Santrauka
Dar prieš tai į Vilnių atvažiavę karaliaus ir Lenkijos senato siųsti Zbignevas Olesnickis ir Sandomiro vaivada Mikalojus Michalovskis grasino Vytau tui karu, jeigu jis neatsisakysiąs savo sumanymo. Len kų priešinimasis buvo pernelyg grėsmingas, pernelyg tvir ti ir šventi jau buvo tuomet ryšiai, sieję Lietuvą su Lenkija, o karalių su Vytautu, kad prieš Vladislovo Jogailos ir Len kijos senato valią galima būtų didžiajam kunigaikščiui už dėti Lietuvos.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Be Vladislovo Jogailos ir Lenkijos senato valios Vytautui nebuvo galima uždėti Lietuvos karaliaus karūnos. |
| t-002 Lenkijos senato siųsti Zbignevas Olesnickis ir Mikalojus Michalovskis Vilniuje grasino Vytautui karu, jei jis neatsisakys sumanymo. |
| t-003 Lenkijos senatas po Vytauto išėjimo paaiškino karaliui, kad pritardamas imperatoriaus sumanymams jis nusileistų Lietuvos ir Lenkijos priešui. |
| t-004 Žygimanto pasiuntiniai turėjo pranešti senatui įvykius ir reikalauti paskelbti Žygimantą Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. |
| t-005 Senatas nutarė išsiųsti į Lietuvą pasiuntinybę, įgaliotą tam tikromis sąlygomis pakelti Žygimantą didžiuoju kunigaikščiu. |
| t-006 Kojelavičiaus pasakojime Gnezno arkivyskupas, kaip senato pirmininkas, kalbėjo iškalbingai, bet varžėsi, bijodamas įžeisti Vytautą. |
| t-007 Žygimanto pasiuntiniai turėjo senatui papasakoti įvykius Lietuvoje ir pareikalauti paskelbti Žygimantą Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. |
| t-008 Susitarime numatyta laikytis Lietuvos unijos su Lenkija ir riboti Žygimanto siekį gauti karaliaus titulą ar karališkąsias insignijas. |