiai, taip pat kitų valstybių valdovai bei pasiuntiniai.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Atkeliavo ir Vytauto giminaičiai, Mo zūrijos kunigaikščiai, Maskvos d. kunigaikštis, Tverio-Riaza niaus, Naugardo, Pskovo kunigaikščiai, Bizantijos imperato riaus, Ordos, Moldavijos, danų karaliaus ir Kazanės pasiunti niai^2 ). Visi svečiai dosnaus ir vaišingo šeimininko buvo nuošir džiai priimti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1428 m. Naugardas ir Porchovas, nebenorėdami kariauti, sumokėjo Vytautui 10 000 rublių kontribuciją.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Naugardo ir Por chovo miestai, nebenorėdami kariauti, sumokėjo Vytautui 10.000 rublių kontribucijos (1428). Kontribucijos ir bausmės bu vo imamos ir nuo nepaklusnių bei atkritusių rusų kunigaikščių, kurių žemės vėl būdavo užkariaujamos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Naugardas tam tikru požiūriu priklausė 1241 m. Hamburgo su Liubeku sudarytai karinei sąjungai.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Prie karinės sąjungos, 1241 m. Hamburgo sudarytos su Liubeku, tam tikru požiūriu priklausė D
Puslapis 22
ĮVADAS Krokuva, Kališas ir Naugardas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lietuvos rytuose gerokai prieš XIII amžių garsėjo du senieji rusų miestai - Pskovas ir Naugardas - prekyba, mūrais ir netgi savo pačių valdžia galingi.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Lietuvos rytuose gerokai prieš XIII amžių garsėjo du senieji rusų miestai - Pskovas ir Naugardas - prekyba, mūrais ir netgi savo pačių valdžia galingi. Maskva tuomet dar tebuvo menka gyvenvietė; tik pietų Rusioje klestėjo senasis Kijevas, Rytų apeigų tikėjimo lopšys ir kurį laiką garsios monarchijos sostinė.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytauto laikais Vilniuje vyko laisvi prekių mainai tarp Naugardo, Pskovo, Rygos ir Maskvos pirklių.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Jo laikais jau būdavo saugu visuose kraštuose, ku riuos jis valdė, Vilniuje vykdavo laisvi prekių mainai tarp Naugardo, Pskovo, Rygos ir Maskvos pirklių. Vilniaus miestiečiai, gavę svarbią privilegiją laisvai prekiauti viso je Lietuvos valstybėje, nemokėdami muito mokesčių, pradė jo lankytis tolimose provincijose, kur artimiau susipažino su krikščioniškąja kultūra26.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytauto remiama Vilniaus prekyba išsiplėtė su Pskovu, Naugardu, Maskva, Prūsijos ir Livonijos miestais.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Juk tas didis žmogus mėgo tvarką ir krašte jos reikalaudavo, glo bojo pirklius, ir prekyba Vilniuje jau plačiai išsišakojo - su Prūsijos bei Livonijos miestais, su Pskovu, Naugardu ir Mask va, o naudodamasi galingo monarcho parama, jau pasiekė ir tolimus kraštus, bet jai trukdydavo dažni karai: ir, regis, Vil nius savo dydžiu ir turtais nepasiekė tokių aukštumų, iki ko kių turėjo išaugti būdamas tokios didelės valstybės sostinė. Esant karinei valdžiai, viešpataujant valdovams, besirūpinan tiems vien nukariavimais ir, po teisybei, naujos monarchijos kūrimu, toje sumaištyje, kuri anuomet dar tvyrojo šiaurės kraštuose, kai barbariškumas lėtai ir sunkiai traukėsi, įveik tas Kristaus tikėjimo šviesos, miestai tikrai dar negalėjo su klestėti!
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Senyvo amžiaus Vytautas kariavo su Pskovu ir Naugardu, siekdamas atkeršyti už Lietuvai patirtas skriaudas.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Jau senyvo amžiaus sulaukęs, Lietuvos kunigaikštis bu vo priverstas kovoti su Pskovu ir Naugardu, nes norėjo at keršyti už įvairias skriaudas, kurių Lietuvai iš tų galingų miestų tekdavo patirti. Pergalė jam buvo lemta ir tąsyk: du syk pakartotas žygis, nepaisant didelių pavojų ir pasalų, sėk mingai pasibaigęs (1427 metais), prispyrė atkakti į Vilnių Pskovo pasiuntinius bojarinus Joachimą Pavlovičių ir Ivaną Sidorovičių, kurie, pakloję 1 000 sidabro rublių, meldė pa leisti belaisvius, bet Vytautas jų neišleido tol, kol jam dar 250 rublių nepridėjo (1429 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tačiau Aleksandro ir Elenos santuoka išplė tė prekybinius Vilniaus santykius su Rusios miestais ir ska tino steigti naujas užeigas pirkliams, atvykstantiems į Lie tuvos sostinę iš Maskvos, Naugardo, Pskovo ir Tverės.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tačiau Aleksandro ir Elenos santuoka išplė tė prekybinius Vilniaus santykius su Rusios miestais ir ska tino steigti naujas užeigas pirkliams, atvykstantiems į Lie tuvos sostinę iš Maskvos, Naugardo, Pskovo ir Tverės. Karalius leido miestui pastatyti Svečių namus, kuriuose rusų pirkliai privalėdavo apsistoti, sumokėti prekių muitą ir apie savo atvykimą iškart pranešti pilininkui4 3 44.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |